Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Keletas žodžių apie tradicinę virtuvę

 

Tie, kurie pajuto išaukštintos laimės skonį, praranda potraukį abejotinos vertės malonumams. Žmogus, paragavęs medaus, šnairomis žiūri į cukrų, nors anksčiau valgė jį šaukštais. Bet kartais žmogų pasiekia karminės reakcijos už praeities darbelius ir kuriam laikui išmuša jį iš dorybingo gyvenimo vėžių. Tačiau prisiminimas apie patirtą skonį išlieka ir vilioja, o tai reiškia, kad greitai toks žmogus pasikeis ir taps šventa asmenybe. Nuostabus dvasinės laimės skonis Vedose vadinamas aukščiausiu skoniu.

Skaitytojas: O tas, kuris neparagavo medaus, taip ir kentės?

Autorius: Taip, ir tai būna labai dažnai. Žmogus, paskendęs savo problemose, galvoja, kad geresnio gyvenimo tiesiog nebūna. Toks mąstymas – gunų įtaka.

Skaitytojas: Manau, kad tai neteisinga. Jūs gi sakėte, kad mes patys sprendžiame, kokios laimės siekti. Ir jeigu mes turime pasirinkimo laisvę, tai mums turi būti suteiktos ir galimybės pakeisti savo pasaulėžiūrą. Ir man neaišku, kodėl gunos taip negailestingai apjungia mus vienodais interesais. Gal geriau mums duoti dar didesnę pasirinkimo laisvę?

Autorius: Mes jau turime visišką pasirinkimo laisvę. Ir Žemės planetoje galima gyventi dorybės gunoje, tik bėda, kad dažnai mes patys nenorime pasinaudoti mums suteikta laisve.

Skaitytojas: Kas gi mums trukdo gyventi laisviau ir neapsiriboti vien tik materialiu klestėjimu?

Autorius: Priežastis tūno mumyse: tai – polinkis neteisingai naudotis savo nepriklausomybe, savo pasirinkimo laisve.

Skaitytojas: Mane labiau domina praktinė šio klausimo pusė. Kodėl mes nesirenkam aukštesnio skonio, kas trukdo?

Autorius: Tai gana sudėtingas klausimas. Pirmiausia išsiaiškinkim, kokiu būdu žmones sujungia bendri interesai ir potraukiai.

Įsivaizduokime, kad mes patekome į vietovę, kur yra galybė restoranų su įvairiausiomis virtuvėmis: rusiška, kiniška, itališka, indiška, prancūziška ir t. t. Užsinorėję valgyti, mes pasirinksime vieną iš jų. Tą pačią virtuvę pasirinks ir daugiau žmonių. Mes valgome ir galvojame, kad šiame restorane pats skaniausias maistas. Bet žmonės gretimuose restoranuose galvoja tą patį. Ir vieni, ir kiti turi pasirinkimo laisvę. Tačiau prisirišimas prie tam tikros virtuvės trukdo žmogui suprasti, kad kitame restorane jis galbūt rastų dar geresnį maistą. Pasirinkimo laisvė akivaizdi – galima eiti į kokį nori restoraną, bet tai, kad mes ir mus supantys žmonės sėdime štai čia, verčia mus galvoti, kad geriausia maitintis būtent čia.

Taip ir gyvenime – žmonėms patinka tam tikras, seniai nusistovėjęs gyvenimo būdas. Kiekviename, tegu ir nedideliame kolektyve susiformuoja savitas ir nepakartojamas laimės supratimas, kurį visi laiko kuo puikiausiu ir jokiomis aplinkybėmis nenori jo keisti. Ir visą šį spektaklį organizuoja materialios gamtos gunos.

Skaitytojas: Ir todėl mes niekaip negalime atitrūkti nuo savo interesų, kaip ir bitė negali atsitraukti nuo nektaro.

Autorius: Džiaugiuosi, kad supratote esmę. Gunos sukuria tokias sąlygas, kad mes kuo pilniau išbandytume tą laimę, kurios kažkada taip siekėme. Jos suteikia ir galimybę visiems kartu pasidžiaugti ta laime.

Skaitytojas: Tačiau gyvenime mes ne tik džiaugiamės, bet ir daug dirbame, liūdime, kankinamės ir sergame. O jūs pavaizdavote idiliją, kurioje nėra jokių problemų: visi tik džiūgauja ir visai nesikankina.

Autorius: Taip, problemos irgi yra. Išsirinkę tam tikrą virtuvę, mes turėsime susitaikyti su kai kuriomis jos ypatybėmis. Pavyzdžiui, jeigu mes išsirinkome prabangų restoraną, tai teks dėti nemažai pastangų ir gaišti laiką tam, kad užsidirbtume pinigų, todėl turėsime atsisakyti kažkokių kitų malonumų.

Skaitytojas: Kokia čia problema – galima pasirinkti ir pigesnę virtuvę.

Autorius: Kaip čia pasakius. Matot, kiekvienas žmogus laimės nori truputį daugiau, negu leidžia jo galimybės, ir pasistengęs jis vis tik gali ją pasiekti. Todėl mes neatsitiktinai patekome į tokį palyginti brangų restoraną, kuriame esame.

Kai kurie žmonės galvoja, kad jie pateko čia atsitiktinai, ir jiems nėra taip problematiška pereiti į kitą restoraną. Bet atsidūrę kitur, jie pasigenda savosios laimės skonio. Vienuose restoranuose labai brangu ir neprieinama, kituose nors ir pigu, bet jau labai prasta. Anksčiau ar vėliau mes turėsime grįžti į mums skirtą restoraną. Štai taip gunos mus ir suriša, pasinaudodamos mūsų prisirišimu prie tam tikros laimės, ir priverčia eiti per gyvenimą griežtai nubrėžtu kursu.

Skaitytojas: Jūs norite pasakyti, kad mes neatsitiktinai pasirenkam tam tikrą laimės būklę?

Autorius: Taip, atsitiktinumų nebūna, ir pasirinkimas visada remiasi senais prisirišimais. Praeities poelgių našta (karma) mus traukia prie šito, kažkada pasirinkto gyvenimo būdo. Pasirinktasis restoranas ir yra ta išsvajotoji laimė. Todėl mes sėdime ir nieko daugiau nenorime, o aplink mus žmonės su tais pačiais polinkiais. Taip ir gyvenime – mes visada koncentruojamės į mums įprastus dalykus ir nuoširdžiai galvojame, kad kitaip gyventi tiesiog neįmanoma ir pagaliau kvaila.

Skaitytojas: Nejaugi tai liečia ir tuos, kurių gyvenimas – tai prievarta, plėšikavimas, žudymas?

Autorius: Taip, jiems irgi atrodo, kad jie užvirė gerą košę, bet anksčiau ar vėliau jie turės ją išsrėbti.

Skaitytojas: O kaip visa tai vyksta? Ar, atsidūrus savo “gimtajame” restorane, mums iš karto patinka ten patiekiami valgiai, tegu jie ir prasto skonio, ar dar kurį laiką ieškom geresnės virtuvės?

Autorius: Būna įvairiai. Galima kurį laiką nesusigaudyti, koks laimės pobūdis tau priimtiniausias, bet anksčiau ar vėliau mes vis tiek ateisim į mums skirtą restoraną, susitaikydami su jo savitumais.

Skaitytojas: Gerai, su virtuvėmis viskas aišku, bet kaip tai susieti su mūsų gyvenimu šioje planetoje?

Autorius: Visa tai vyksta ir su mumis, kai gunos mums parenka vieną ar kitą planetą.

Skaitytojas: O kodėl jos tai daro?

Autorius: Kadangi mes trokštame būti laimingi, tai gunos ir parenka mums tą planetą, kurioje mūsų laukia laimė, atitinkanti praeityje pasirinktą modelį.

Žmogui nėra jokios prasmės gyventi, jeigu jis nesiekia laimės. Štai gunos ir padeda mums pajusti išsvajotosios laimės pilnatvę.

Įvairūs laimės modeliai Vedose vadinami laimės skoniais, sanskrito kalba – rasa. Kiekvienas žmogus siekia savosios laimės su jai būdinga rasa. Dėl to užsiimame vienokia ar kitokia veikla. Materiali laimė reiškia turėti kuo daugiau materialių malonumų. Tam tikslui reikia labai daug dirbti, o paskui kartais ir sirgti nuo persidirbimo.

Jeigu darbas atima daug laiko, gali pašlyti santykiai su artimais žmonėmis. Visa tai vyksta ne atsitiktinai. Kažkada pasirinktas materialios laimės skonis nepermaldaujamai mus traukia prie tam tikro gyvenimo būdo, su visais jo pakilimais ir nuopuoliais.

Skaitytojas: Bet jeigu mes norėjome laimės, tai kodėl turime kentėti? Kažkokia apgaulė!

Autorius: Jokios apgaulės. Jeigu mūsų pasirinktas laimės etalonas verčia aplinkinius žmones kentėti, tai prisieis kentėti ir mums.

Skaitytojas: Argi būna tokia laimė, dėl kurios žmonės turi kentėti?        

Autorius: Žinoma, juk egoizmas tuo ir remiasi, kad mes, norėdami būti laimingi, nekreipiam dėmesio į kitų interesus. Dar daugiau, būdami egoistai, mes netgi nevengiam griebtis prievartos, kad tik patenkintume savo norus.

Skaitytojas: Vadinasi, jeigu žmogus kenčia, tai reiškia, kad jo susikurtas laimės etalonas buvo neteisingas?

Autorius: Jūs visiškai teisus, nepralošia tik tas žmogus, kuris turi potraukį dvasinei laimei. Tas potraukis absoliučiai nesavanaudiškas ir todėl niekada neatsiranda ten, kur yra netikras ego (egoizmas). Atsikratyti nuodėmingų poelgių žmogus gali tik tada, kai jis suvokia, kas yra tikrasis ego.

Būtent dėl mūsų polinkio neteisingai išnaudoti pasirinkimo laisvę gunos ir sukuria tokį įvairialypį pasaulį, kurio vienintelis tikslas – išugdyti mumyse potraukį tikrai, dvasinei laimei.

Skaitytojas: Žmogau, jūs atskleidėte man didelę paslaptį. Aš buvau įsitikinęs, kad mes čia, Žemėje, gyvename visai neblogai. Bet dabar aš sužinojau, kad kitų planetų gyventojai yra nepalyginamai laimingesni, todėl natūralu, kad ir man dabar norisi patirti tokį gyvenimą. Tik, varge, aš negalėsiu šitame gyvenime patekti į kitas planetas.

Autorius: Dar kartą siūlau jums ugdytis norą iš karto patekti į dvasinį pasaulį, aplenkiant aukštutines planetas. Kuo žmogaus tikslas aukštesnis, tuo greičiau jis sulauks maksimalių rezultatų – pačios pilnavertiškiausios laimės.

Žinokite, kad pasikankinti, tegul ir nelabai, palyginus su mumis, prisieina ir aukštutinių planetų gyventojams. Jie juk irgi miršta ir gimsta, o atsisveikinti su savo kūnu jiems dažnai būna netgi sunkiau, negu mums. Bet laikas nepermaldaujamas ir niekam nedaro išimčių.

Kas liečia jūsų klausimą apie tai, kaip pajusti potraukį dvasinei laimei, tai galiu jus nudžiuginti, kad tai labai paprasta. Visi tiek dvasinio pasaulio, tiek aukštutinių ir žemutinių planetų skoniai jau yra Žemėje. Jie pasireiškia kaip įvairūs gyvenimo būdai, kuriuos galima palyginti su mudviejų apkalbėtais restoranais ir jų virtuvėmis.

Vedos sako, kad šie laimės skoniai pasiekia mus iš įvairių visatos planetų. Darydami poveikį mūsų sąmonei, jie leidžia bent kiek pajusti tą laimę, kurią patiria kitų planetų gyventojai. Dėl šios priežasties Žemėje yra pakankama gyvenimo įvairovė. Pažindami tas galias, kurios palaiko mūsų potraukį tam tikram gyvenimo būdui, mes pamatome, kaip tampriai visos planetos susijusios tarpusavyje, kokia stipri jų įtaka viena kitai.

Skaitytojas: Kaip gerai, juk tokiu atveju nėra jokio reikalo stengtis patekti į aukštutines planetas ar dvasinį pasaulį. Visus laimės variantus galima rasti čia, Žemėje!

Autorius: Jūs teisus tik dalinai. Šioje planetoje mes nepatirsime pilnutinio laimės skonio, pasiekiančio mus iš aukštesnių sferų, panašiai kaip mes nepatiriam viso Saulės energijos poveikio. Čia mes esame laimingi lygiai tiek, kiek tai leidžia gyvenimo sąlygos Žemėje. Žemiškas gyvenimas neskirtas pilnutiniam dvasinės laimės patyrimui. Mūsų virtuvės maistas gali būti truputį panašus į vedinės virtuvės maistą, bet jeigu mes norime valgyti originalius vedinius patiekalus, turime eiti į vedinį restoraną.

Skaitytojas: Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienai planetai būdingas tik tam tikras laimės modelis ir kiti ten sunkiai prieinami, galima daryti išvadą, kad Žemėje negalima sukurti rojaus.

Autorius: Visiškai teisingai. Bet vis tik mes turime nenuleisti rankų ir siekti šviesesnio rytojaus. Pradėti reikia nuo savęs. Susitaikius su tokia mintimi ir užsiimant atitinkama veikla, pozityvių permainų savo likime galima sulaukti labai greitai. Jau sekančiame gyvenime mes gimsime žymiai geresnėse sąlygose. Bet jeigu žmogus nedirba su savo vidinėmis problemomis, tai yra, nesistengia keisti savo charakterio, o užsiima kažkokiomis politinėmis ir ekonominėmis reformomis, stengdamasis priversti upes tekėti atgal, tai jis neišvengiamai kentės.

Skaitytojas: Daug žmonių, tam tarpe ir aš, visai nesuprantame šitų dalykų. Pavyzdžiui, aš gana dažnai suruošiu skandalus – namie ir darbe. Man, kaip ir kitiems, atrodo, kad laimė ateis tik tada, kai mes priversime mus supančius žmones pakeisti savo charakterio bruožus. Dėl to kyla tiek ginčų! Nejaugi taip sunku suprasti, kad pradėti reikia nuo savęs?

Autorius: Gyvenant Žemėje, tai suprasti tikrai sunku. O kas liečia skandalus, tai toks negatyvus elgesys su aplinkiniais – irgi gunų darbas. Jų dėka dėl visko, kas atsitinka, mes kaltinam ką tik nori, bet tik ne save. Gunos neatsitiktinai suformuoja tokį mūsų elgesį. Kažkada mes norėjome tokio gyvenimo, ir dabar jos stengiasi, kad mes jį išgyventume kuo pilniau.

Skaitytojas: Vadinasi, toks skandalingas patiekalas taip pat yra žemiškajame meniu?

Autorius: Taip, jūs teisus. Žemėje mes randame neribotas galimybes elgtis kuo kvailiausiai. Aukštutinėse planetose praktiškai to nėra. O Žemėje žmonės visada turės tokius polinkius, nes ji sukurta būtent fanams, kurie garbina skonius, esančius aistros ir neišmanymo gunose. Todėl gal ir ne visai protinga dėti pernelyg dideles pastangas, siekiant sukurti Žemėje rojų. Bet Vedos sako, kad jeigu dešimtoji Žemės gyventojų dalis užsiimtų dvasine praktika, tai labai greitai mūsų planeta virstų rojumi.

Skaitytojas: Ir kodėl taip nevyksta?

Autorius: Tai susiję su tuo, kad vieną kartą labai panorėję gyventi taip, kaip gyvenama Žemėje, mes patekome į tam tikrų gunų įtakos zoną. Rezultate mes gimstame tokiose gyvenimo sąlygose, kur mums nekyla nė mažiausio noro pakeisti savąjį laimės supratimą. Ir jeigu kažkas bando įrodinėti, kad reikia gyventi kitaip, mes tiesiog nekreipiame į jį jokio dėmesio, nes taip nori gunos. Bet kokį žmogų, atsisakiusį “mūsų restorano” paslaugų, mes laikome nevispročiu.

Taigi mūsų gyvenimo sąlygas kontroliuojame ne mes, o materiali gamta, pasitelkdama savo energijas (gunas). Mūsų interesų pastovumas ir panašumas palaikomas tik tam, kad mes galėtume kuo geriau, kuo pilniau pasidžiaugti pasirinktu gyvenimo būdu.

Skaitytojas: Nejaugi Žemėje neįmanoma sukurti rojų?

Autorius: Kam gi iš lietuviškos virtuvės daryti vedinę? Tai būtų kvailystė.

Skaitytojas: Norint, kad visi geriau gyventų, reikėtų, kad visų virtuvių patiekaluose jaustųsi tik dvasinis skonis.

Autorius: Žinoma, tai nuostabi mintis. Bet kol žmogus pats nepanorės gyventi kitaip, niekas pasaulyje jo neprivers pakeisti savo pasaulėžiūrą.

Skaitytojas: Vadinasi, įvairialypius potraukius gunos sukuria tik tam, kad patenkintų mūsų potraukį vienam ar kitam laimės modeliui?

Autorius: Taip, ir tuo pasireiškia jų galybė. Jos visada rūpinsis mūsų norų patenkinimu. Todėl bet kurioje visatos vietoje pasireiškia tam tikras šių slaptingų energijų – gunų – derinys.

Skaitytojas: Vadinasi, visa, kas su mumis atsitinka, vyksta gunų įtakoje? Bet jūs anksčiau įrodinėjote visai priešingai, todėl norėtųsi gauti kokius nors patvirtinimus.

Autorius: Bhagavadgytoje pasakyta:

Žinok, kad materiali gamta ir gyvos esybės pradžios neturi. Jų pokyčiai bei materijos gunos yra materialios gamtos padarinys (Bg. 13.20).

Skaitytojas: Bet jūs anksčiau sakėte, kad visų pasikeitimų priežastis – mūsų norai!

Autorius: Taip, mūsų laimės ir kančių priežastis yra mūsų norai. O pokyčių, vykstančių kūne, prote ir intelekte, priežastimi yra gunos.

Mūsų norai yra savotiškas paleidimo mechanizmas, iššaukiantis tam tikrą gunų poveikį mūsų gyvenimui. Dėl to, kad mes kažkada panorėjome gyventi taip, kaip dabar gyvename, mums bus labai sunku viską pakreipti nauja vaga. Faktiškai visas mūsų gyvenimo permainas reguliuoja gunos, kurios prioritetą teikia ne dabartiniams, o buvusiems norams.

Skaitytojas: O kuo geresni praėjusių laikų norai?

Autorius: Todėl, kad praeityje buvo daugiau vienodų norų. Sumuodamiesi jie turi sąmonei didesnį poveikį.

Skaitytojas: Na, žinote, – štai tau ir laimingo gyvenimo dėsniai. Mes juk tiek gyvenimų pragyvenome, ir nežinia, ko tada norėjome, o kiek dabar prisireiks gyvenimų visa tai išsrėbti? Ar galite patvirtinti, kad gunų pažinimas nepadarys mane nelaimingu, kitaip man bus sunku tęsti šį pokalbį?

Autorius: Gunų pažinimas žmogui teikia laimę ir aukščiausią tobulumą. Kitaip nebūtų jokios prasmės nagrinėti šią tokią sudėtingą temą. Tai patvirtina ir Vedos. Bhagavadgytoje Pats Dievas garantuoja, kad viskas bus gerai:

Aukščiausias Dievo Asmuo tarė: Dar kartą Aš paskelbsiu tau aukščiausią išmintį, visų geriausią žinojimą, kurį perpratę išminčiai pasiekia aukščiausią tobulumą (Bg. 14.1).

Skaitytojas: Jūs, matyt, gerai žinote šį šventraštį, jeigu kiekvienai mano abejonei turite tinkamą citatą.

Autorius: Bhagavadgytoje išdėstytos labai gilios žinios, ir norint jas įsisavinti, neužteks viso gyvenimo.

Išvada: žinios apie materialios gamtos gunas, jų poveikį mūsų gyvenimui yra išminties židinys. Jeigu žmogus suvoks šį žinojimą, jo nelaimės tuoj pat baigsis. Tačiau pažinimo procese mums teks patirti ne tik saldų, bet ir kartų skonį. Taigi norint užsitarnauti dvasinę laimę, pirmiausia reikia perprasti tai, ką mes prisidirbome.

 

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis