Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

VAIDHI-SADHANA-BHAKTI PRINCIPAI

 

Šeštas Atsidavimo nektaro skyrius pateikia smulkų sadhana-bhakti aprašymą, sudarantį pagrindinę Bhakti-rasamrita-sindhu Rytinės bangos dalį. Šiame skyriuje Šryla Prabhupada aiškina, kad Bhakti-rasamrita-sindhu nėra kažkokia techninė instrukcija, nurodanti, kaip reikia įgyvendinti sadhana-bhakti principus. Ritualų subtilumus detaliai išaiškina Sanatana Gosvamis savo knygoje Hari-bhakti-vilasa. O Bhakti-rasamrita-sindhu nurodo mūsų veiklos tikslą ir prasmę. Jeigu Hari-bhakti-vilasa mokina, kaip teisingai pasidaryti maldos karolius, tai Bhakti-rasamrita-sindhu perduoda nuotaiką, su kuria kartojama mantra. Kiekvienas ritualas turi tris aspektus: tikslą, metodą ir nuotaiką. Norint, kad metodo technika padėtų pasiekti tikslą, ji turi būti atliekama tam tikroje nuotaikoje. Jeigu žmogus užmiršta savo veiklos tikslą, ritualai virsta mechaniškais veiksmais. Krišna apie tai sako: mat-karma-krin mat-paramo / mad-bhaktah sanga-vardžitah / nirvairah sarva-bhutešu / yah sa mam eti pandava - mano brangusis Ardžuna, kas tyrai atlieka atsidavimo tarnystę Man, kas nesusitepęs karmine veikla bei spekuliatyviais samprotavimais, kas darbuojasi Man, kam Aš esu aukščiausias gyvenimo tikslas ir kas draugiškas visoms gyvoms būtybėms, tas tikrai ateina pas Mane (BG 11.55).

Kartais mūsų užsibrėžtas tikslas atrodo pernelyg nepasiekiamas, ir mes jį užmirštame, suvilioti labiau pasiekiamais dalykais. Tokiu atveju mūsų sadhana darosi tiesiog nuobodi. Kad to nebūtų, reikia siekti kuklesnių tikslų, bet visi jie turi būti orientuoti į aukščiausią tikslą. Mūsų pasiekimai turi mus artinti prie Krišnos, tada ir visas kelias bus tiesus.

Šiame tekste Krišna ne tik primena bhakti tikslą ir aiškina, kokias savybes privalo turėti Jo bhakta; Jis taip pat perduoda nuotaiką, kuri mus turi lydėti sadhanoje. Ir metodą, ir tikslą suprasti nesunku (sunkiau jį prisiminti), bet štai nuotaika – daug subtilesnis dalykas. Nesigilindamas į detales, Rupa Gosvamis ruošia mus, kad galėtume teisingai suprasti tai, ką jis pasakys.

Apibūdindami vaidhi-sadhana-bhakti, mes kalbėjome apie begalinę daugybę bhakti praktikos būdų, kadangi sadhana-bhakti metodui galima priskirti viską, kas padeda prisiminti Krišną. Remdamasis Hari-bhakti-vilasa, Rupa Gosvamis nurodo šešiasdešimt keturis svarbiausius tyros atsidavimo tarnystės būdus.

Yra devynios pagrindinės bhakti formos: šravanam kirtanam višnoh-smaranam pada-sevanam arčanam vandanam dasyam sakhyam atma-nivedanam – klausyti apie Viešpatį; šlovinti Jį; visada Jį atminti; tarnauti Jo lotosinėms pėdoms; garbinti Dievybes; melstis Jam; būti Viešpaties tarnu; būti Jo draugu; visiškai Jam atsiduoti.

Visos kitos bhakti formos yra pagrindinių devynių dariniai. Pirmosios dešimt vadinamos vartais į bhakti karalystę, nes jos betarpiškai paruošia žmogų sadhanos praktikai, nurodydamos, ką reikia daryti. Sekančios dešimt apibūdina tai, ko nereikia daryti. 21 – 59 punktai daugiausia dėmesio skiria Dievybių garbinimui, ir paskutinės penkios formos – bhagavata-šravanam, madhura-vasa, sadhu-sanga, šry-murti šradhaja sevan, nama-sankirtana – pačios galingiausios: kiekviena iš jų gali iškelti žmogų į bhavos lygį.

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis