Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Vedybų rūšys

 

Pratęsime pokalbį apie įvairius vedybinio gyvenimo aspektus. Vienas iš jų – daugpatystė.

Jis: Kodėl šis aspektas toks vienašališkas? Juk galimas ir kitas variantas – kai moteris turi ne vieną vyrą.

Autorius: Moteriai ir prie vieno vyro sunku prisitaikyti, ką jau kalbėti apie kelis. Aš jau nekalbu apie santykius tarp tų dviejų vienos moters vyrų. Jie užmuštų vienas kitą.

Jis: Tačiau būkime sąžiningi ir atviri. Argi jūs nežinote, kad ir moterys labai noriai apgaudinėja savo vyrus, įsitaisydamos meilužius? Ir kuo skiriasi situacija, kai moteris turi meilužį, nuo situacijos, kai ji turėtų du vyrus?

Autorius: Dalinai jūs teisus. Vedos sako, kad kiekvienas vyriškis, su kuriuo ji pergulėjo bent vieną kartą, automatiškai tampa jos vyru. Tokie santykiai laikomi pačiais nepalankiausiais ir neverti žmogiškosios gyvybės formos. Nors jų metu vaikų gali ir nebūti, tačiau lytinių santykių metu tiek vyras, tiek moteris savo blogą karmą papildo blogąja partnerio karma. Kitaip sakant, jų karminė našta tampa daug sunkesnė, nes pas abu atsiranda atsakomybė dar už vieną žmogų. Todėl šie santykiai ir vadinami vedybiniais.

Ji: Kaip baisu! Vadinasi, dauguma jaunuolių iki vedybų gerokai prisirankioja netikusios karmos.

Autorius: Taip, ir visa tai vyksta todėl, kad šiuolaikinėje visuomenėje lytiniai santykiai laikomi efektingiausia malonumo forma. Mes užmiršome, kad seksas pernelyg suartina žmones, tiesiog prikausto juos vieną prie kito, o rezultate – nepavydėtinas likimas.

Jis: Išvardinkite, prašau, visas Vedose minimas santuokų rūšis.

Autorius: Yra septynios pagrindinės rūšys:

1. Tėvai išpuoštą, dorybingą dukrą su visu kraičiu perduoda jaunajam, nereikalaudami jokios išpirkos – tai geriausios vedybos.

2. Ištekindamas savo dorybingą dukterį, tėvas šventikui, atliekančiam apeigas, kažką paaukoja. Tai irgi labai palankios sutuoktuvės.

3. Nuotakos tėvas iš jaunikio gauna nedidelę išpirką.

4. Nuotakos tėvas iš jaunikio giminių gauna didelę išpirką ir atiduoda jiems dukrą, kurie ją, savo ruožtu, perduoda jaunikiui.

5. Tėvas po religinių apeigų atiduoda dukrą be kraičio ir nereikalaudamas išpirkos.

6. Vedybos iš meilės, kai jaunieji susituokia be tėvų leidimo, tačiau su religinėmis apeigomis.

7. Vedybos, nuotaką pagrobiant arba ją laimėjus jaunikių varžybose.

8. Pačios bjauriausios vedybų formos – kai žmonos turi meilužius, o vyrai – meilužes. Taip pat išprievartavimai.

Ji: Išprievartavimas užsiskaito kaip vedybos!?

Autorius: Deja, vediniu požiūriu – taip, nes lytiniai santykiai tarp vyro ir moters kiekvieno jų karmą papildo partnerio karma, todėl tai laikoma vedybomis.

Jis: O svetimų žmonų grobimas?

Autorius: Tai irgi vedybos, bet nepalankios.

Jis: Jeigu dukros nėra padorios merginos, kaip su jų vedybomis?

Autorius: Tėvai jas irgi iškiša, bet tai jau nesiskaito autoritetingomis vedybomis.

Jis: Dėl ko dorybingos nuotakos pagrobimas laikomas palankiomis vedybomis?

Autorius: Tokiu būdu vedinių laikų kariai nuotakos tėvams demonstruodavo savo šaunumą. Tuo metu vyrams, priklausantiems karių luomui, buvo didelė garbė pagrobti nuotaką arba laimėti ją varžybose. Jeigu nuotaka buvo to paties luomo, ir vienu, ir kitu atveju ji jautėsi laiminga.

Jis: Bet jūs vis tiek neatsakėte į mano klausimą: kuo situacija, kai vedusi moteris turi meilužį, skiriasi nuo situacijos, kai ji turi du vyrus?

Autorius: Tokiai moteriai reikia būti vienodai ištikimai abiems vyrams, o tai, kaip sakiau, tiesiog neįmanoma. Kai moteris turi meilužį, tai ji, iš vienos pusės, su juo susieta nuodėmingiausia vedybų rūšimi. Iš kitos pusės, ji jau nėra ta ištikima žmona, kuri galėtų tikėtis jai lemtos vedybinio gyvenimo laimės.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jūsų minėtos situacijos iš esmės vienodos. Tačiau tuo atveju, kai ji neištikima savo vyrui, ji jaučia kažkokią ištikimybę meilužiui, ir todėl tuo metu yra laiminga. Faktiškai ši moteris tikruoju savo vyru laiko tik tą meilužį. Štai ir visas skirtumas. Jeigu ji abudu laikytų savo vyrais ir stengtųsi abiem būti ištikima, gyvenimas jai taptų nepakeliamas.

Jis: Ir kiek trunka jos laimė su tuo... alfonsu?

Autorius: Tokia laimė yra įžeidžiama tikrajam vyrui, todėl moteris greitai praranda visą savo dorybingumą, tuo pačiu ir galimybę patirti tikrąją laimę. O meilužis jai greitai įsipyksta, tačiau atsiradęs prisirišimas neleidžia jai išsiskirti su juo. Štai tada prasideda kančios. Kol ji laiminga gastroliavo, jei užteko jėgų mulkinti savo vyrą ir vaidinti ištikimą žmoną, bet kai atsiranda problemos su meilužiu, ji patenka tarp dviejų ugnių, nes reikia aiškintis santykius su abiem partneriais. Vaidybai jėgų nebeužtenka, ir ji neįstengia nuslėpti savo priešiškumo vyrui. Tada vyrui palaipsniui aiškėja, kur šuo pakastas, ir moteriai prisideda papildomi sunkumai. Jeigu vyras vis dar myli žmoną, jis bando jai įsiteikti ir kaip nors pripratinti prie savęs. Tačiau tai neįmanoma, nes žmona pernelyg stipriai prisirišusi prie kito, ir jos niekuo nesugundysi pamesti savo aistros objektą. Galutinai tuo įsitikinęs, apimtas nevilties ir pykčio, vyras pradeda grasinti skyrybomis. Dorybinga moteris išsigąstų gresiančios vienatvės ir nusileistų, tačiau puolusi moteris, jausdama meilužio palaikymą ir nesuvokdama, kas jos laukia ateityje, vyro grasinimams lieka abejinga, ir jis pagaliau neapsikentęs ją pameta. Kartu su vaikais.

Jis: Nejaugi tai vienintelis scenarijus?

Autorius: Galimos variacijos. Jeigu vyras silpnavalis, tai jis ir toliau gyvens su nežinia kieno žmona. Tačiau visais atvejais išlieka vienas dėsningumas: pradžioje neištikima žmona būva laiminga su savo meilužiu, paskui tas medaus mėnuo baigiasi ir prasideda jos vargai. Kadangi geri santykiai šeimoje pasibaigia, bet kuris vyras supras, kad žmona jam jau nebeištikima.

Jis: O jeigu ji susiras kitą meilužį ir vėl kurį laiką bus laiminga?

Autorius: Neištikimos žmonos taip ir daro. Kas joms belieka? Norėdama atsikratyti įgrisusio meilužio ir kaip nors suturėti iš rankų slystančią laimę, ji karštligiškai ieško kito. Ilgėjant meilužių sąrašui, pamilti juos vieną po kito darosi vis sunkiau. Galų gale moteriai iki gyvo kaulo atsipyksta tokio pobūdžio laimė, ir ji patiria didelę depresiją. Dabar ji nemylės nieko, išskyrus save.

Ji: Ach, baikim šį nelemtą klausimą. Geriau papasakokite, kaip Vedos vertina daugpatystę. Daugelyje Rytų kultūrų ji pripažįstama.

Autorius: Gerai, tik prieš tai padarysiu nedidelį ekskursą. Atsimenate mūsų pokalbius apie materialios gamtos gunas? Ten buvo minimi keturi laiko ciklai, kurie nuolat kartojasi visatoje ir atitinka keturis mūsų metų sezonus. Gal jums bus keista, bet jie tiesiogiai susiję su daugpatyste.

Pagal vedinę astrologiją dabar praėjo truputį daugiau kaip 5100 metų tos epochos, kurią galima pavadinti visatos žiema arba degradacijos era. Sanskrite ji vadinama kali-juga, kas reiškia „vaidų amžius“. Vedose sakoma, kad kali-jugoje daugpatystė nepriimtina, tačiau ankstesniuose amžiuose ji buvo leidžiama.

Ji: Nejaugi anksčiau moterims patiko būti tam žmonų pulke, kurį susirinkdavo vienas vyras?

Autorius: Spręskite pati. Sakykim jums, netekėjusiai moteriai, siūlo du variantus. Pirmasis: jūsų vyras bus paprastas, eilinis žmogelis, bet jam jūs būsite vienintelė ir nepakartojama. Antrasis: jūsų vyras bus galingas išminčius su nuostabiu charakteriu, jis valdys visą Žemę ir nesuskaičiuojamus turtus. Ir jis pradės su jumis sūnų, kuris perims jo sostą. Vienintelis galbūt nepatogumas, kad jis, apart jūsų, turės dar kelias žmonas, ir visas jis daugmaž vienodai mylės. Taigi, kurį variantą renkatės?

Ji: Na, koks jūs... Man tiesiog prieš vyrą nepatogu. Aplamai man sunku atsakyti į šį klausimą.

Autorius: O vediniais laikais neištekėjusioms merginoms, kurias nuo mažens mokino, kad svarbiausia jų gyvenimo misija – pagimdyti būsimą šventąjį, šiuo klausimu nekildavo jokių abejonių. Gerai žinodamos savo pasirinkimo pasekmes, jos drąsiai tekėdavo už šventų karalių bei didžių išminčių, ir jau šitame gyvenime patirdavo nežemišką laimę. O po mirties jos gaudavo tokią palaimingą būtį, kuri mums negalėtų prisisapnuoti gražiausiame sapne. Dar daugiau, kada mirdavo jų vyras, jos savanoriškai įžengdavo į laužą, kur būdavo deginamas jo kūnas, ir kitame gyvenime vėl tapdavo jo žmonomis, tik jau rojinėse planetose.

Jis: Susidegindavo! Ir Vedos tai pateisina!?

Autorius: Dabar ne. Šioje epochoje tiek daugpatystę, tiek susideginimo apeigas Vedos smerkia ir laiko nuodėme.

Jis: Bet senais laikais buvo leidžiama! Argi tai ne barbariškumas – priversti moterį susideginti? Girdėjau, kad panašūs dalykai Rytuose vyksta ir šiais laikais. Aš įsitikinęs, kad tai pati tikriausia žmogžudystė.

Autorius: Teisingai. Už tai turi būti baudžiama.

Jis: Tai kodėl Vedos toleravo tokią prievartą?

Autorius: Kokią prievartą? Susideginimo apeigos niekada nebuvo prievartinės.

Ji: Norite pasakyti, kad žmona pati šokdavo į laužą?

Autorius: Ne šokdavo, o įeidavo, būdama giliame transe ir nepatirdama jokio skausmo. Sekančią akimirką ji atsidurdavo rojinėse planetose kartu su savo šventu vyru. Jeigu moters vyras nebuvo šventasis, nebūdavo ir šių apeigų.

Patvirtindamas savo žodžius, paskaitysiu ištrauką iš Garuda Puranos (42-45): Kai moteris degina savo kūną kartu su vyro kūnu, tai ugnis praryja tik kūnus, nesukeldama kančių ir skausmo ten buvusioms sieloms. Panašiai kaip išlydytas metalas apsivalo nuo priemaišų, taip ir moteris sudegina savo nuodėmes šventoje ugnyje. Žmogus su tyra sąmone nenukenčia nuo ugnies, net jeigu jį paliečia įkaitintas metalas. Taip ir moteris, nepalikdama savo vyro, niekada nesudega. Mirties metu jų sielos susijungia.

Autorius: Kadangi šiuolaikinės moterys nesugeba įeiti į transo būseną, o ir apeigas atlikti nėra prasmės, nes juk nėra šventų vyrų, tai mūsų epochoje jos draudžiamos. Be to, ir tyros, išaukštintos sutuoktinių meilės visai nebeliko.

Ji: Tačiau daugpatystė ir dabar praktikuojama. Pažiūrėkite, kas Rytuose darosi! Kiek moterų nuo to kenčia!

Autorius: Jūs teisi, daugpatystė mūsų laikais klesti, ypatingai musulmoniškose šalyse. O ar moterys nuo to kenčia, ar ne, geriau paklausti jų pačių. Tačiau aš linkęs jums pritarti. Vedų nuomonė irgi tokia. Jos aiškina, kad vyras gali turėti tiek žmonų, kiek jų įstengia pakylėti dvasiškai ir padaryti laimingomis šiame ir sekančiame gyvenime. Tai reiškia, kad savo žmonoms jis turi būti ne tik vyru, bet ir dvasiniu mokytoju. Tam tikslui visoms žmonoms jis turi perduoti savo dorybingumą ir viskuo jas aprūpinti, įskaitant ir materialią laimę.

Daugpatystė kali-jugoje uždrausta dėl to, kad dabar nėra tokių vyrų, kurie galėtų būti dvasiniais vedliais daugiau negu dviem žmonom.

Jis: Kaip praktiškai atrodo tas dorovingumo perdavimas žmonai?

Autorius: Reikia paprasčiausiai prisiimti atsakomybę už žmoną. O kiek ji įstengs persiimti vyro dorovingumu, priklausys nuo jos atsidavimo jam.

Jis: Vadinasi, mūsų laikais vyro dorovingumo išteklių užtenka tik vienai žmonai?

Autorius: Šiuolaikiniams vyrams tų išteklių dažnai net ir vienai neužtenka. Todėl jiems po vedybų būva striuka.

Jis: Argi jums neteko sutikti turtingų vyrų, kurie išmaitintų abi žmonas su visais vaikais?

Autorius: Taip, yra tokių vyrų, bet mes kalbame ne apie pinigus, o apie dvasinį aspektą. Dabar norint būti savo žmonai ne tik vyru, bet ir dvasiniu mokytoju, reikia atlikti dvasinį žygdarbį.

Jis: Maniau, kad didžiausią reikšmę čia turi finansinis aspektas, tačiau jūs kalbate apie kažkokias dvasines problemas. Ir kokie čia sunkumai laukia, jeigu yra dvi ar daugiau žmonų?

Autorius: Artimas vyro ir moters bendravimas neskatina dvasinio progreso, atvirkščiai, nežabotas seksas verčia greitai degraduoti. Todėl jau ir senais laikais turėti daugiau negu vieną žmoną buvo rizikinga. Jūs įsivaizduokite, kaip turi būti sunku vyrui kontroliuoti savo jausmus, kai su juo koketuoja iš karto kelios žmonos. Todėl dvasiškai progresuoti šeimoje, kur yra kelios žmonos, yra nepaprastai sunku. Tai sau galėjo leisti tik šventieji išminčiai ir karaliai. Dabar, kai daugelis vyrų net patys nesugeba daryti dvasinės pažangos, nei apie jokią daugpatystę negali būti kalbos.

Ji: Šį klausimą jūs nušvietėte kažkaip vienašališkai. Nieko nepasakėte apie tai, kaip tos žmonos viena su kita bendrautų. Man atrodo, kad jos viena kitai jaustų didelį priešiškumą.

Autorius: Dabar žmona net su anyta negali susigyventi viename bute, o jeigu dvi žmonos su anytomis? Baisu net pagalvoti, kas ten darytųsi.

Ji: Negi senais laikais jų santykiai buvo kitokie?

Autorius: Žmonos buvo nepaprastai artimos ir mylėjo viena kitą kaip seserys. Mahabharatoje aprašytas atvejis, kai po karaliaus Pandu mirties jo dvi žmonos ginčijosi, kuriai susideginti kartu su vyru, o kuriai likti auginti vaikus. Abidvi veržėsi į laužą, tačiau po ilgų ginčų pas vyrą nuėjo jaunesnė žmona.

Ji: Sunku patikėti tokiu pasiaukojimu.

Autorius: Supraskite, kad mums tų laikų žmonės – kaip iš kitos planetos. Paprasčiausiai pažiūrėti į svetimą vyriškį toms nepaprasto dorovingumo moterims buvo nenuplaunama gėda, dėl kurios jų gyvenimas prarasdavo bet kokią prasmę. Kur jūs dabar rasite tokias žmonas? Mes gyvename ryškiai išreikštos degradacijos epochoje. Pasižiūrėkite, kaip begėdiškai jaunuoliai bendrauja tarpusavyje. Net visai neseniai, mūsų jaunystės laikais, tokio ištvirkimo nebuvo. Ką jau kalbėti apie tai, kas vyko prieš 5000 metų. Tada žmonos savo šventuosius vyrus laikė vos ne Dievu ir buvo bet kurią akimirką pasiruošusios už jį atiduoti gyvybę. Tokiu elgesiu jos per vieną gyvenimą apsivalydavo visas nuodėmes.

Ji: Ir kuo mums, nusidėjėliams, dabar pasikliauti?

Autorius: Mes turime būti realistais, suprantančiais, kaip greitai degraduoja žmonija. Tačiau net ir dabar dvasinių žinių pagalba galima atkurti dvasinę kultūrą ir sudaryti galimybę žmonėms tobulėti.

Norint šeimoje kultivuoti dvasines žinias, pirmiausia reikia pradėti gyventi dorybingai. Tačiau ką mes matome aplinkui? Išsigimusį lytinį gyvenimą vietoj vedybinės ištikimybės, ir tai tiesiausias kelias į visišką degradaciją. Aš kalbu apie homoseksualus, lesbietes ir kitus iškrypėlius, kurių orientacija kai kuriose šalyse jau įteisinta.

Jis: O ką daryti valstybei, jeigu žmonės taip degradavo, kad vyrai tuokiasi su vyrais, moterys – su moterimis? Ar tokie dalykai buvo senovėje, ar tai tik kali-jugos produktas?

Autorius: Žinoma, panašūs reiškiniai aprašyti Vedose. Tokie iškrypimai buvo ir anksčiau, bet tik žemutinėse visatos planetose. Taip elgiasi, pavyzdžiui, rakšasai, kurie, be minimų dalykų, dar mėgsta pasmaguriauti kitomis žmogiškomis būtybėmis ir poruotis su savo vaikais.

Ji: Vadinasi, tie rakšasai dabar gimsta Žemėje? Nes visi šitie dalykai – lytiniai santykiai su savo vaikais, homoseksualizmas, kanibalizmas – dabar labai populiarūs.

Autorius: Vedose išpranašauta, kad kai tik įsiteisės gyvūnų naudojimas žmonių gastronominiams poreikiams, tuoj pat prasidės degradacija. Kad rakšasai gims žmonių kūnuose ir pripirš jiems savo laisvos meilės ir nevaržomos prievartos kultūrą. Ir dabar visa tai vyksta.

Ji: Aš niekada nesuprasiu, kaip galima būti laimingu, taip gyvenant.

Autorius: Žmonės taip nesielgtų, jeigu nejaustų laimės, kurią dabar jie įteisino kaip normalų reiškinį.

Jis: Paaiškinkite karminę šių reiškinių priežastį.

Autorius: Tiesiog žmonės dabar gimsta su didžiule praeituose gyvenimuose neatidirbtos vedybinės karmos našta. Pavyzdžiui, jeigu moteris buvo neištikima savo vyrui, tai šiame gyvenime ji gauna vyro kūną, tačiau kaip tikras vyras elgtis negali, nes jos protelį labai įtakoja gausybė nuodėmingų norų, užsilikusių nuo praeito gyvenimo.

Jis: Nesuprantu. Jeigu ji neatidirbo savo moteriškos karmos, tai kodėl jai dabar duodamas vyriškas, o ne moteriškas kūnas?

Autorius: Paprastai dorybinga moteris kitą gyvenimą gimsta dorybingu vyru. Bet jeigu ji būva labai atsidavusi vyrui ar aplamai apie juos negalvoja ir gyvena kaip vienuolė, tada kitą gyvenimą ji vėl gimsta moters kūne. Vienuolė, nejausdama prisirišimo prie vyrų, atgimsta dorybinga moterimi ir toliau eina dvasiniu keliu.

Jis: O kaip būva su ištvirkusia moterimi, kuri, žinia, be vyrų negali gyvent?

Autorius: Tokį prisirišimą kontroliuoja apatiniai psichiniai centrai. Jeigu moteris nesistengia sudvasinti savo santykių su vyru, kitą gyvenimą jai teks gimti ne dorybingu, o degradavusiu vyru, kuris bus neatidirbęs savo moteriškos karmos.

Ji: Kiek suprantu, šito neatsitiks, jeigu žmona savo santykius su vyru pakylės iki viršutinių centrų lygio. 

Autorius: Būtent. Tokia yra Vedų rekomendacija.

Jis: O aš taip ir nesupratau, kodėl moteris gimsta vyru su moteriškais charakterio bruožais.

Autorius: Dėmesio, paaiškinsiu dar kartą, smulkiau. Jeigu žmona neatlieka savo moteriškų pareigų ir šiurkščiai, visai ne moteriškai elgiasi su vyru, kitą gyvenimą ji gimsta vyru, kuriam tenka neatidirbta moteriška karma. Kitaip sakant, tai vyras su moterišku charakteriu. Visas šis spektaklis suruoštas tam, kad jis gautų žmoną su vyrišku charakteriu, kuri jam gerai atseikėtų už praėjusio gyvenimo nedorybes. Toliau. Jeigu šis vyras ignoruos savo vyriškas pareigas ir ištvirkaus su kitomis moterimis, jo bloga karma dar labiau pablogės. 

Ji: Argi tokiu subobėjusiu vyru gali susivilioti kokia nors moteris?

Autorius: Tai vienas iš degradacijos požymių, kai puolusioms moterims vienodai rodo, su kuo užsiimti seksu.

Ir taip, turėdamas moterišką charakterį ir prisirišimą prie moterų, jis visiškai ignoruoja savo vyrišką karmą ir kitą gyvenimą gauna moterišką kūną su neatidirbta karma žemutinių psichinių centrų lygyje. Ši moteris jaučia potraukį tos pačios lyties atstovėms, su kuriomis ji elgiasi labai vyriškai. Dėl šios priežasties kitą gyvenimą ji vėl gimsta moterimi su dar didesne neatidirbtos karmos našta. Prisirišimas prie moterų išlikęs, bet dabar ji su jomis elgiasi kaip moteris. Taip atsiranda lesbietės.

Kai vyras neturi valios, ištvirkauja ir ignoruoja savo vyrišką karmą, kitą gyvenimą jis gauna moterišką kūną, kuriame atidirbinėja tą karmą. Kitaip sakant, elgiasi kaip vyras ir neatidirbinėja savo moteriškos karmos, todėl kitą gyvenimą gimsta vyru. Dabar jį traukia prie vyrų, su kuriais jis elgiasi kaip moteris. Toliau jis vėl gimsta vyru, jį vėl traukia kiti vyrai, su kuriais dabar elgiasi kaip vyras. Taip atsiranda homoseksualistai.

Jis: Vadinasi, pilnai šie iškrypimai pasireiškia trečiame įsikūnijime po to, kai žmogus pasidavė nuodėmingam gyvenimo būdui?

Autorius: Taip, jeigu jis ištvirkauja ir neatlieka savo šeimyninių pareigų, tai jau trečiame įsikūnijime pasireiškia rimti lytiniai nukrypimai. O ketvirtame jie dažniausiai gauna kokio nors gyvūno kūną.

Ji: Kaip tai atrodo, kai moteris elgiasi vyriškai?

Autorius: Pradžioje tiesiog šiurkštus charakteris. Kitame gimime neatidirbta karma pasireikš neteisinga lytine orientacija.

Ji: Nelįskim į kitus įsikūnijimus, o pakalbėkime apie moterį, kuri dabar, šiame gyvenime elgiasi vyriškai. Kuo ji skiriasi nuo tos, kuri elgiasi moteriškai?

Autorius: Dora moteris visus klausimus su vyru sprendžia iš savo lyties silpnumo ir nuolaidumo pozicijų. Tokia elgsena būva patenkinti tiek vaikai, tiek vyras, ir šitaip ji apvalo savo būtį. Jeigu moteris elgiasi vyriškai, neturėdama supratimo, kas tai yra nuolaidumas, tai šeimoje vyrauja nepalanki atmosfera, o ji neatidirba savo moteriškos karmos ir kitą gyvenimą gimsta vyru su moteriškais charakterio bruožais.

Ji: O kodėl ji turi gauti būtent tokį kūną? Kokia čia logika?

Autorius: Taip veikia teisingumo dėsnis – kiekvienas gauna tai, ką jis davė kitiems. Jei moteris su vyru elgiasi neteisingai ir verčia jį kentėti, todėl kitame gyvenime gauna vyro kūną su moterišku charakteriu. Tas vyras gaus žmoną su vyrišku charakteriu, kuri su juo elgsis taip, kaip jis elgėsi praeitame gyvenime, būdamas moteriškame kūne. Įsidėmėkite, kad jeigu moters elgesys neatitinka jos lyties, tai kitame gyvenime ji pateks į tokią situaciją, kokioje buvo jos vyras praeitame gyvenime.

Ji: Koks čia teisingumas! Sakyčiau, kerštas...

Autorius: Taip veikia karmos dėsnis. Ir tai labai teisinga, kitaip žmogus niekada nebus laimingas.

Ji: Bet jeigu pas vyrą moteriški charakterio bruožai, tai ar įmanoma su juo elgtis nuolaidžiai?

Autorius: Vadinasi, jo žmona turės vyriškus charakterio bruožus, ir abiem bus sunku teisingai elgtis. Atidirbant karmą, lengvo gyvenimo nereikia tikėtis. Tiesiog moteris turi išmokti elgtis pagal savo moterišką prigimtį, vyras – pagal savo. Tik tai jiems padės apvalyti savo sąmonę ir susikurti laimingą vedybinį gyvenimą – šitą ir sekantį.

Jis: Kiek supratau, jeigu vyras gerai padirbės su savimi, jis išmoks elgtis vyriškai, ir tada kitame gyvenime jis gims moterimi su puikiu moterišku charakteriu ir ištekės už vyro, kuris turės nemažiau puikų vyrišką charakterį.

 Autorius: Teisingai. O moteris gims tikru vyru, kuris gaus tikrą moterį, o ne kažkokį hibridą.

Ji: Kaip galima būti laimingai, turint vyrą, kuris elgiasi kaip moteris? Argi jis vertas, kad žmona su juo būtų nuolanki, švelni ir meili? Nuo tokio apsiėjimo jis pasidarys visiška mazgote!

Autorius: Atvirkščiai, jis pasidarys tikru vyru. Atliekant šeimynines pareigas, nereikia rūpintis ir sverti, kas, ko ir kiek vertas, ir tada artimųjų sąmonė pradės keistis. Pirmiausia jie pajus pagarbą tokiam žmogui, o paskui ir norą juo sekti.

Ji: Nors užmuškit, bet aš vis tiek nesuprantu, kaip žmona, toleruodama netikusį vyro elgesį, padės jam pasidaryti tikru vyru.

Autorius: Tiesiog ji neskatina vyrą taip elgtis, tik stengiasi nepastebėti jo išsidarinėjimų. Tik kai jis visai atleidžia vadžias, jinai jį guodžia: „Brangusis, tu juk visai ne toks, kaip dabar atrodai. Tu juk tikras vyras“. Ji duoda suprasti, kad juo pasitiki. Be to, sugeba sukurti tokias situacijas, kai vyras pats turi priimti sprendimą. Šiaip jau tikrai moteriai spręsti problemas už vyrą yra žeminantis dalykas. Demonstruodama savo pasitikėjimą juo, žmona palaipsniui pažadina jame vyriškas savybes, ir už tai vyras jai bus dėkingas visą gyvenimą.

Ji: Visa tai atrodo labai gražiai, bet iš kur žmonai semtis jėgų tokiai kilniai misijai – iš mazgotės padaryti tikrą vyrą?

Autorius: Sutinku, kad pas moterį su vyrišku charakteriu tokių jėgų nėra. Žmogui pirmiausia reikia apsiginkluoti žiniomis apie tai, kaip teisingai elgtis. Sužinojęs, kokios yra nuodėmingo gyvenimo pasekmės ir kad dorybingas gyvenimas veda į laimę, jis įsikvepia laikytis šventraščiuose duotų nurodymų. Tikėjimas šviesesne ateitimi ilgainiui jam suteikia pakankamai jėgų dirbti su savo charakteriu ir atlikti savąsias pareigas. Atsiranda potraukis gyventi dorybingai, ir tada pareigų atlikimas iš sunkios naštos virsta, vaizdžiai kalbant, lengvu pasivaikščiojimu.

Ji: Na, ir kas, kad Vedos taip rekomenduoja, man vis tiek toks elgesys atrodo per daug žeminantis. Argi reikia save taip prievartauti? Kokia čia laimė?

Autorius: Taip, reikia prisiversti teisingai elgtis! Tai ir yra tikrasis kelias į laimę. Pirmiausia tai reikia daryti iš pareigos jausmo. Žmogus, kuris patikėjo šventraščių tiesomis, įsitikinęs, kad bus laimingas tada, kai vadovausis jų, o ne savo nuodėmingo proto nurodymais.

Ji: Kiek laiko reikia taip žeminančiai elgtis, kad vyras pradėtų keistis į gerą pusę?

Autorius: Moteriškas elgesys nežemina žmonos. Atvirkščiai, pas ją greitai atsiranda savasis vertės pajautimas, ir visi ją ima nuoširdžiai gerbti.

Netikęs artimųjų elgesys su mumis pasibaigs tada, kai išnyks mūsų likime susikaupusi nuodėminga vedybinė karma.

Ji: Gal būtų paprasčiau apsieiti be šių titaniškų pastangų, o paprasčiausiai kukliai palaukti, kol ta karma pati pasibaigs. Štai tada bus daug lengviau elgtis taip, kaip reikia.

Autorius: Būtent taip galvoja dauguma žmonių: „Kada anas pradės su manimi tinkamai elgtis, tada ir aš... nusileisiu, tiek jau to“. Tačiau šitaip situacija niekada nepasikeis. Karmą reikia atidirbti, tik tada ji išnyks. O su tokia egoistine nuotaika šeimoje blogos karmos kaupsis dar daugiau, kol pagaliau viskas baigsis skyrybomis. O sukūrus naują šeimą, ji vėl pasireikš, džiugindama mus vis naujomis problemomis, arba, tiksliau sakant, užmirštomis senomis.

Ji: Bet ką daryti, jeigu artimieji savo veiksmais verčia mus elgtis netinkamai?

Autorius: Taip elgtis verčia mūsų silpnavališkumas. Tačiau už šeimyninę laimę reikia pakovoti! Nepaisant įsivaizduojamų pažeminimų, turime mokytis elgtis teisingai.

Ji: Intuicija man sako, kad jūs kalbate teisingai, bet, o varge, kaip save pakeisti, kai tiek metų elgeisi neteisingai? Manau, kad tai bet kokiam žmogui yra labai sudėtinga, ir todėl mums dar daug ką reikia suprasti.

Autorius: Taip, šeimyninė karma pati sunkiausia. Ir kova su ja prasideda nuo žinių.

Jis: Gal dabar grįžkime prie žinių, liečiančių mūsų dabartinę temą. Pavyzdžiui, ką jūs galite pasakyti apie tokį iškrypimą, kaip lytiniai santykiai tarp tėvų ir vaikų?

Autorius: Tai labiausiai išsigimusi lytinių santykių forma, kuri sukuria pačią bjauriausią karmą. Vaikai neturi nei matyti, nei žinoti kokias nors smulkmenas apie tėvų lytinius santykius. Kadangi vaiko psichika lengvai pažeidžiama, tokio pobūdžio informacija visiškai sunaikina jo dorybingumo atsargas. Ką jau kalbėti apie tuos atvejus, kai tėvai seksualiai išnaudoja savo vaikus.

Ji: Už tai pirmiausia reikia padėkoti masinėms informacijos priemonėms, kuriose pilna perėjūnų, propaguojančių tokį gyvenimą.

Autorius: Taip, vyriausybė turėtų pasirūpinti, kad visų pirma vaikai būtų apsaugoti nuo tokios informacijos ir jos pasekmių – neišvengiamos degradacijos. Įsivaizduojate, koks likimas jų laukia?

Jis: Neįsivaizduojam. Mes juk nežinome, ką reiškia žodžiai: vaikas praranda savo dorybingumą.

Autorius: Potraukis seksui, prabudęs nesutvirtėjusioje vaiko širdyje, turi tokias pasekmes:

1. Atima atmintį apie savo dvasinę prigimtį;

2. Vaikas tampa silpnavaliu;

3. Prasideda depresijos;

4. Vaikas tampa gobšiu ir nepasotinamu;

5. Greitai degraduoja;

6. Atsiranda polinkis į masturbaciją ir narkotikus;

7. Dingsta natūralus vaiko polinkis mokintis;

8. Atima nerūpestingą ir laimingą vaikystę;

9. Išsivysto neteisingas požiūris tiek į gyvenimą aplamai, tiek į vedybinį gyvenimą išskirtinai.

Ypatingai ryškiai ir labai greitai šie požymiai pasireiškia tada, kai vaikas tampa iškrypėlių tėvų auka.

Ji: Kas tokiu atveju labiau nukenčia – berniukas ar mergaitė?

Autorius: Žinoma, mergaitė, nes tai sugriaus jos būsimą vedybinį gyvenimą.

Ji: Kokia tokio tėvų elgesio priežastis?

Autorius: Mes apie tai jau kalbėjome. Jeigu žmogus vedybiniame gyvenime laimės semiasi tik iš sekso, tai anksčiau ar vėliau pas jį atsiras kažkokie nepageidautini lytiniai nukrypimai.  

Ji: O kaip jūs vertinate vedybas tarp artimų giminių? Tai irgi nuodėmė?

Autorius: Tokios vedybos nepraktiškos, nes artimų giminių ir karma labai panaši. Susituokus problemų labai padaugėja, ne be reikalo tokiose šeimose dažnai gimsta silpnapročiai ar išsigimę vaikai. Vedos artimiems giminaičiams nerekomenduoja tuoktis.

Jis: O seksas su tikra seserimi – nuodėmė ar tik kažkas nepraktiško?

Autorius: Jeigu brolis nekalba apie vedybas, o nori su sesute tik pasismaginti – tada tai yra vienas iš bjauriausių iškrypimų, kuris visiškai sugriaus būsimą vedybinį gyvenimą. Dar baisiau, kai suaugęs brolis tvirkina mažametę seserį.

Ji: Ką daryti tėvams, jeigu jie pastebi tokius savo vaikelių žaidimus?

Autorius: Bausmės nieko nepadės, paprasčiausiai reikia vieną iš vaikų apgyvendinti kitoje vietoje, pavyzdžiui, pas gimines. Geriau tą, kuris vyresnis. Jeigu jie ir toliau gyvens kartu, viskas kartosis.

Jis: O kokios problemos laukia vaikų asmeniniame gyvenime?

Autorius: Jiems bus sunku sukurti normalias šeimas. Potraukis iškrypusiems santykiams liks ir po vedybų, ir jis labai trukdys dorai gyventi. Jeigu tie neteisėti santykiai pasireiškė ankstyvoje jaunystėje, tai dabar po vedybų pasireikš ir visi aukščiau išvardinti asmenybės degradacijos požymiai.

Jis: Kokios priežastys, kad vaikai užsiima tokiais dalykais?

Autorius: Pirmiausia tai jų bloga karma. Jeigu jie praeituose gyvenimuose to norėjo, tai dabar vyksta tų norų išsipildymas. Ir kita priežastis – legalizuotas žmonių tvirkinimas, kuriuo užsiima masinės informacijos priemonės.

Ji: Ir kas už tai atsakys?

Autorius: Vedos sako, kad už tai atsiims tie, kurie leidžia tai daryti, kurie pritaria ir kurie tai įgyvendina.

Išvada: siekdamos perduoti žinias apie teisingą šeimos kūrimą, kad jaunuoliams susidarytų geros galimybės dvasiškai tobulėti, Vedos apsakė visas palankių vedybų rūšis.

Jeigu žmonės šias žinias ignoruoja, jų laukia vis blogėjanti šeimyninė karma, ir gyvenime atsiranda įvairūs lytiniai iškrypimai, kas reiškia pusiau gyvulišką būtį šiame gyvenime, o sekančiame – gimimą gyvūnų kūnuose.

Daugpatystė dabar nerekomenduojama. Kai kurie vyrai galvoja, kad galima turėti tiek žmonų, kiek sugebėsi jų išlaikyti finansiškai. Tačiau Vedos sako, kad mūsų laikais daugpatystėje laimės nerasi, nebus ir dvasinio tobulėjimo. Kartais vyras veda po kelias žmonas ir sukuria tokią nepilnavertę šeimą, kurioje jis nebeišgali sukontroliuoti savo juslių nei jausmų, ir taip ją pasmerkia kančioms.

Norėdama sulaikyti neteisingo požiūrio į vedybas vystymąsi, visuomenė turi mokytis teisingo šeimos kūrimo ir palaikymo principų. Nors dabar jaunimas auklėjamas neteisingai, tačiau kiekvienas žmogus turi pats stengtis siekti dvasinio tobulėjimo, studijuodamas šventraščius. Turėdami teisingą žmogaus gyvenimo prasmės suvokimą, jaunuoliai lengviau įveiks vedybinio gyvenimo sunkumus. 

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis