Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

ATSIDAVIMO TARNYSTĖ SUNKIAI PASIEKIAMA (SUDURLABHA)

 

Antroji pora savybių, būdingų tik bhakti, atitinka bhavos lygį. Tai mokša-laghutakrit, išsivadavimo ignoravimas, ir sudurlabha, retai pasiekiama būklė. Mes jau kalbėjome, kodėl atsidavimo tarnystėje žmogus nevertina išsivadavimo, mukti, todėl dabar apsistosime ties sudurlabha savybe.

Šis žodis reiškia, kad bhakti materialiame pasaulyje sutinkama labai retai ir tam reikia labai didelių pastangų. Šryla Prabhupada rašo: „Pradinėje dvasinio gyvenimo stadijoje, norint greičiau gauti rezultatus, praktikuojamos askezės, atgailos ir kiti metodai. Bet jie negali pakylėti žmogų į atsidavimo tarnystės lygį, net jeigu jis visiškai neturi materialių norų“. Tai reiškia, kad nežiūrint visų mūsų pastangų, savo jėgomis bhavos mes nepasieksime. Antra priežastis, dėl kurios taip sunku pasiekti bhavą – Pats Viešpats. Šiuo atveju Jis šykštus ir neskuba visiems ją dalinti. Tam yra rimtos priežastys.

Kaip suprasti teiginį, kad bhavos savo jėgomis neįmanoma pasiekti? Juk mes žinome, kad ji tampa prieinama sadhanos dėka. Taip, bet tam reikalingas potraukis, skonis sadhanai. Kitaip sakant, bhavos nepasieksime tol, kol neišsiugdysime stipraus prisirišimo, noro – lauljam.

Kita svarbi sąlyga, kurios nesilaikydami mes nepasieksime bhavos – penkios atsidavimo tarnystės formos: šventų vardų giedojimas, Dievybių garbinimas su didžiu tikėjimu ir šventa pagarba, Šrimadbhagavatam klausymasis, bendravimas su bhaktomis ir buvojimas šventose vietose. Galima laikytis sadhanos, bet jeigu joje nebus šių penkių formų, bhavos mes nepasieksime. Štai kodėl Šryla Prabhupada jas nurodė kaip pagrindines. Mes grįšime prie jų vėliau, o dabar pasidomėsime, kodėl Krišna taip nenoriai dalina bhavą.

Rupa Gosvamis pateikia citatą iš Šrimadbhagavatam: radžan patir gurur alam bhavatam yadunam / daiva priyah kula-patih kva ča kinkaro vah / astv evam anga bhagavan bhadžatam mukundo / muktim dadati karhičit sma na bhakti-yogam – o karaliau, Pandavus ir Jadavus visada globoja Viešpats Krišna, vadinamas Mukunda. Be to, Jis yra tavo dvasinis mokytojas ir patarėjas visuose reikaluose. Jis – vienintelis Dievas, kurį tu garbini. Jis labai tave myli, ir tu Jį myli. Jis tvarko visus tavo reikalus – asmeninius ir šeimyninius. Dar daugiau, Jis kartais vykdo tavo nurodymus, prisiimdamas pasiuntinuko vaidmenį. O karaliau, kokia sėkmė tave aplankė! Kiti negali net svajoti apie tas malones, kuriomis tave apdovanojo Aukščiausias Dievas.

Matome, kad bhava užkariauja Krišną. Jis tampa Ardžunos vežėju, nes paklūsta draugystės ir meilės dėsniams. Tai labai pavojinga padėtis, ir todėl Krišna neskuba dalinti bhavos. Norėdamas paklusti žmogaus valiai, Krišna pirmiau jį visokeriopai išbando.

Ar jūs kada nors mušėte sviestą? Tiesiog mistinis procesas: pradžioje nieko nesidaro, ir staiga iš kažkur atsiranda gabalėlis sviesto. Dabar žmonės šiam reikalui naudoja mikserius, bet taip gauto sviesto kokybė žymiai prastesnė už sumušto rankomis. Tai paaiškinama tuo, kad pas juos skirtingos samskaros. Mums irgi kartais norisi susirasti kažkokį mechanizmą, kuris padėtų greičiau praeiti sadhanos lygį, kuris veiktų pagal principą: „Nors kareivis miega, tačiau tarnyba užskaitoma“. Tačiau sadhana neturi būti mechaniška, jeigu norime pasiekti bhavą. Tam, kad bhavos sviestas būtų kokybiškas, reikia iš visos širdies norėti jį gauti. 

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis