Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

     Kas tai yra – vaišnavizmo parapsichologija?

     Psichologija – mokslas apie tarpusavio santykius, žvelgiant į juos iš žmogiškos logikos pozicijų. „Para“ – aukščiau šitos logikos. Parapsichologija – tai mokslas apie žmonių santykius pusdievių logikos požiūriu, o vaišnavizmo parapsichologija santykius tarp žmonių ir jų ryšį su Dievu nagrinėja dieviškos logikos požiūriu. Bet ši knyga ne apie parapsichologiją, kuri yra tik analizės metodas; ši knyga – apie meilę. Joje nėra kokios nors naujos filosofijos, o tik senų dalykų aiškinimas.

     Štai pavyzdys, iliustruojantis parapsichologijos esmę.

     Berniukas, vėlų vakarą grįždamas namo, bijosi, kad neužpultų chuliganai. Eilinis žmogus patars jam užsiimti boksu arba nešiotis dujų balionėlį (patarimas neišmanyme), psichologas patars elgtis įžūliau (aistra), parapsichologas pasakys, kad reikia atsikratyti baimės ir išdidumo (dorybė), kurie pritraukia grėsmingą situaciją, o jeigu jis dar tikintis, tai parekomenduos maldą (dvasinės meilės lygis).

    Galima pagalvoti, kam reikalingi tie aiškinimai, kai yra tiek Šrylos Prabhupados knygų? Krišna Brahmai visas žinias perdavė vienu žodžiu „om“, Brahma Naradai – keturiais posmais, Narada Vjasadevai – keturiomis Vedomis, Vjasa jas užrašė daugybėje knygų. Mes su jumis esame pačiame Kali-jugos juodojo sąrašo gale, todėl aiškinti galima be galo. Jeigu mums užtektų tik tų žinių, kurios sudėtos į šventraščius, tai visi greitai taptume tyrais bhaktomis. Tačiau gyvenimas rodo visai ką kita, ir su juo nepasiginčysi.

***

     Ši knyga parašyta ne iš gero gyvenimo, o iš būtinybės pajusti praktinius savo dvasinio augimo kriterijus. Dabar įprasta galvoti, kad toks kriterijus – tai potraukio dvasinei tarnystei stiprėjimas ir atitinkamai potraukio materialiam gyvenimui silpnėjimas. Pradžioje žmogų, esantį brahmačario statuse, toks apibūdinimas patenkina. Tačiau vėliau daugelis pradeda vedybinį gyvenimą, ir prasiveržia užgniaužti materialūs troškimai. Ar tai reiškia, kad vaišnavas degradavo, ar tai tik nauja apsivalymo pakopa? Jeigu tai apsivalymas, tada neaišku nuo ko. Daugelis suprato, kad išorinė būklė ne taip svarbi, ir tai gerai. Ši knyga skirta vidinės būklės analizei.  

     Mes daug skaitėme ir klausėmės apie kliūtis atsidavimo tarnystėje, bet kartais norisi sužinoti apie tai, kaip įveikti konkrečias kliūtis. Be detalaus anartha-nivriti pakopos išmanymo dvasine praktika galima užsiimti visus 10 tūkstančių Aukso amžiaus metų, bet taip nieko ir nepasiekti.

     Kai žmogus pasuka atsidavimo tarnystės keliu, jam norisi greičiau pasidalinti gautomis žiniomis su artimais žmonėmis. Norisi pamokslauti, bet visi iš tavęs tik juokiasi. Tiesiogiai kalbėti apie Krišną beveik neįmanoma, o apie teisingą mitybą ar dienos režimą nuobodu ir tai nepadeda pasiruošti pamokslavimui apie Dievą, todėl noras pamokslauti gęsta. Ši knyga yra nepakeičiama tarpinė grandis duoti dvasines žinias žmonėms, tolimiems nuo Dievo.

     Bhaktos-ortodoksai, skaitantys šią knygą, tikriausiai susimąstys: „O ar tai autoritetinga? Ką apie tai sako Vedos?“ Atsakymas paprastas: jiems šitos knygos geriau neskaityti – bus mažiau galvos skausmo. Aplamai, norint būti atlaidesniu,  knygą reikėtų vertinti kaip referatą, mokyklinę užduotį Dievo tema. Dėl įvairių priežasčių šioje knygoje mažai nuorodų, bet pačiose Vedose yra nurodymas naudotis protu ir intelektu, o ne aklai tikėti tuo, kas parašyta. Pats gyvenimas akivaizdžiai parodo, kur tiesa, o kur melas. Yra žmonių, kurie studijuoja autoritetingus dvasinius šaltinius, bet patys visai nesugeba spręsti gyvenimiškų problemų. Perskaitęs pateiktus gyvenimiškus pavyzdžius ir prisiminęs atvejus iš savo paties gyvenimo, skaitytojas nesunkiai susigaudys, kiek tiesos yra šioje knygoje. Tiems, kurie jau daug metų skaito Prabhupados knygas, būtų pats laikas išsiugdyti dvasinį imunitetą, padedantį atmesti išsigalvojimus ir nustatyti autoritetingumo lygį. Tada nebūtų reikalo atsargiai, baiminantis užsiteršti, uždavinėti tokį klausimą. Baimė užsiteršti baisesnė už patį užsiteršimą, nes susipurvini retkarčiais, o baimė teršia visada. Kai kurie juokauja: „Aš toks nešvarus, kad daugiau užsiteršti neįmanoma. Todėl paskaitysiu ir gal tikrai rasiu ką nors gero, kas padės man apsivalyti“.

     Išmintingasis karaliaus patarėjas Čanakja mokė, kad protingas žmogus auksinį pinigėlį paims net iš šiukšlyno. Dažnai neofitai, neturintys dvasinio imuniteto, baimindamiesi skaito naują knygą, ir kai randa nors mažiausią neatitikimą Šrylos Prabhupados žodžiams, tuoj pat ją atmeta. Elgtis reikėtų kitaip: kas nepatinka – praleidi, visa kita įsidedi galvon.

     Pakanka pajusti bent vieną procentą nepasitikėjimo gaunama informacija, ir prieš ją užsitrenks pasąmonės durys. Sąmonėje ji įvertinama ir apdorojama. Įsisavinta medžiaga turi atgulti sąmonės kloduose, tada ji būna naudinga visą gyvenimą. Tai galima pavadinti filtravimu.

     Kartą Niutonui pasakė: „Jūs toks didis mokslininkas, tiek daug žinote!“ Jis atsakė: „Aš jaučiuosi vaiku, renkančiu akmenėlius ant pažinimo vandenyno kranto“.

     Jeigu galvojate, kad daug žinote ir principas „kiek gyveni, tiek mokaisi“ skirtas ne jums, tada atsakykite į tokius paprastus klausimus: 1) Kaip padaryti, kad buterbrodas būtų skanesnis, nieko prie jo nepridedant? 2) Kodėl strutis kiša galvą į smėlį? 3) Kas sunkesnis – sausas ar drėgnas oras? 4) Kodėl ausis panaši į žmogaus gemalą? 5) Kiek čakrų yra pas žmogų? 6) Kas yra Radharanė Krišnai – mylimoji ar žmona?

     Atsakymai tokie: 1) Buterbrodą į burną reikia dėti sviestu žemyn, kad liežuvis jį pajustų pirmiausia; 2) Bėgdamas nuo pavojaus, strutis pavargsta ir norėdamas pailsėti, nuleidžia galvą žemyn. Jį paprasčiausiai apšmeižė. Jeigu strutis įkištų galvą po smėliu, tai uždustų; 3) Vanduo sunkesnis už orą, bet vandens garai lengvesni. Todėl drėgna oras lengvesnis už sausą; 4) Ausis į gemalą panaši todėl, kad visa, kas gyva, atsirado iš garso, iš žodžio. Apie tai pasakyta ir Vedose, ir Biblijoje; 5) Bioenergetikai priskaičiuoja penkiolika pagrindinių čakrų ir dar keletą antraeilių; 6) Pati Šrimati Radharanė sakė, kad Ji Krišnai yra ir mylimoji, ir žmona.

     Knygoje nagrinėjami svarbesni klausimai, negu minėti šeši, todėl, jei nepritrūksite kantrybės ir perskaitysite ją iki galo, nesigailėsite tam reikalui sugaišto laiko.

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis