Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

ĮŽANGA

 

 Kas kaltas?

 

Dažnai dėl savo problemų mes kaltiname ką tik nori, bet tik ne save. Žmonės nuo neatmenamų laikų įsitikinę, kad dėl visų mūsų nelaimių kalti aplinkiniai. Dar visai neseniai mes neturėjome supratimo, kad gyvenime yra ir tokie dalykai, kaip nužiūrėjimas, kerai, prakeikimai ir panašios grožybės.

Ne tik dabar, bet ir senovėje žmonės ieškojo savo nelaimių kaltininkų, nes jautė, kad visuose įvykiuose yra kažkokie dėsningumai. Juk neatsitiktinai mus, atrodo, nei iš šio, nei iš to užklumpa įvairios bėdos. Ir visada atrodo, kad dėl to kaltas kažkas kitas, bet tik ne pats nelaimėlis.

Studijuodamas senovinius Vedų šventraščius, aš radau išsamius paaiškinimus šia tema. Vedos nurodo, kad dėl mus persekiojančių nelaimių kalti tik mes patys.

Mes priversti paklusti karmos dėsniui, kuris už mūsų nuodėmingus praeities poelgius ir siunčia mums visus vargus. Kartais nelaimės seka viena po kitos, kartais ateina po vieną. Ir atrodo, kad už viso to slypi kažkokia pikta lemianti, nuo mūsų nepriklausanti priežastis.

Bet Vedos atkakliai tvirtina: kalti mes patys. Kaip tai galų gale suprasti: žmogus yra auka ir tuo pat metu kaltininkas? Atsakymas labai paprastas: jo nelaimės yra jo praeities darbelių rezultatas. Kokios galios, atsiliepdamos į mūsų nuodėmes, verčia mus kentėti?

Vedos atsako, kad visatoje yra galingos energijos, kurios vadinamos materialios gamtos gunomis. Štai jos ir atseikėja mums kančias tiksliai pagal mūsų karmą. Jos įtakoja visus mūsų gyvenimo aspektus sutinkamai su mūsų likimu ir nesuteikia galimybės greitai pakeisti nepalankias gyvenimo sąlygas.

Materialios gamtos gunos – tai ne kokia nors vietinė valdžiukė, jos kontroliuoja visą pasaulį ir pačios paklusta tik amžinajam laikui. Niekas nevyksta be jų poveikio, ir todėl visatoje tokia nepriekaištinga tvarka ir harmonija. Tai reiškia, kad viskas subalansuota – ir laimė, ir kančios. Kokia šių gunų rolė?

Norint, kad tortas būtų skanus, reikia, kad visi jo komponentai būtų reikiamai paskirstyti. Norint, kad visata normaliai funkcionuotų, joje irgi reikia viską teisingai paskirstyti. Štai tuo ir užsiima gunos.

Skaniausias bus tortas, kurio komponentus apjungia vieninga skonio gama. Pavyzdžiui, vanilinas ir cukrus priklauso tai pačiai skonio gamai, o datulės su medumi – jau kitai. Todėl cukrinio torto skonį pagerins vanilinas, o medaus torto – datulės. Taip ir gunos, įtakodamos visatos procesus, sukuria harmoningas gyvenimo sąlygas.

Kiekvienai gyvybės formai gunos sukuria specifines gyvenimo sąlygas. Zuikiai gimsta ten, kur auga kopūstai, o lapės ten, kur veisiasi zuikiai. Mums atrodo, kad visa, kas reikalinga palaikyti gyvybei, būtent maistas, oras, vanduo, šviesa, atsiranda savaime. Todėl, neturėdami supratimo apie aukštesnių jėgų diktuojamus dėsnius, dažnai neteisingai naudojamės mums duotais resursais ir užtat paskui kenčiame.

Gunos – galinga ir neįveikiama jėga, persmelkianti visą materialią kūriniją. Dažnai žmonės, stengdamiesi pakeisti savo gyvenimą, bejėgiškai blaškosi, kaip žuvys, ištrauktos ant kranto. Apimti iliuzijos, jie beviltiškai stengiasi pasipriešinti gunoms ir nepripažįsta visatos dėsnių, reguliuojančių šias gamtos galias.

Nepakeitus savo įvaizdžio apie laimę, neįmanoma įveikti negatyvią gunų įtaką. Tačiau, pasikeitus mūsų pasaulėžiūrai, mes savaime užsiimame dorybinga veikla ir automatiškai patenkame į pozityvią gunų poveikio sferą, išvengdami negatyvios. Pasikeičia mus įtakojančių jėgų vektorius, ir tai iš mūsų nereikalauja jokių pastangų, išskyrus vieną: reikia pakeisti savąjį laimės supratimą. Atsižvelgiant į šio klausimo aktualumą, visa knyga bus pašvęsta vienintelei temai: kaip išeiti iš užburto likimo rato, kuriame mes sukamės, kaip išvengti negatyvios gunų įtakos, trukdančios mums progresuoti.

Ir vis dėlto, matyt, kažkas kaltas

Nieko baisaus, jeigu jums ir dabar atrodo, kad dėl jūsų vargų kažkas kaltas. Tai normali galvosena. Jau vien tik pagalvoti, kad dėl visko kalta mūsų pačių veikla, yra sunku, o dar sunkiau tuo patikėti. Galima aiškinti šimtus kartų, ir vis tiek mums akivaizdu, kad kaltininkai – tai žmona, kaimynai, bendradarbiai ir visi kiti. Būtent aš esu išimtis iš bendros taisyklės – “juk tai jis blogai elgiasi su manimi, argi aš kaltas dėl to?”

Pasirodo, gunos, sutinkamai su mūsų netikusia karma, įtakoja ne tik mus supančią aplinką, taip formuodamos mums įvairius sunkumus. Jos taip pat įtakoja ir mūsų protą, dar labiau sustiprindamos jame esantį negatyvų požiūrį į gyvenimą, kurį, net ir labai norint, jau sunku atmesti. Būtent toks požiūris, visokeriopai palaikomas gunų, mus ir smaugia.

Žinoma, galima galvoti, kad ir pats gunų egzistavimo faktas yra laužtas iš piršto. Iš principo bet kuri mintis gali būti klaidinga. Kaip tai patikrinti – teisingos mūsų mintys ar ne? Vienintelis būdas – pasitelkti į pagalbą autoritetingą ir absoliučiai patikimą žinojimą. Šia tema buvo parašyta nemažai knygų, bet kaip suprasti, kur mus nuves jose pateiktos žinios?

Geriausias būdas – palyginti gautą informaciją su amžių išbandytomis tiesomis, kuriomis vadovavosi senovės išminčiai. Geriausiu žinių autentiškumo įrodymu yra faktas, kad jos davė tobulą gyvenimą milijonams žmonių. Tačiau kas yra tobulybė? Tikrasis žinojimas duoda labai praktišką atsakymą į šį klausimą: tobulybė – tai laimė savo aukščiausiame lygyje. Bet kokiu žinojimu apsiginkluoti, kuris iš jų tikriausias? Šiuo atveju patikimiausias arbitras ir autentiškumo garantas yra laikas. Visa, kas netikra, laikui bėgant užsimiršta, o tai, kas pasiekė mus iš tūkstantmečių glūdumos, verta paties didžiausio dėmesio. Vadovaudamasis šiuo principu, aš apsistojau prie vedinės išminties, kuri atlaikė visus laiko išbandymus ir milijonams žmonių leido patirti aukščiausią laimę. Šiuolaikiniai mokslininkai mano, kad Vedos – vienas iš pačių seniausių mokymų, gyvuojantis mažiausiai penkis tūkstančius metų. Jos aprėpia pačias įvairiausias mokslo sritis. Mokymą apie materialios gamtos gunas galima laikyti visos vedinės filosofijos pamatu. Tai nėra nei hipotezė, nei mano ar kažkieno kito išmąstymas. Blaiviai mąstantis žmogus negali atmesti šio senovinio mokymo apie gunų poveikį mūsų sąmonei, bet ir sutikti su juo ne taip paprasta. Todėl pirmiausia reikia jį atidžiai išstudijuoti ir patikrinti praktikoje.

Kam to reikia – lai viskas pasilieka kaip buvę

Ar mokslas apie gunas gali pakeisti mūsų gyvenimą? Ir kokia prasmė jį keisti, jeigu bet kokie bandymai iššaukia labai nesmagius išgyvenimus? “Kam kapstytis po praeitį ir kurti naujas problemas? Jų ir taip perdaug! Jeigu yra likimas, tai juk nieko ir nepakeisi, kam bereikalingai stengtis”. Labai populiarus mąstymas, ar ne? Atrodo, užtenka plaukti pasroviui ir jokiu būdu nieko nekeisti. O jeigu dar ir jautiesi pakankamai laimingas, tai kam tas mokslas apie kažkokią naują laimę?

Vedos sako, kad sutinkamai su karmos dėsniu mūsų taip vadinama laimė gali dingti bet kuriuo metu. O kai pasidarys visai blogai, tai, neturint reikiamo žinojimo, mes tiesiog nesusigaudysime, kodėl taip atsitiko ir ką reikia daryti. Todėl protingi žmonės stengiasi ieškoti reikiamų žinių ir visai nemano, kad veltui gaišta laiką.

Vadinasi, Vedos vis dėlto rekomenduoja nebijoti permainų? Bet kartais dėl jų sugriūna šeimos, žmonės meta darbus ar pasidaro fanatikais. Tačiau Vedos sako, kad permainos atneš mums laimę tik tada, kai teisingai bus pasirinkta jų kryptis. O kur garantija, kad ji bus pasirinkta teisingai?

Tvirtas įsitikinimas dalyko praktiškumu ir patikimumu atsiranda tik po jo kruopštaus tyrinėjimo. Pirmiausia reikia sužinoti, ką apie tai kalba autoritetingi šaltiniai, o po to patikrinti, kaip tai atrodo praktikoje. Tik nereikia permainų skubinti. Gunos pačios viską daro ir sukuria sąlygas, būtinas pokyčiams. Nereikia ardyti šeimos, nors joje viskas blogai, ir nereikia nutraukti santykių su draugais, nors jie ir negerai su jumis pasielgė. Tereikia gyventi, vadovaujantis vedine išmintimi, ir tada galima išvengti bet kokios rizikos paklysti savo likimo vingiuose. Kaip kapitonas, gerai pažįstantis farvaterį, patikimai veda laivą pavojingiausiomis vietomis, taip ir žmogus, pasitelkęs autoritetingą žinojimą, vedliu gauna patį likimą, kuris saugiai išves jį į tikrąjį kelią.

Bet vis tik man prieštarauja: ”Tam tikra rizika vis dėlto yra”. Na, taip, netgi gatve eiti nelabai saugu, o jau lėktuvu skristi – tuo labiau. Normalus žmogus, suprantantis, kad reikia laikytis saugumo technikos reikalavimų, nebijos atsitiktinai iškristi iš lėktuvo.

Gyvenimas – neblogas dalykas, bet kur ta laimė?

Aš įsitikinęs, kad šis klausimas kamuoja visus be išimties. Vedos sako, kad netgi žmogus, kuris visiškai patenkintas savo likimu, nesąmoningai nori būti dar laimingesnis. Taip jau mes surėdyti, kad jeigu mūsų laimės pojūtis nustoja didėjęs, mes pajuntam nepasitenkinimą. Bet kas gi ta laimė? Kiekvienas turi savąjį laimės supratimą. Jeigu šis supratimas neteisingas, tai po daugelio pastangų žmogus gauna iškrypusią laimę. Argi tokia mūsų gyvenimo prasmė? Todėl sutikite, kad kelias į laimę turėtų prasidėti nuo detalaus išsiaiškinimo, kas yra toji laimė.

Įš pirmo žvilgsnio atrodo, kad atsakymas aiškus. Laimė – tai turtai, sveikata, gera žmona, geri vaikai ir gera uošvė, gerai apmokamas darbas, jaukus butas, nuostabi mašina, sėkmė, šlovė ir visokeriopa pagarba. Vedos sako, kad visi šie dalykai yra materialios ir laikinos laimės atributai. Ieškodami tokios laimės, žmonės dažnai jaučia nepasitenkinimą. Tai susiję su žmogaus prigimtimi, kuri yra ne materiali, o dvasinė. Vedos sako, kad pasaulyje yra ne tik materiali laimė, bet ir kardinaliai nuo jos besiskirianti kita – dvasinė laimė.

Dauguma žmonių galvoja, kad yra tik materiali laimė ir kitokios nebūna. Bet jeigu mes taip gerai suprantame, kas yra laimė, tai kodėl tiek daug žmonių sielos gilumoje jaučiasi nelaimingi? “Tikriausiai, nebūna nuolatinės laimės būklės, ją periodiškai turi pakeisti kančios”, – sako žmonės. Bet Vedos vis tik tvirtina, kad yra niekada nesibaigianti dvasinė laimė. Ir ne tik nesibaigianti – ji turi savybę nuolatos didėti. Daugumai žmonių tai nesuprantama – vis didėjantis laimės jausmas. Bet jį lengvai pajunta tie, kurie atidžiai gilinasi į žinojimą apie laimę ir visa širdimi veržiasi į ją. Kitaip sakant, laimės paslaptis atsiveria tiktai nuoširdiems žmonėms.

Kas gi ta nesuprantama dvasinė laimė ir kaip ją patirti? Vedos rekomenduoja pradžiai nors truputį atsiriboti nuo nesibaigiančių bandymų spręsti savo materialias problemas. O kas jomis užsiims? Dvasinė laimė apsaugo žmogų nuo visų problemų. Manęs kartais klausia, ar aš pats tuo tikiu. Ne tikėjime reikalas – aš paprasčiausiai paėmiau ir viską patikrinau. Pirmiausia su savimi, o paskui pamačiau, kaip tai veikia ir kitus.

Visi, kurie rimtai gilinasi į Vedų išmintį, susidarė vieningą nuomonę, kad dvasinei laimei svetimi tokie dalykai, kaip nepasitenkinimas ir sunkumai. Ji savaime išsprendžia visas materialias problemas. Dvasinė laimė nepriklauso nuo sveikatos, sėkmės, finansinės padėties ir kitos materialios velniavos. Ji tik nepaliaujamai didėja, ir žmogus palaipsniui darosi šimtus kartų laimingesnis, negu patirdamas visus, kartu paimtus, šio pasaulio džiaugsmus. 

Man sako, kad tuo sunku patikėti. Žinoma, sunku, ir tai priežastis, dėl ko dabar tiek mažai laimingų žmonių. Jeigu jie netiki kokia nors vertybe ir netgi nenori jos patikrinti, savaime aišku, kad jie niekada negalės ja pasinaudoti ir būti laimingais. Tikėjimas atsiranda tik rimtai ir praktiškai gilinantis į senovinę laimės išmintį. Laimė – tai pats vertingiausias dalykas, kurį mes turime. Todėl šios knygos paskirtis – išaiškinti, kaip būti tikrai laimingais.

Kaip kovoti su visuotiniu blogiu

Negalima paneigti, kad egzistuoja gėris bei prievarta, ir blogio buvimas verčia pasitraukti laimę. Vis dažniau matome, kaip narkotikais nuodijama jaunimo sąmonė, tvirkinamos jaunos mergaitės, vykdomi teroristiniai aktai. Kaip su tuo kovoti?

Vedos rekomenduoja pirmoje eilėje perprasti, kodėl likimas taip dosniai atseikėja mums įvairias negandas. Pasirodo, jis baudžia žmogų už jo praeities nuodėmes. Kaip nuo to apsiginti? Vedų išvada paprasta – likimo spyrių ir antausių galima išvengti, tik apsivalius nuo nuodėmių. Vedos rekomenduoja ir patį lengviausią būdą, kaip tai padaryti – reikia užsiimti dvasine praktika. Tas, kuris sąmoningai siekia aukščiausios laimės, būtinai ją patirs ir kartu išvengs kančių. Paradoksas – jeigu viskas taip paprasta, tai kodėl žmonės kaip kentėjo, taip ir tebekenčia, ir vargiai ateityje kas nors pasikeis? Aš irgi taip galvojau, kol pats praktiškai nepatikrinau Vedų išminties.

Tapti laimingu – paprastas reikalas, jeigu žmogus suvokė, kaip reikia teisingai gyventi. Bet pats pažinimo procesas toli gražu nėra toks paprastas. Vedose sakoma, kad yra palyginti lengvi metodai, kaip išvengti kančių, bet juos pažinti nelengva, nes jie susiję ne su materialia, o daugumai nesuprantama ir paslaptinga dvasine praktika. Todėl tai yra vienintelė kliūtis – patikėti, kad dvasinė praktika tikrai egzistuoja.

Kas nors paprieštaraus – na, kokios gi čia paslaptys mūsų laikais? O kodėl ne? Tikra paslaptis privalo turėti stiprią apsaugą. Tik tada ji gali išlaikyti savo slaptumą netgi mūsų laikais, kai viešpatauja tikras informacijos kultas. Nuostabiausia, kad dvasinės laimės paslapties apsauga slypi mumyse pačiuose.

Kai tik išgirstame, kad dvasinės žinios gali greitai išspręsti bet kokią problemą, ši apsauga tuoj pat suveikia, ir mes galvojame: “Kvailystės! Nieko nenoriu apie tai girdėti”. Taip mes pasiduodame negatyviam nežinomybės suvokimui. Ir jeigu pas tave, skaitytojau, suveikė ši apsauga nuo tikėjimo į dvasinę laimę, vadinasi, metodika, kaip tapti laimingu, dar kurį laiką tau bus nereikalinga.

Kas taps nugalėtoju ir bus laimingas

Jeigu dvasinė laimė egzistuoja, vadinasi, kažkas turi žinoti, kaip ją pasiekti. Tai reiškia, kad kažkas tikrai ją pasiekė. Bet kurgi tie žmonės ir kaip juos pažinti? Daug žmonių stengiasi atrodyti laimingi, tai tapo netgi madinga, bet pažinus juos iš arčiau, tampa aišku, kad jiems toli iki laimės, o dalis jų ir visiškai nelaimingi.

Vedos teigia, kad tikrai laimingam žmogui būdingas vidinis pasitenkinimas. Jis nesiekia visiems demonstruoti savo laimės, jį nelabai jaudina šio pasaulio džiaugsmai bei nelaimės. Laimingas žmogus jau turi viską, todėl jam nėra jokio reikalo visiems skelbti, kaip jam gerai, ir kad už minimalią kainą jis gali ir kitus padaryti laimingais. O tokių besireklamuojančių „geradėjų“ dabar atsirado nemažai. Jie be paliovos išradinėja vis naujus metodus, kaip tapti laimingais per trumpą laiką. Žinoma, jie tai daro dėl pinigų ir norėdami iškilti dėka tų žmonių, kurie atsilieps į jų viliones. Bet jeigu jie tikrai gali ką nors padaryti laimingu, kodėl gi ne?

Vedos sako, kad laimės nenusipirksi ir neparduosi. Laimingas bus tiktai tas, kurio santykiai su žmonėmis bus absoliučiai nesavanaudiški. Vartotojiška sąmonė ir savanaudiški paskatai neskatina nei harmonijos, nei nuoširdžios pagarbos ir tvirtos meilės žmonių tarpusavio santykiuose. O be meilės ir pagarbos netgi pasaulietiškas etiketas yra tik elementari veidmainystė arba, vaizdžiai kalbant, popieriukas nuo saldainio.

Į tai paprastai argumentuojama: “Tegu pinigai, prestižas, geras darbas – tik popieriukas, bet jis pakankamai malonaus skonio ir mus patenkina”. Propaguojant panašią mąstyseną, žmonės nepailsdami vaikosi visų tų dalykų, kurie, deja, tesuteikia labai paviršutinišką laimę. Gavę saldainio popierėlį, jie aplaižo jį, numeta ir siekia kito. O žmogus, kuris suvalgo patį saldainį ir vidujai yra tikrai laimingas, niekada to nedemonstruoja. Tai kaip vis dėlto jį atpažinti?

Vedos sako, kad vidinę laimę nurodo stiprus tikėjimas į Dievą, sudvasintas mąstymas, natūraliai švytinčios akys, džiaugsmingas balsas, laiminga šypsena. Toks žmogus taip pat dalinasi savo laime, bet daro tai be jokio išskaičiavimo. Kai jis elgiasi nesavanaudiškai, tarnauja Dievui ir žmonėms, laimė atsiranda iš pačių jo sielos gelmių. Bet argi tai įmanoma – semtis laimės pačiam savyje? Įmanoma. Kiekvienas žmogus gali pastebėti, kad užsiimant dorybinga veikla, laimės pojūtis visada ateina kažkur iš vidaus. Be to, visi žmonės, kuriems jis pasitarnauja, pradeda nuoširdžiai rūpintis, kad jis būtų laimingas.

Bet jeigu toks žmogus dalinasi savo laime, tai turėtų reikšti, kad jos pas jį lieka vis mažiau, ar ne? Vis dėlto ne, atvirkščiai, žmogus darosi dar laimingesnis, nes dvasinė laimė ir skaičiuojama pagal dvasinę aritmetiką, kur vienas minus vienas lygu dviem. Kuo daugiau atiduodi nesavanaudiškos dvasinės laimės, tuo daugiau jos gauni. Mūsų kasdienybėje, kai žmogus dalinasi materialia laime (tuo saldainio popierėliu), jam pačiam jos lieka vis mažiau. Duodami pinigus, mes jų netenkame, o dovanodami šypseną, tegu ir nepažįstamam žmogui, mes visada susilaukiame atsakomosios šypsenos.

Neturėdami supratimo apie dvasinę aritmetiką ir skatinami materialios sėkmės iliuzijos, žmonės visaip mėgina atimti vieni iš kitų laimę. Kol jie taip gainiojasi, mes, mieli skaitytojai, išvyniokime savo saldainiukus, išmeskime popierėlius ir pradėkime mokytis, kaip pajusti jų viduje slypėjusį nektarą.      

Kaip įsisavinti šioje knygoje pateiktą medžiagą

Informacija apie materialios gamtos gunas yra gyvybiškai svarbi ir gali rasti platų pritaikymą praktikoje, nežiūrint į tai, kad ji ir toliau išliks sunkiai suprantama. Visas pasakojimas – tiek iš praktinės, tiek iš teorinės pusės – suksis apie vieną ir tą pačią temą – teisingą laimės sąvokos išsiaiškinimą.

Kaip jau kalbėjom, gilesnis bet kurio klausimo suvokimas atsiranda tada, kai gautas žinias bandome pritaikyti praktikoje. Yra daugybė įvairiausių praktikų. Sakykim, sportavimas ar paprasčiausia mankšta – tai praktika, skirta vystyti fizines kūno galias; mokymasis groti kokiu nors muzikos instrumentu – juslinė praktika; žaidimas šachmatais – proto lavinimo praktika. Visa tai kūnui, juslėms ir protui suteikia praktinių įgūdžių, bet, deja, laimingesni mes nepasidarom. Vedos teigia, kad tik intelekto lavinimo praktika gali suteikti mums tikrą laimę. Taigi reikia mokytis gyventi vadovaujantis intelektu, bet toks atvejis mums yra sunkiai suvokiamas. Tačiau žmonėms, nuoširdžiai norintiems ugdyti intelektą, tai nėra kliūtis. Mes pripratom mokytis iš savo ir kitų klaidų. Mes lavinam savo intelektą, naudodamiesi gyvenimišku patyrimu. Bet Vedos sako, kad mokytis iš klaidų nėra pats geriausias intelekto ugdymo variantas, nes yra nemaža galimybė galutinai susipainioti gyvenimiškose peripetijose. Mes juk žinome, kad likimas mus gali taip prispausti, jog gyvenimas tampa tiesiog nepakenčiamas.

Vedos žmonijai siūlo pažinti intelekto veikimo mechanizmą, būtent kaip jis išminties dėka apsivalo, kaip jį užteršia kvailumas, ir kaip jo veiklos dėka keičiasi visas mūsų gyvenimas. Norint visa tai suprasti, reikia išpildyti tik vieną sąlygą – išsiugdyti nuoširdų norą būti laimingu. Bet tam trukdo mūsų užsispyrimas, pasipūtimas ir nenoras keisti savo gyvenimą. O nuoširdus noras šluoja visas kliūtis ir verčia žmogų gilintis į tai, į ką jis anksčiau nekreipė jokio dėmesio. Taip nuoširdumas mus išveda iš nevykusio likimo labirinto, nurodydamas išėjimą, nepastebimą skeptiškai nusiteikusiam protui.

Skaitydami šią knygą, jūs susidursite su dviem rimtomis kliūtimis, kurios tačiau bus kaip jūsų nuoširdumo indikatorius:

– Jūs aptiksite, kad, atrodo, seniai suprantami dalykai Vedose aiškinami visiškai kitaip, ir toks novatoriškumas gali jus kuriam laikui atitolinti nuo tolesnio skaitymo.

– Jūs pamatysite, kad visa knyga pašvęsta vienai vienintelei temai – kaip tapti išmintingu ir laimingu. Todėl pradžioje gali pasirodyti, kad ją skaityti ir gromuliuoti seniai žinomus dalykus – tuščias laiko gaišinimas.

Nuoširdus žmogus, įveikęs šias dvi kliūtis, pamatys, kad:

– nestandartinį dalykų aiškinimą pripažinus bent jau kaip hipotezę ir nežiūrint į tai, kad jums atrodo seniai visa tai žinoma, labai greitai atsiranda žymiai gilesnis mums žinomų dalykų supratimas.

– kartodamas jau nuo seniau žinomus dalykus, žmogus palaipsniui pradeda naudotis įsisavintu ir praktikoje patikrintu žinojimu.

Visas vedinės išminties įsisavinimo procesas remiasi daugkartine skirtingų vieno ir to paties klausimo aspektų analize. Tai daroma tik vienu tikslu – perkelti nagrinėjamas žinias iš paviršutiniško proto į intelekto gelmes.

Papildomi reikalavimai gilesniam žinių įsisavinimui

Nuosekliai gilinantis į knygoje nagrinėjamą temą ir stengiantis įveikti sustabarėjusį mąstymą bei atmesti išankstinį priešiškumą, mūsų intelektas sutvirtės. Bet vis tik jo lavinimui, tam, kad jis galėtų realiai keisti mūsų gyvenimą, reikalingos dar dvi sąlygos:

1. Dėti visas įmanomas pastangas tam, kad pajustumėt nepakartojamą vedinėje išmintyje slypintį dvasinės laimės skonį, nes tik jis gali atkreipti intelekto dėmesį. Tada atsiranda didelis entuziazmas, skatinantis žmogų patikrinti praktikoje tai, ką jis sužinojo. Po praktinio žinių įsisavinimo intelektas taip sutvirtėja, kad jau gali iš pagrindų keisti mūsų gyvenimą. Jeigu jūs tikrai pajutote dvasinį skonį, jūsų širdyje nedelsiant atsiras stiprus noras užsiimti dvasine praktika. Taigi didžiulis entuziazmas yra kaip ir kriterijus, parodantis mūsų nuoširdų potraukį pažinimo procesui. Neverta nusiminti, jeigu tokio skonio dar nejaučiate – vadinasi, jums viskas dar prieš akis.

2. Antra sąlyga – tvirtas noras eiti tiesos keliu, nė per žingsnį iš jo neišklystant. Tiesa – tai žinojimas apie aukščiausią laimę. Žmogus, nuoširdžiai norintis vadovautis tiesa ir vienąkart pajutęs laimę, stengsis rasti laiko dvasinei praktikai savo dienotvarkėje, atidėdamas į šalį antraeilius reikalus. O tas, kuris dar neišsiugdė stipraus noro būti tikrai laimingu, noro patikrinti žinias praktikoje, visada teisinsis dideliu užimtumu ir laiko trūkumu.

Girdžiu atsakymą, kad laisvo laiko iš tikrųjų nėra. Na, gerai, o kam gi mes pirmiausia skiriam laiką? Savaime aišku, tam, kas mums atrodo svarbiau. Vadinasi, kai jūs vedinių žinių studijas imsit laikyti svarbiomis ir tiesiog gyvybiškai būtinomis, tada ir laiko joms atsiras, o jūs turėsite realią galimybę tapti laimingu.

Visi kiti skeptiškai nusiteikę žmonės tikrai neras laiko patikrinti praktikoje gautas žinias, todėl supras jas tik teoriškai, ir nebus jokios garantijos, kad jie kada nors sučiulps dvasinės laimės saldainiuką.

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis