Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Vesti ar nevesti – štai koks klausimas

 

Autorius. Malonu susipažinti su jūsų žmona. Gerai, kad dabar kalbėsimės trise. Tikiuosi, tai padės geriau įsigilinti į pokalbių temas.

Skaitytojas. Pažiūrėsim, kai dugną dėsim. Man regis, nieko gero iš to nebus.

Skaitytoja. Aš taip pat džiaugiuosi susipažinusi su jumis. Jūs pirmas žmogus, kuris gali taip ramiai ir išmaniai kalbėti su maniškiu. Juk jis toks nepakantus kito nuomonei!

Jis. Na, štai, prasidėjo! Dar kojų pas jus neapšilo, o jau raitoja gerklę prieš vyrą!

Ji. Neburbuliuok, o keisk į gera savo būdą, jeigu sieki dorybės.

Jis. Kas tau dabar nepatinka?

Ji. O tas! Be perstojo bambi ir amžinai viskuo nepatenkintas.

Autorius. Matau, kad jūs tarpusavyje labai temperamentingai bendraujate. Bet gal negaiškime laiko ir pradėkime nelengvą pokalbį apie tai, ką reikia daryti, kad vedybinis gyvenimas būtų laimingas. Iš pradžių siūlau išsiaiškinti, kada vaikinui reikia vesti, o kada geriau palaukti.

Vedos nurodo, kad yra keturi gyvenimo laikotarpiai: pirmuoju žmogus mokosi, po to prasideda vedybinis gyvenimas, vėliau atsiribojama nuo bet kokios veiklos, trukdančios tobulėjimui, ir galiausiai ateina pasaulio atsižadėjimo laikotarpis.

Jis. O ar negalima mokytis susituokus?

Ji. Žinoma, kad ne! Juk reikia rūpintis šeima.

Jis. Patylėk, brangute, ne tavęs klausiu. Viešpatie, ar įmanoma tokioje situacijoje rimtai pasikalbėti?

Autorius. Sutinku, kad galima mokytis ir vedusiam žmogui. Tačiau dėl daugelio priežasčių geriau pirma išmokti gražiai elgtis ir kokio nors amato, o jau paskui vesti.

Ji. Matai! Vedusiam žmogui geriau rūpintis šeima. Aš taip ir sakiau, bet tu, nutaisęs protingą miną, nuolat man užčiaupi burną. Kad ir ką kalbėčiau, tave tai nelabai domina.

Jis. Dieve, padėk man gauti žinių štai tokiomis ekstremaliomis sąlygomis! O kokios priežastys lemia, kad besimokant geriau būti vienam?

Autorius. Pirmoji gali pasirodyti kiek neįprasta. Mat laikantis celibato, tai yra, neeikvojant lytinės potencijos, mokymasis tampa daug efektyvesnis.

Jis. Vadinasi, seksualinė energija kažkaip įtakoja žinių įsisavinimą?

Autorius. Tai galingiausia energija. Tinkamai su ja apsieinant galima labai greitai pakeisti savo gyvenimą.

Jis. Kokia konkreti celibato nauda žmogui?

 Autorius. Vedose nurodyta, kad tai padeda tobulinti charakterį, stiprina ištvermę bei psichinę ir fizinę energiją, gerina sveikatą, padeda stiprinti atmintį, be to, suteikia ryžto ir entuziazmo, siekiant pasirinktų tikslų. Kitaip sakant, žmogus, laikydamasis celibato, sustiprina ir labai apvalo savo intelektą; tai yra svarbiausias faktorius, padedantis sėkmingai įsisavinti  žinias.

Antroji priežastis: Vedose dar pasakyta, kad geriausia, kai visa veikla dera su tuo gyvenimo laikotarpiu, kurį išgyveni. Todėl jaunystėje geriau mokytis, o vedybiniam gyvenimui patariama atsidėti jau subrendus. Apie tai mes jau kalbėjome aiškindamiesi, kaip mūsų likimą veikia laikas, vieta ir aplinkybės.

Trečia priežastis: natūralu, kad kai jaunas žmogus neturi žmonos, jam niekas per daug netrukdo susitelkti į mokslus. O vedusiam atsiranda daug papildomų pareigų, kurios atima galybę laiko.

Ketvirta priežastis: po vedybų, kai nuolatos bendraujama su priešinga lytimi, stiprėja žmogaus egoizmas. O mes jau kalbėjome, jog žinioms įsisavinti reikalingas nuolankumas, kurį daug lengviau ugdyti, kai nėra glaudaus bendravimo su priešinga lytimi.

Penkta priežastis: šeimyninių santykių karma - pati sunkiausia, todėl geriausia jai leisti pasireikšti, kai baigiasi mokslui skirtas laikas.

Jis. Aš ir sakiau, kad mano šeimyninis gyvenimas nepadeda man tinkamai įsisavinti iš jūsų gautas žinias.

Ji. Ką nori pasakyti? Kas tau trukdo šeimoje?

Jis. Neįsižeisk, juk mes paprasčiausiai diskutuojame.

Ji. Niekas šiaip sau nevyksta, viskas turi priežastį.

Jis. Viešpatie, ir kaip tokiomis sąlygomis galima dirbti?

Autorius. Keistoka, kai netikintis žmogus taip dažnai šaukiasi Dievo. Panašu, kad jūs labai sunerimęs, tik neaišku, kodėl. Juk jūsų žmona turi teisę išsakyti savo moterišką požiūrį, tai nė kiek netrukdo diskutuoti. Juk mes tam ją ir pakvietėme. Jeigu jos kalba jums atrodo pernelyg emocinga, tai žinokite, kad moterims, palietus šeimynines temas, gana sunku tramdyti savo emocijas.

Ji. Atleiskite, jei aš pernelyg audringai reiškiu savo jausmus.

Autorius. Nieko tokio, viskas normalu, pratęskime pokalbį.

Vedęs žmogus neturėtų ardyti šeimyninio gyvenimo dėl mokslo ar kitų tikslų. Labai norint laiko visada galima rasti. Juk ir jūs anksčiau kažkaip rasdavote laiko su manimi kalbėtis, tai gal ir ateityje kaip nors prasisuksite.

Jis. Jūs neįsivaizduojate, kaip sunku ko nors išmokti, kai tiek problemų. Darbas, vaikai, artimųjų ambicijos...

Autorius. Bet jeigu jūs su šiomis temomis nesusidūrėte iki vedybų, vadinasi, dabar pats laikas jas aptarti. Be to, jūs pranašesni už nevedusius, nes viską tuoj pat galite patikrinti praktiškai. Tai jūsų žmonos nuopelnas, kuri maloniai sutiko dalyvauti, aptariant tokią sudėtingą temą. Tiesa, jūs dabar patiriate papildomą emocinį krūvį, bet tai padės jums užsigrūdinti.

Jis. Kol kas jaučiuosi tik gniuždomas... Tačiau man rūpi toks klausimas: kalbėdamas apie celibatą jūs pabrėžėte aiškų nevedusių žmonių pranašumą prieš vedusius. Panašu, kad geriau apsieiti be žmonos. Atvirai kalbant, man visada taip atrodė.

Autorius. Jeigu žmogus jaučia stiprų lytinį potraukį, baigęs mokslus jis būtinai turi vesti, antraip jo laukia palaidas gyvenimas. O jei kalbėsime apie mokymąsi, tai tas minėtas pranašumas labai ryškus.

Ji. Tai Vedos nerekomenduoja kurti šeimą tiems, kurie neturi lytinio potraukio?

Autorius. Taip, tokios rekomendacijos ten yra, bet jos skirtos tik vienuoliams, kurie visiškai pasišvenčia dvasiniam gyvenimui. Visiems kitiems žmonėms, kuriems būdingas materialios laimės troškimas, celibatas rekomenduojamas tik mokymosi laikotarpiui. Po to reikia kuo greičiau pradėti atsakomybės reikalaujantį gyvenimą.

Jis. Gyvenimas, reikalaujantis atsakomybės... Kas tai?

Autorius. Žinoma, atsakomybės jausmas geriausiai išsivysto tada, kai žmogus visiškai atsideda dvasinei praktikai. Tai įmanoma tik atsižadėjus pasaulietiško gyvenimo būdo. Tačiau tas atsižadėjimas neturi būti dirbtinis; o tikrasis atsižadėjimas visada rodo labai aukštą sąmonės lygį. Todėl dauguma žmonių nepasiruošę taip gyventi, taigi tam, kad sustiprėtų atsakomybės jausmas, visi, baigę mokymosi laikotarpį, turi kurti šeimas ir rūpintis savo artimaisiais. Tai labai padeda sutvirtinti jų intelektą.

Ji. Supratau – rūpestis artimaisiais stiprina atsakomybės jausmą ir kartu - intelektą. Žmogus darosi išmintingas, ir tai būtina sąlyga, norint neprasilenkti su laime. Bet štai klausimas: jeigu vedęs žmogus su artimaisiais elgiasi neatsakingai, tai turbūt ir jo intelektas silps? Tokiu atveju gali būti, kad iki vedybų žmogus elgiasi atsakingiau negu sukūręs šeimą.

Autorius. Kadangi šis klausimas kiek ankstyvas, atsakysiu į jį trumpai. Šeimyninio gyvenimo pradžioje jauniesiems iš tikrųjų sutrinka blaivi mąstysena, kadangi jie daugiau ar mažiau pasineria į juslinius malonumus. Tačiau, teisingai organizuojant šeimyninį gyvenimą, toks atsipalaidavimas ilgainiui praeina ir, esant norui, prasideda progresas. Žinoma, jeigu pora nesistengs progresuoti, tai jų intelektas silps, prasidės problemos, kurias anksčiau ar vėliau reikės spręsti. Taigi vedybinis gyvenimas verčia mus susitelkti.

Jis. Jeigu intelektas vedybiniame gyvenime silpsta, tai nebus ir šeimyninės laimės...

Autorius. Štai todėl vedybinis gyvenimas ir reikalauja atsakomybės, nes siekiant dvasinio progreso reikia būti ypač atidžiam.

Ji. O man atrodo, kad merginos santuokoje įgauna daugiau proto. Ar visada jaunųjų intelektas keičiasi sinchroniškai?

Autorius. Daugeliu atvejų yra būtent taip, nes jų intelektus sieja stiprus ryšys. Tačiau vėliau situacija gali keistis.

Ji. Dar, mano nuomone, po vedybų vyrai aptingsta ir tampa lengvabūdiškesni. O moterims šeimoje tenka daug triūsti, nelabai ir  atsipalaiduosi.

Autorius. Intelektas ne visada susijęs su žmogaus darbingumu. Bendro gyvenimo pradžioje abiejų charakteriai dažniausiai pablogėja. Vienas kitame jie mato tik trūkumus, todėl jiems atrodo, kad tik kitas sutuoktinis – niekam tikęs, o pats sau kiekvienas atrodo visai geras.

Ji. Bet jeigu vieno kurio sutuoktinio būdas iš tiesų sugenda, kaip turi elgtis kitas?

Autorius. Jeigu vienas kuris – tikrai švelnesnio būdo, tai jis dažniausiai stengiasi nepastebėti kito trūkumų, o susitelkia į savuosius.

Ji. Bet tai veidmainystė. Jeigu žmogus turi trūkumų, tai kurių galų apsimesti, kad jų nėra?

Autorius. Dabar kalbame ne apie veidmainystę. Veidmainiai taip pat gali apsimesti, kad nepastebi kitų trūkumų, tačiau jų viduje kaupiasi pyktis ir nuoskaudos. Dabar kalbame apie atvejį, kai vieno iš sutuoktinių būdas - tikrai geresnis. Ir šis pranašumas visada pasireiškia tuo, kad jis visai natūraliai, nė kiek neapsimetinėdamas, mato tik savo trūkumus. Jam visai nesinori  matyti kitų trūkumus.

Ji. Ar tai vienintelis gero charakterio kriterijus?

Autorius. Ne, jų daug. Bet kalbant apie vyro ir žmonos santykius, savybė matyti tik savo trūkumus - svarbiausias požymis, rodantis, kad to sutuoktinio charakteris tikrai geresnis.

Nuolankumas ir atlaidumas –  du vienos spynos raktai, kuriais atveriamos durys į vedybinių santykių tobulinimą. Jeigu žmogus ugdo savyje šiuos du bruožus, tai jis, be abejo, bendraujant pasirodys daug geriau.  

Ji. O ar toks žmogus ilgainiui netampa atpirkimo ožiu?

Autorius. Taip pasitaiko, bet retai. Paprastai žmogų, kuris stengiasi elgtis teisingai, artimieji greitai pradeda vertinti ir gerbti. Vertėtų žinoti, kad kiekvienas sutuoktinis linkęs pastebėti visas jam padarytas nuoskaudas ir visai nepastebi, kad ir pats įžeidinėja kitus. Dar daugiau, tokie įžeidimai laikomi teisingomis pastabomis, kurios būtinai padės pasitaisyti artimam žmogui.

Ji. Taigi verčiau tų pastabų nė nesakyti, tegu visi gyvena sau kaip nori?

Autorius. Teisinga pastaba visada priimama pozityviai. Bet mes dabar kalbame apie įžeidžiančias pastabas. Dažniausiai žmogus net nepastebi, kad jo pastabos užgaulios.

Ji. O kaip suprasti, ar jos užgaulios, ar ne?

Autorius. Labai paprastai – jeigu pastaba teisinga, žmogus nepasijus įžeistas.

Ji. Bet pasitaiko, kad kitas ir nuo gražiai išreikštos pastabos užsigauna.

Autorius. Taip nebūna, medaus niekas neatsisako. Jeigu pastaba įvyniota į gailestingumą ir atsižvelgiama į sutuoktinio charakterio ypatybes, tai santykiai po to tik pagerės. Meilė sukelia meilę, o į pyktį, tegu ir užslėptą, atsakoma irgi tuo pačiu.

Jis. Norėčiau žinoti, kodėl būna, kad, atrodo, teisinga pastaba iš tikrųjų įžeidžia artimą žmogų.

Autorius. Taip yra todėl, kad pastabas mes darome ne iš gailestingumo, o apimti pykčio ar susierzinimo, todėl jose slypi grubumas, o ne meilė ir nuolankumas.

Jis. Pasitaiko, kad artimo žmogaus elgesys tiesiog išveda iš kantrybės. Negi jam apie tai negalima pasakyti, kai esi suirzęs? Juk reikia kažkaip apsiginti.

Autorius. Taip, žmogus kartais nesusivaldo ir, vedinas bendros karmos, įsivelia į ginčus. Tačiau po to jis turėtų savyje rasti jėgų atsiprašyti. Pirmutinis.

Jis. Net jeigu ne jis pradėjo tą kivirčą? Ar taip nenukentės jo autoritetas?

Autorius. Bet kokiu atveju visada geriau atrodo tas, kuris pirmutinis atsiprašo. Būtent toks faktas rodo jo pastangas tinkamai elgtis.

Jis. O kaip suprasti, kad kažką pasakei ne taip?

Autorius. Jeigu pastebėjote, kad jūsų žodžiai įžeidė ar supykino, tai ženklas, kad reikia nedelsiant paprašyti atleidimo, net jeigu nelaikote savęs kaltu.

Tačiau mes nuklydome nuo temos. Primenu, kad kalbėjome apie tą gyvenimo laikotarpį, kai žmogus dar tik mokosi. Šiaip jau mokytis niekada nevėlu. Pavyzdžiui, mokytis teisingai gyventi reikia tiesiog kiekvieną dieną. Pasak Vedų, tai yra esminis protingos egzistencijos bruožas. O kai žmogus semiasi žinių jaunystėje, tuo metu rekomenduojama laikytis pakankamai asketiško gyvenimo būdo. Tai padeda geriau įsisavinti žinias, formuotis tinkamiems charakterio bruožams,  įgyti aukštą profesinę kvalifikaciją, o vėliau - sukurti tvirtą šeimą su dvasinėmis tradicijomis.

Ji. Vadinasi, jei žmogus jaunystėje rimtai neužsiėmė savo charakterio šlifavimu, tai jo vedybiniame gyvenime konfliktai tiesiog neišvengiami?

Autorius. Taip.

Ji. Nejaugi nėra išimčių? Paprasčiausiai - pora susipažįsta, susituokia ir laimingai sau gyvena.

Autorius. Jeigu gyvena laimingai, tai rodo, kad jie kiekvieną dieną stengiasi būti geresni. Tai taisyklė be išimčių. Jeigu šeimyninis gyvenimas grindžiamas lytiniu potraukiu, tai visada sudaro terpę abipusio egoizmo stiprėjimui. Todėl vedybinio gyvenimo paskirtis - nuolatinė kova su savo egoizmu. Jeigu sutuoktiniai gyvena lengvabūdiškai, jų egoizmas auga, o intelektas atitinkamai silpnėja, ir tada pašlyja tarpusavio santykiai.

Jis. Nuostabu. Tai reiškia, kad jeigu sutuoktiniams nerūpi pagerinti savo charakterį, jie pasmerkti konfliktams ir vargams.

Autorius. Todėl Vedose ir sakoma, kad vedybinis gyvenimas skirtas ne malonumams, o tobulėjimui. Sutuoktiniams Vedos pateikia konkrečius nurodymus, kaip dirbti su savimi. Pavyzdžiui, atliekant aukojimus dorybės gunoje. Būtent tokie aukojimai labai greitai ir efektyviai mažina šeimyninį egoizmą ir tuo pačiu gerina tarpusavio santykius.

Ji. Kas tai - šeimyninis egoizmas? Maniau, kad tai individuali atskiro žmogaus savybė.

Autorius. Jūs teisi, tai labai individualu. Bet pagalvokite, ką iš tiesų reiškia, pavyzdžiui, žodžiai „mano giminaičiai“?

Ji. Kad jie mano, o ne, sakykim, kaimyno.

Autorius. Teisingai. Todėl egoizmo sąvoka aprėpia ne tik patį žmogų, bet ir tai, kas jam priklauso. Vyrui priklauso žmona, žmonai – vyras, jiems abiems priklauso vaikai, butas, automobilis, dar kažkas. Taigi matome, kad šeimyninis egoizmas apima visus šeimos narius. Jeigu jo susikaupia per daug, tai santykiai tarp jų visų neišvengiamai pašlyja. Todėl dar iki vedybų reikia mokytis teisingai organizuoti šeimyninį gyvenimą ir teisingai išsirinkti gyvenimo palydovą. Be šių žinių sukurti laimingą šeimą nepaprastai sunku.

Ji. Bet juk svarbiausia - meilė, o ne žinios. Argi ne meilė mums padeda atrasti gyvenimo draugą? Jeigu Vedos reglamentuoja vedybas su išskaičiavimu, tai ar gali būti kalba apie kokią nors laimę šeimoje?

Autorius. Be abejo, meilė yra aukščiausia laimės pasireiškimo forma. Tačiau žinios apie savo charakterio lavinimą meilei netrukdo. Tada jaunuoliai įsimyli ne tuos asmenis, kurie sudarys jiems daug rūpesčių ir net kančių, bet tuos, su kuriais jie bus laimingi. Tai tikrai labai svarbi tema, bet mes gal pirmiau reziumuokime tai, apie ką kalbėjome.

Išvada: Vedos nurodo keturis žmogaus gyvenimo laikotarpius. Kiekvienam iš jų būdinga tam tikra veikla. Pirmame gyvenimo etape žmogus mokosi ir laikosi celibato, o jau kitame galimas vedybinis gyvenimas. Trečiame jis jau nebeatlieka tų pareigų, kurios trukdo tobulintis, o ketvirtame visiškai atsižada pasaulietiško gyvenimo būdo. Tačiau  pasitaiko, kad žmogaus amžius neatitinka jo gyvenimo būdo. Gali būti, kad jis ilgiau mokosi, arba iš viso nekuria šeimos, arba labai anksti tampa vienuoliu. Visaip atsitinka, bet dažniausiai subrendę žmonės pasineria į vedybinį gyvenimą; tai reiškia, kad jie apsikrauna daugybe pareigų ir sunkia karma. Tačiau visi optimistiškai tikisi, kad vedybiniame gyvenime jie atras laimę. Norint, kad tokie lūkesčiai išsipildytų, dar iki vedybų reikia mokytis būti laimingiems – puoselėti geras charakterio savybes, valyti ir stiprinti intelektą. Mokymosi metu ir iki pat vedybų didžiausias sėkmės faktorius vis dėlto yra ce-li-ba-tas, kad ir kaip tai žiauriai skambėtų. Toks gyvenimo būdas padeda susirasti tinkamiausią gyvenimo palydovą, kuris sugebės prisiimti dalį nelengvos jūsų gyvenimo naštos.      

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis