Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

ATSIDAVIMO TARNYSTĖ TEIKIA ABSOLIUTŲ GĖRĮ (ŠUBHADA)

 

Rupa Gosvamis išvardina keturias šios bhakti savybės kategorijas, ir pirmoji yra džagad-prijanam – bhakti neša gėrį visiems. Jeigu žmogus pamilsta Dievą, tai šios meilės teikiamą gėrį pajunta visos gyvos būtybės.

Šryla Prabhupada sako, kad žmonių pastangos padaryti visus laimingais įsikūnijo Suvienytų Nacijų Organizacijoje (SNO). Bet ar tikrai šios organizacijos veikla atliepia žmonijos lūkesčius?

Radhanatha Maharadžas vienoje paskaitoje pažymėjo: „Norint išspręsti ekologines planetos problemas, pirmiausia reikia susirūpinti mūsų širdies ekologija“. Žmonės ieško ir neranda panacėjos nuo visų bėdų, bet Rupa Gosvamis tvirtina, kad ta panacėja – bhakti. Šryla Prabhupada pasakoja, kad Viešpačiui Čaitanjai einant per Džarikhandos mišką, nuo Jo sklido tokia stipri bhakti energija, kad tigrai ėmė glebėsčiuotis su elniais. Kai žmogus kupinas šios energijos, aplink jį nebūna jokių konfliktų, nes tokioje aplinkoje dingsta bet koks pyktis, godumas ir pavydas. Taigi matome, kad bhakti visiems neša laimę, todėl šventi žmonės turi didelį patrauklumą, su jais nori bendrauti įvairiausi žmonės, ir tai yra dar viena šubhada kategorija, vadinama džagad-anuraga.

Papasakosiu apie vieną babadžį, kuris gyveno Varšanoje. Tai buvo tik prieš šimtą metų. Babadži kartojo mantrą ir nepastebėjo, kaip prie jo priėjo liūtas, norėdamas jį suėsti. Tačiau šventi vardai taip paveikė žvėrių karalių, kad jis sustojo šalia ir ėmė klausytis. Po kurio laiko apsisukęs nuėjo sau, bet po to ateidavo kiekvieną dieną – klausytis šventų vardų. Ir pagaliau vieną kartą liūtas maldingai sudėjo letenas ir paprašė babadžį prieglobsčio. Taip jis gavo iniciaciją, dvasinį vardą ir kaip tikras brahmačaris vaikščiojo į kaimą rinkti išmaldą. Kalbama, kad jam buvo užkabintas raštelis: „Prašau, paaukokite ką nors mano mokytojui“ – ir visi mielai aukodavo. Dabar Varšanoje gyvena vaikai tų žmonių, pas kuriuos ateidavo liūtas. Jie prisimena tėvų pasakojimus apie tai, ką jie matė.

Šrimadbhagavatam yra kitas pavyzdys, apie Dhruvą Maharadžą. Kai jis dar nebuvo atsidavęs Krišnai, pamotė su juo elgėsi ne per geriausiai, bet kai Dhruva Maharadžas tapo bhakta, jinai pasiėmė jį ant kelių ir apsiverkė: „Kurgi tu buvai taip ilgai?“

Sekanti šubhada kategorija – sad-guna-prada.

Esant bhakti, jau sadhanos lygyje pas žmogų vystosi gerosios savybės. Penkta Šrimadbhagavatam giesmė tai patvirtina: yasyasti bhaktir bhagavaty akinčana / sarvair gunais tatra samasate surah – žmoguje, kuris išsiugdė nemotyvuotą atsidavimą Aukščiausiam Dievo Asmeniui, apsireiškia visi pusdieviai su savo išaukštintomis savybėmis, tokiomis kaip religingumas, žinojimas ir atsižadėjimas... (ŠB 5.18.12).

Prahlada Maharadžas naudoja žodį akinčana, nesavanaudiškas, kuris taip pat yra vienas iš utama-bhakti epitetų. Akinčana reiškia, kad žmogus nesavanaudiškai pasišvenčia atsidavimo tarnystei. Kaip tai susiję su klešagni?

Kai pas žmogų išnyksta raga, dveša ir abhiniveša, natūraliai išryškėja gerosios jo savybės. Gali kilti klausimas: kam reikalinga trečia kategorija, sad-guna-prada, jeigu dvi pirmutinės – džagad-prijanam ir džagad-anuraga – yra jos atskiras atvejis? Reikalinga, nes šios savybės – bhaktos patrauklumas, noras visiems nešti gėrį – ir tai, kad jis tą norą daugiau mažiau realizuoja, pasireiškia jau pirmuose atsidavimo tarnystės etapuose. Kitos savybės atsiranda ne taip greitai.

Ir ketvirtoji šubhados kategorija – sukhada. Atsidavimo tarnystė teikia aukščiausią laimę.

Mes patiriame trijų tipų laimę: materialią – bhukti, išsivadavimo – mukti ir tą, kurią teikia bhakti. Rupa Gosvamis analizuoja laimės sąvoką ir daro gan drąsią išvadą. Jis sako, kad bhakti pati savaime gali suteikti ir bhukti, ir mukti. Tai patvirtina Viešpaties Šivos kreipimasis į savo žmoną Sati Tantra-šastroje: „Brangioji žmona, tas, kuris atsidavė Govindos lotoso pėdoms ir tokiu būdu išsiugdė tyrą Krišnos sąmonę, labai lengvai gauna visus tobulumus, kurių taip trokšta impersonalistai. Be to, jis patiria laimę, kuri prieinama tik tyriems bhaktoms“.

Viešpats Šiva sako, kad žmogus, tapęs bhakta, gali gauti keletą dalykų, ir pirmasis iš jų – tai sidhi, mistinės galios, pati aukščiausia materialios laimės forma. Kas iš mūsų vaikystėje nesvajojo skraidyti, vaikščioti kiaurai sienas, pasidaryti labai mažu ar nematomu? Visos mistinių galių formos aprašytos Šrimadbhagavatam, ir Viešpats Šiva tvirtina, kad visas jas, o taip pat ir mukti, galima gauti, praktikuojant bhakti. Tai bus šašva-bhukti ir šašva-mukti, kas reiškia, kad šios būklės yra ilgalaikės. Be to, praktikuodamas bhakti, žmogus gali gauti nitja-anandą, amžiną palaimą.

Šiame tekste Viešpats Šiva aiškiai leidžia suprasti, kad atsidavimo tarnystėje galima rasti kokią tik nori laimę. Tuo pat metu jis pabrėžia, kad svarbiausia iš jų – tai meilė Dievui. Kitaip sakant, laimė, patiriama su atsidavimu tarnaujant Krišnai, yra aukščiau už išsivadavimą.

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis