Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Su kuo sutapsi, tokiu ir pats patapsi

 

Kokia šeima bus sukurta, daugeliu atvejų priklauso nuo jaunųjų interesų, bendravimo ir charakterio. Reikia pažymėti, kad vedinis supratimas apie merginos ir vaikino elgesį iki vedybų labai skiriasi nuo to, kas dabar vyksta visuomenėje. Renkantis partnerį, Vedos rekomenduoja atkreipti dėmesį į asmenybės charakterį, interesus bei tikslus. Mes paprastai didžiausią dėmesį skiriame išoriniams dalykams, manydami, kad sėkmingoms vedyboms užtenka patrauklios išvaizdos ir mandagaus apsiėjimo. Jeigu žmogus sugeba maloniai bendrauti, tai mes jį ir renkamės.

Ji. Argi negalima pasikliauti savo intuicija, širdies balsu?

Autorius. Ne tik galima, bet ir reikia, tačiau ir kitų nuomonės apie išsirinktąjį nereikia ignoruoti. Dažnai ji būna daug objektyvesnė, negu patys jaunuoliai galvoja vienas apie kitą.

Meilė atima protą, užtat iš pradžių nepriekaištingą mums patikusio žmogaus elgesį mes laikome tikru ir neapsimestiniu. Tačiau tikrasis charakteris glūdi giliau, ir tuo galima įsitikinti, kai po vedybų praeina kiek laiko. Tada sutuoktiniai pastebi, kad jų pasaulėžiūra, charakteriai bei interesai labai skiriasi.

Ji. Žinoma, būtų gerai lavinti savo charakterį ir laukti tinkamo jaunikio, tačiau tai rizikinga, nes gali išvis nieko nesulaukti. Aš nežinau, kaip ten buvo vediniais laikais, bet dabar jeigu moteris nesirūpins savo išvaizda, tai į ją niekas nekreips dėmesio. Gyvenime daug pavyzdžių, kai vidujai patrauklios moterys, bet nelabai besirūpinančios savo išvaizda, ilgai negali ištekėti.

Autorius. Jūs teisi, mergina būtinai turi prisižiūrėti, ir tada ji susilauks didesnio vaikinų dėmesio. Tačiau mes dabar kalbame apie tai, kaip nesuklysti renkantis. Artimas bendravimas su daugybe gerbėjų gali tik paklaidinti.

Jis. Norite pasakyti, kad jeigu mergina dabinasi ir per daug traukia vaikinų žvilgsnius, tai ji labiau rizikuoja pasirinkti netinkamą jaunikį?

Autorius. Taip. Kai atsiranda daug kavalierių, ne visada laimi pats geriausias. Atvirkščiai, dažnai triumfuoja atkaklesnis ir lengvabūdiškesnis. Todėl reikia prisižiūrėti, kad išvaizda nebūtų iššaukianti. Geriausia, kai jaunuolį patraukia ne išorinis merginos grožis, o jos charakteris ir gyvenimiškas požiūris. Štai kodėl merginai reikia puoštis kukliau. Šis paprastas patarimas labai padeda ateityje, kuriant šeimą. Supraskite – protingi vaikinai žiūri į kuklias merginas, o plevėsos – į margaspalves peteliškes, kurios viso labo tiek ir teturi – ryškią išvaizdą.

Ji. Įdomus dėsningumas. Tačiau sutikite, kad charakterį kada nors dar galima išsitaisyti, bet jeigu nėra nei figūros, nei veidelio, tai čia jau nieko nebepadarysi.

Autorius. Logiška, tiktai charakteris yra sudėtingesnis dalykas, negu atrodo. Ypatingai sunku būva tiems sutuoktiniams, pas kuriuos, apart charakterio trūkumų, yra ir astrologinis (psichinis) nesuderinamumas. O į neišvaizdų veidelį nedaug kas kreips didelį dėmesį, jeigu mergina turės auksinį charakterį.

Ji. Kaip išsirinkti žmogų, kurio charakteris atitiktų tavąjį?

Autorius. Vedos nurodo, kad asmenybė yra ne tai, ką mes matome anatomijos vadovėlyje. Mes laikome save kūnu, todėl visaip jį gražinam, stengdamiesi pademonstruoti kažkokius jo ypatumus. Taip, renkantis partnerį, į juos reikia atsižvelgti, bet tik antroje eilėje. Svarbiausia – charakteris. Vėliau reikia stengtis pažinti ir dvasines savybes. Patraukli išvaizda reiškia, kad žmogus turi kažkiek dorybingumo, ir į tai taip pat reikia atsižvelgti. Tačiau didžiausią dėmesį reikia skirti kitokio pobūdžio grožiui. Tai žmogaus charakterio ir pažiūrų patrauklumas. Yra dar ir dvasinis grožis, kurį įžvelgti gali tik šventi žmonės. Mes apie tai dar kalbėsime, nors tai gana sunkiai suvokiama tema.

Ji. Jūs pažymėjote, kad jeigu žmogus gerai sudėtas, patrauklios išvaizdos, tai reiškia, kad jis yra gero būdo. Ar tai reiškia, kad negražus žmogus, tegu ir geresnio charakterio, negali prilygti gražuoliui?

Autorius. Gerai, žinoma, kai po gražia išvaizda slypi ir geras charakteris. Tačiau kaip dažnai jie nesueina! Taigi nereiktų susivilioti vien tik išvaizda. Tai, kas taip traukia jaunus žmones vieną prie kito, vedybiniame gyvenime dažnai verčia kentėti.

Jis. Kaip negatyvios savybės tampa tokiomis patraukliomis, kad priverčia mus įsimylėti? Aš manau, kad už išorinio grožio visada slypi ir vidinis grožis. Todėl visa, kas patrauklu, turi mums nešti laimę.

Autorius. Žinoma, patrauklumas visada žada laimę, tik neaišku, kiek ji tęsis.

Ji. Siekiant ilgalaikės laimės, reikia išsirinkti kuo gražesnį ir malonesnį žmogų. Natūralu, kad jį labiau mylėsi, todėl ir laimė truks ilgiau.

Autorius. Jeigu jūs kalbate apie tikrąjį grožį, kurį taip vertina išmintingi žmonės, tai esate teisi. Tačiau graži išvaizda būna ir kitokio pobūdžio, kuri, apart laimės, neša ir kančias. Tokį grožį spinduliuoja psichiniai centrai, susiję su lytine funkcija. Jis patraukia tik didelėmis seksualinėmis savo savininko galimybėmis. Meilė tokiam žmogui skatina vien tik gyvuliškus norus. Kiek jaunų žmonių dėl to nukentėjo!

Žmonės, pavergti tokios pigios meilės jausmo, nelabai rūpinasi savo charakteriu, atvirkščiai, dažnai jie elgiasi pernelyg laisvai ir net nepadoriai. Siekdami greičiau pasimėgauti savo partneriu, jie negalvoja apie ateitį. Gyvenime jūs tikriausiai sutikote daug tokių jaunuolių.

Ji. Jūs teisus, dabar tiek daug simpatiškų ir kartu įžūlių vaikinų, kurie gali išvesti mūsų dukrą iš kelio. Kaipgi susigaudyti, kas yra kas?

Autorius. Bendrai kalbant, jauniems žmonėms labai sunku atsakyti į tokį klausimą. Meilė jaunuolius apakina ir atima iš jų protą. Teisingai pasirinkti padeda: 1) šventraščių studijos; 2) supratimo, kaip turi elgtis žmogus, galintis atnešti mums laimę, ugdymas; 3) sukaupto dorybingumo atsargos; 4) celibatas iki pat vedybų; 5) gerų charakterio bruožų ugdymas; 6) globėjų, dorybingų draugų ir giminaičių, sugebančių blaiviai vertinti gyvenimiškas situacijas, pagalba; 7) horoskopai (su sąlyga, kad astrologas būtų tikrai kvalifikuotas specialistas).

Jis. Visa tai padeda pasirinkti. O kas trukdo?

Autorius. Pasirinkti tinkamą sutuoktinį trukdo: 1) neteisingas vedybinio gyvenimo laimės supratimas; 2) neišmanymas, kaip turi elgtis žmogus, tinkamas vedybiniam gyvenimui; 3) nedorybingų poelgių bagažas; 4) nenoras ugdytis gerus charakterio bruožus; 5) pernelyg didelis savarankiškumas, renkantis antrąją pusę; 6) palaidas ikivedybinis gyvenimas.

Jis. Aplamai tai tik bendros frazės. Kad mūsų pokalbis įeitų į praktines vėžes, turėtumėt kuo detaliau išaiškinti kiekvieną pateiktos klasifikacijos punktą.

Autorius. Okei, pradėsim nuo to, kaip svarbu suprasti, kas yra šeimyninė laimė.

Ji. Manau, kad pas kiekvieną žmogų yra vis kitoks šios laimės supratimas, taigi kokia prasmė apie tai kalbėti?

Autorius. O nuo kiekvieno šios laimės supratimo ir priklauso, kiek jos bus. Neabejodami savo neteisingo požiūrio teisingumu, jaunuoliai paskui būva priversti valgyti karčius tokio įsitikinimo vaisius.

Ji. Nejaugi visokius nemalonumus galima vertinti kaip laimę?

Autorius. Jeigu jie jaučiasi laimingi, tenkindami savo gyvuliškus instinktus, tai paskui ateina labai ir labai nemalonios pasekmės. Taigi, pirma laimė, paskui – kančios.

 Ji. Aš nelabai suprantu, kokiu būdu sausa teorija, tegu ten ir kalbama apie laimę, siejasi su artimo žmogaus pasirinkimu. Tikra meilė nesiremia logika, ji spontaniška, todėl abejoju, ar galima žmogų išmokyti, ką jis turi mylėti, o ką ne.

Autorius. Tai, ką jūs pasakėte, leidžia mums pradėti dėkingą temą apie tai, kaip užsimezga meilė ir ar galima kaip nors įtakoti šį intymų ir nevaldomą procesą, keičiant savo charakterį.

Jis ir ji (choru ir labai susitelkę). Klausom jūsų!

Autorius. Kadangi kiekvieno žmogaus charakteris formuojasi milijonus gyvenimų, pakeisti jį praktiškai neįmanoma. Galima tik sušvelninti pernelyg grubius jo pasireiškimus. Tai reiškia, kad renkantis gyvenimo draugą, reikia būti labai atidiems. Jis turėtų kuo labiau atitikti mūsų charakterį ir būti progresyvių pažiūrų. Harmonija šeimoje sudaro galimybę tobulėti ne tik tėvams, bet ir vaikams. Todėl šiuo klausimu neturėtų būti jokių sentimentų.

Ji. O aš sakau, kad meilė negali būti be sentimentų! Žmogus kartais pamilsta tą asmenį, kuriam jis paprasčiausiai pajunta gailestį. Sakykim, buvęs kalinys dievagojasi, kad nori pradėti naują gyvenimą ir prašo tekėti už jo, kad jis turėtų į ką pasiremti savo atgimime. Kas čia blogo, jei mergina atsilieps į jo prašymą?

Autorius. Renkantis jaunikį, labai svarbus faktorius, užtikrinantis bendro gyvenimo sėkmę, yra jo gera reputacija. Labai lengva padėti aplinkiniams žmonėms, kai gera ir tvirta šeima jau sukurta. Tačiau jeigu dar tik kuriant šeimą yra nors nedidelė rizika, kad kuris nors pasuks šunkeliais, verta susimąstyti, ar reikalingos tokios vedybos būsimiems vaikams, giminėms ir patiems jauniesiems, kai galbūt visiems prisieis kentėti. Gailestis nėra tinkamas pretekstas kažkam paaukoti savo gyvenimą. Darant tokį atsakingą žingsnį, reikia vadovautis vien tik sveika nuovoka. Jeigu kažkuris iš sutuoktinių nevykdys savo pažadų, kitiems šeimos nariams tai bus toks smūgis, kurį jie jaus visą gyvenimą. Vien pažadų neužtenka, norint atsikratyti netikusių įpročių ir palaido gyvenimo būdo. Gailestis pateisinamas, kai pats turi jėgų padėti, o artimiem žmonėm padėti paprastai yra sunkiausia.

Ji. Atrodo, jūs mane nesupratote. Aš kalbėjau apie tokį atvejį, kai jaunuolis jau atgailauja dėl savo praeities. Argi jis nevertas pasitikėjimo?

Autorius. Žinoma, jeigu jis gailisi tikrai nuoširdžiai, tai gal ir vertas kurti šeimą. Tačiau reikia žinoti, kad atgaila prieš pat vedybas dažniausiai nebūna nuoširdi. Jausdamas merginai stiprų potraukį, jaunuolis gali prižadėti nuversti kalnus. O po vedybų jis atsideda medaus kopinėjimui, visiškai užmiršdamas savo charakterio lavinimą. Todėl neužilgo atgimsta jo bloga karma, ir vargšė mergina visą gyvenimą kenčia dėl savo neapgalvoto žingsnio.

Jis. Negi po vedybų jaunieji nesugeba save tinkamai kontroliuoti?

Autorius. Dažniausiai. Štai kodėl mergina, rinkdamasi vaikiną, didžiausią dėmesį turi kreipti ne į jo pažadus, o į jo poelgius ir reputaciją tarp žmonių. Geresnis, negu buvo, po vedybų jis tikrai nepasidarys. Todėl reikia mokytis teisingai pradėti savo vedybinį gyvenimą.

Ji. Grįžkime prie fakto, kad širdžiai neįsakysi, ką mylėti. Todėl tikriausiai nėra prasmės aiškintis, kuo vadovautis, renkantis gyvenimo palydovą. Meilė paprasčiausiai neduoda laiko tokiam pasirinkimui. Vis tiek neįmanoma išvengti to, kas turi įvykti. Kaip galima analizuoti tai, kas nesiremia jokia logika?

Autorius. Aš ir noriu išaiškinti, kaip lavinti savo vidines savybes, kad širdis pasirinktų tinkamiausią žmogų.

Ji. Argi galima kaip nors paveikti nevaldomą meilę?

Autorius. Meilė sukyla, kai tarp vyro ir moters atsiranda harmonija. Tada ir vieno, ir kito prote atsiranda žodžiais neapsakomas jausmas, kurį mes vadiname meile. Ar toks apibūdinimas sutampa su jūsiškiu meilės supratimu?

Ji. Žinoma, aš ir norėjau tai paaiškinti. Tačiau jūs tvirtinate, kad spontanišką harmoningos vienovės procesą galima įtakoti blaiviu protu?

Autorius. Jūs teisi, sunku ką nors pakeisti, kai sukyla meilė. Todėl savo savybes reikia lavinti, kol dar neatsirado koks nors artimas žmogus.

 Ji. Vadinasi, kai mes dirbame su savo charakteriu, širdžiai galima įsakyti, ką pamilti?

Autorius. Ne, širdžiai neįsakysi. Tačiau vis tik reikia žinoti, kad kai žmogus keičia savo charakterį, keičiasi ir jo santykis su aplinkiniu pasauliu. Šios permainos sudaro galimybę atsirasti dar geresnei harmonijai. Todėl, kai ateina laikas įsimylėti, tarp jaunuolių atsiranda kilnesni santykiai, kurie toliau vystosi natūraliu būdu.

Jis. Pasakyta labai įtikinamai. O koks skirtumas tarp tyros ir žemesnio lygio meilės, ir kokio tipo harmonija tarp sutuoktinių atsiranda vienu ir kitu atveju?

Autorius. Priklausomai nuo meilės tyrumo galimi įvairūs jos variantai.

Tyriausia, aukščiausia yra meilė Dievui. Ji yra absoliučiai dvasinės prigimties ir labai retai sutinkama. Panaši meilė savo dvasiniam mokytojui. Meilė visoms gyvoms būtybėms irgi dvasinės prigimties ir būdinga tik šventiesiems be jokios nuodėmėlės. Motinos meilė nors ir ne tokia tyra, bet jai būdingas pasiaukojimas.

Taigi meilė tarp skirtingų lyčių gali būti įvairi. Susipažinus harmonija gali atsirasti bet kurio psichinio centro pagrindu. Jeigu tai viršutiniai centrai (pakaušio, kaktos, gerklės ir širdies), meilę lydės laimė ir progresas. Apatinių centrų (stuburgalio, papilvės ir saulės rezginio) harmonija stimuliuoja meilę, kurią lydės daugybė problemų. Jeigu jaunuoliai tobulina savo charakterį, keičiasi jų interesai, o tuo pačiu ir vedybinio gyvenimo laimės įvaizdis. Tada juos labiausiai įtakoja viršutiniai psichiniai centrai. Dėsninga, kad esant aukštesnio lygio bendravimui, tarp jaunuolių spontaniškai atsiranda ir dvasingesnė harmonija.

Jis. Kaip reiškiasi žemutiniai centrai, kai aktyvuojasi viršutiniai?

Autorius. Centrai, kurie aktyvuojasi, paima daugiau psichinės energijos, tada žemutiniai jos gauna atitinkamai mažiau, ir žmogui silpnėja potraukis tenkinti savo žemus instinktus.

Ji. Ar tarp vyro ir moters būva absoliučiai tyra meilė?

Autorius. Vedose pasakyta, kad taip mylėti galima tik Dievą. Tyra meilė žmonėms irgi pasitaiko, bet dažniausiai tiems, kurie jau tokią meilę jaučia Dievui. Visose gyvose būtybėse jie mato ne kūnus, o sielas, todėl vienodai myli augalus, gyvūnus ir žmones. Toks sąmonės lygis pasiekiamas tik visiškai apsivalius nuodėmes.

Kai vyro ir moters siekiai yra kilnūs, jų meilė taip pat gali būti pakankamai tyra ir nesavanaudiška. Tačiau absoliučiai tyra yra tik meilė Dievui ir Jo atsidavusiems tarnams.

Ji. Kaip jūs apibūdintumėt tyrą meilę?

Autorius. Tai yra stipriausia, tikra meilė, neturinti jokių savanaudiškumo apraiškų, nesuteršta netikro ego veiklos. Tokia meilė neturi nieko bendro su materija ir materialiu pasauliu. Jos prigimtis – dvasinė. Maksimaliai pasireiškia asmeniniuose visiškai apsivaliusios sielos santykiuose su Viešpačiu. Tokią meilę savo širdyje gali prižadinti kiekvienas žmogus, pradėjęs tarnauti Dievui.

Jis. Man atrodo, kad eiliniam žmogui tai nepasiekiama. O šiaip jau žmonių tarpusavio santykiuose ar įmanoma bent kiek tyresnė meilė?

Autorius. Kai žmogus gyvena dėl kitų ir sau nieko neprašo, tai tokie santykiai yra ganėtinai tyri. Jeigu sutuoktiniai palaiko nesavanaudiškus santykius, tai natūralu, kad jų meilė bus pakankamai tyra ir kilni. Žmonėms, kurie nesiekia dvasinių aukštumų, ji praktiškai neprieinama. Tačiau apsivalius nuodėmes, bet koks žmogus gali turėti tyrus santykius su Dievu ir visomis gyvomis būtybėmis.

Jis. Kaip galima išvystyti tokius santykius su artimais žmonėmis?

Autorius. Pirmiausia reikia įsisąmoninti, kad tyra meilė – realybė. Žinoma, gyvenime ji pasitaiko retai. Pirmiausia, kaip buvo minėta, reikia pamilti Dievą, o tada meilė žmonėms ateis savaime. Nuolatos laistydami medžio šaknis, mes tuo pačiu pasotiname ir jo lapus, o pamildami Dievą, mes „laistome“ visos būties šaknis, jos priežasčių priežastį. Tada mus supantys žmonės bendraudami taip pat pajunta tokių tyrų santykių skonį.

Ji. Ar mums dabar reikia nagrinėti tokias išaukštintas temas? Jeigu net šventieji ne visada gali pasiekti tokią tyrą meilę Dievui, tai ką kalbėti apie žmones, kurie tik pradeda savarankišką gyvenimą.

Autorius. Taip, jūs teisi, mažai kas gali atlikti tokį žygdarbį. Tačiau jeigu žmogus tikrai nori laimingo vedybinio gyvenimo, jis iš visų jėgų turi stengtis pamilti Dievą, tada ir šeimoje bus meilė. Bhagavadgytoje (BG 2.46) sakoma: Visas reikmes, kurias patenkina mažas šaltinis, gali patenkinti ir didelis vandens telkinys. Taip ir žinantis galutinį Vedų tikslą pasiekia visus kitus jų tikslus.

Jis. Vadinasi, galutinis Vedų tikslas yra meilė Dievui?

Autorius. O ką, nė karto apie tai negirdėjote?

Jis. Tiesiog galvojau, kad gal yra dar kokie nors ne mažiau svarbūs tikslai. Įdomu, iki kokio lygio reikia apvalyti savo sąmonę, kad būtų bent kokia laimingo vedybinio gyvenimo garantija?

Autorius. Mūsų dvasinė prigimtis tokia, kad mes negalime gyventi be meilės, todėl stengiamės mylėti bent vienas kitą, kol mūsų santykiai su Dievu dar tokie netobuli.

Žmonės yra įvairiausiuose sąmonės lygiuose, todėl ir vedybinė meilė būva įvairi. Subtiliame žmogaus kūne yra septyni psichiniai centrai. Vedose sakoma, kad apatiniai centrai kontaktuoja su žemiausio lygio sąmone, kurioje vyrauja šiurkšti kūniška energija.

Vyro ir moters santykiai formuojasi priklausomai nuo jų sąmonės lygių suderinamumo.

Jis. Kaip funkcionuoja visi tie psichiniai centrai?

Autorius. Patys centrai yra nematomi, nes priklauso subtiliam kūnui. Bet kokia mūsų veikla yra susijusi su šių centrų veikla.

Pats žemiausias centras susijęs su egoizmu ir lytiniais santykiais. Jeigu tarp sutuoktinių nusistovi geri santykiai žemutinių centrų pagrindu, visa jų bendro gyvenimo prasmė – elementariausias seksas.

Antrasis centras, esantis truputį žemiau bambos, susijęs su savisauga, godumu ir baime. Kai sutuoktinių santykiai yra šio centro lygyje, jų gyvenimo prasmė – susikurti kuo geresnes gyvenimo sąlygas (butas, baldai, vila, mašina).

Centras, esantis saulės rezginio srityje, susijęs su ambicijomis, virškinimu ir pasitenkinimo jausmu. Sutuoktinių santykiams harmonizuojantis šio centro lygyje, bendro gyvenimo tikslu tampa prestižo ir kuo geresnės visuomeninės padėties siekimas.

Centras, esantis širdies srityje, susijęs su doroviniu žmogaus vystymuisi. Sutuoktinių santykiams harmonizuojantis šio centro lygyje, jų bendro gyvenimo tikslas – laikytis dorovės principų, nešančių ramybę ir klestėjimą.

Gerklės centras susijęs su emocijomis ir juslių kontrole, o sutuoktinių bendro gyvenimo tikslas šio centro lygyje – siekti juslių kontrolės ir subtilesnio pasaulio suvokimo.

Kaktos centras susijęs su protine veikla. Kai sutuoktiniai yra šio centro lygyje, savo gyvenimą jie pašvenčia šventraščių studijoms, gyvenimo prasmės suvokimui ir apsivalymui nuo nuodėmių.

Pats aukščiausias centras yra viršugalvyje. Jis susijęs su intelektu. Šiame lygyje sutuoktiniai nesavanaudiškai siekia dvasinių žinių ir su meile bei atsidavimu tarnauja Dievui.

Harmonija dviejų apatinių centrų lygyje gali būti net pas gyvūnus. Aukščiausio centro lygyje ji įmanoma tik pačioms tobuliausioms gyvoms būtybėms visatoje.

Jis. Dabar norėtųsi sužinoti, kaip jaunuoliams, kurie tobulina savo charakterį, atsiranda galimybė susirasti antrąją pusę su aukštesniu psichiniu lygiu? Jeigu pas tokius žmones apatiniai centrai vis tik aktyvūs, tai kaip tarp jų atsiranda harmonija būtent viršutinių centrų lygyje?

Ji. Tikrai, kodėl tarp jų savaime atsiranda daug tyresnė meilė, negu pas kitus?

Autorius. Pirmiausia reziumuokime šitą pokalbį.

Išvada: vedybinė laimė priklauso nuo sutuoktinių interesų lygio. Todėl Vedos rekomenduoja iki vedybų daugiausia dėmesio skirti gerų charakterio bruožų lavinimui. Kai žmogus gyvenime nusibrėžia išaukštintus tikslus, jo charakteris natūraliai keičiasi. O pats aukščiausias tikslas – išvystyti mumyse glūdinčią meilę Dievui. Siekdamas tokio tikslo, žmogus savaime pamilsta ir jį supančius žmones.

Meilė dažnai nesivadovauja sveiku protu. Nuo to, kokio lygio psichinė harmonija jungia vyrą ir moterį, priklauso ir jų meilės lygmuo. Harmonija visada atsiranda žmonių interesų sferoje, todėl, pašventus savo gyvenimą aukštesniems tikslams, padidėja garantija sukurti laimingesnę šeimą. 

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis