Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

ATSIDAVIMO TARNYSTĖ TEIKIA TRANSCENDENTINĘ PALAIMĄ IR PATRAUKIA KRIŠNOS DĖMESĮ

(ŠANDRANANDA-VIŠEŠATMA IR ŠRY KRIŠNAKARŠINI)

 

Penktoji tyros atsidavimo tarnystės savybė, šandrananda-višešatma bhakti (šiuo atveju jau prema-bhakti) pati savaime žmogui duoda koncentruotą palaimą. Šryla Prabhupada rašo: „Rupa Gosvamis sako, kad brahmananda, tai yra, laimė, kuri patiriama, susiliejus su Viešpačiu, netgi padidinta trilijonus kartų, nepalyginama su lašeliu laimės iš atsidavimo tarnystės vandenyno“. Skamba perdėtai, bet...

Šventraščiuose pasakyta, kad susiliejus su Brahmanu, laimė neturi pozityvaus pobūdžio, ji yra statiška ir nekoncentruota, nes ir siela toje būklėje yra išsklidusi po visą Brahmaną. Laimė čia – tai tik kančios nebuvimas. Bet kai Brahmanas sutankėja, jis įgauna ananda-brahmana formą ir tampa dinamišku. Dar kitaip tai vadinama lila, palaima, kuri liejasi per kraštus. Taigi Šryla Prabhupada aiškiai sumažina tą skaičių (trilijoną). Premos teikiama laimė yra paprasčiausiai begalinė.

Neįkainuojamą premos vertę Rupa Gosvamis patvirtina citata iš Šridhara Svamio komentarų Šrimadbhagavatam: „O mano Viešpatie, tie laimingieji, kurie maudosi atsidavimo Tau vandenyne ir mėgaujasi pasakojimų apie Tavuosius žaidimus nektaru, išties patiria ekstazę, prieš kurią blanksta religingumo, ekonominės gerovės, juslinio pasitenkinimo ir išsivadavimo teikiama laimė. Tokiam bhaktai bet kokia kita laimė, išskyrus atsidavimo tarnystę, verta ne daugiau už gatvėje numestą šiaudą“.

Šrimadbhagavatam yra dar daugiau panašių tekstų, bet Rupa Gosvamis pasirinko būtent šitą citatą, nes Šridhara Svamis savo žodžius realizavo gyvenime, ir jo patyrimas šiuo atveju netgi vertesnis už šventraščių liudijimus. Asmeninio gyvenimo pavyzdys kartais būna įtikinamesnis, negu šventraščių tiesos.

Paskutinė savybė – šry-krišnakaršini. Atsidavimo tarnystė – vienintelė priemonė atkreipti Krišnos dėmesį. Vienas iš žodžio krišna apibūdinimų – visa žavintis. Krišna reiškia sarva-bhutani karšini – tas, kuris pritraukia, sužavi visas gyvas būtybes. Čia Rupa Gosvamis sako, kad prema, meilė Krišnai, sužavi Patį Krišną. Taip, Krišna kaip magnetas traukia visus, Krišna yra visa ko centras, bet Jį Patį pakeri atsidavimo tarnystė.

Priešdėlis šry reiškia, kad Krišna ne vienas, o lydimas savo palydovų.  

Žinomas ačarja Vjasatirtha parašė knygą apie Krišną, kuri vadinosi Krišna nibigari baro. Kaip matote, čia nėra priešdėlio šry. Krišna atėjo pas jį ir pasakė: „Aš suprantu, tu – sanjasis, niekada nebuvai vedęs. Betgi Aš turiu net 16.108 žmonas. Kodėl tu Mane Krišna vadini? Būk geras, vadink Mane Šry Krišna“.

Kai Rupa Gosvamis sako šry-krišnakaršini, tai reiškia, kad prema pakeri ne tik Patį Krišną, bet ir Jo palydovus. Šryla Prabhupada sako, kad Krišną vadina Madana-Mohanu – Tas, Kuris išveda iš proto patį meilės dievą.

Kartą meilės dievas, Kandarpa, atėjo į Vrindavaną, kur pamatė Krišną, šokantį su gopėmis. Jis pagalvojo: „Laiku pataikiau. Nagi, paleisiu strėlę į Krišną ir pažiūrėsiu, kas bus“. Pasislėpęs už banjano medžio, Kandarpa laukė tinkamos progos, bet jam visą laiką Krišną užstodavo tai viena gopė, tai kita. Galų gale jis nukrito be sąmonės, nes Krišna Pats paleido į jį strėlę, kuri pervėrė Kandarpos širdį. Jo kaktą išmušė prakaitas, kuris tuoj sušalo ir pavirto ledo gabaliukais – taip pasireiškė jo susižavėjimas. Todėl Krišną, kuris pavergia patį meilės dievą, vadina Madana-Mohanu. Tačiau Jį Patį pakeri Madana-Mohana-Mohani, Šrimati Radharani. Pats meilės dievas nieko negali padaryti Krišnai, bet kai pro Jį praeina Šrimati Radharani, Jam ima suktis galva ir iš rankų krenta fleita.

Prabhodhananda Sarasvati, pasakodamas šią istoriją, sako, kad kai Šrimati Radharani ėjo pro Krišną, Jis neteko sąmonės ir fleita iškrito iš Jo rankų. Atsipeikėjęs Krišna ėmė pūsti fleitą ir tik po kurio laiko pastebėjo, kad Jo rankos tuščios. Prabhodhananda Sarasvati sako: „Tegu ši fleitos, gulinčios Vrindavano dulkėse, melodija visada skamba mano ausyse“. Kai Krišna mato šias ypatingas bhaktų savybes, Jis visiškai praranda galvą. Prema, kuri įeina į žmogaus širdį, atima Krišnai protą.

Atrodo gana keistai. Prema yra vidinė Krišnos energija, svarupa-šakti. Krišna Pats duoda žmogui premą. Tai kodėl Jis netenka proto nuo Savo Paties energijos? Kodėl ji tokia patraukli Krišnai?

Yra toks palyginimas. Kalnas prašo upokšnio, tekančio nuo jo viršūnės, atsigerti. „Juokiesi, – atsako upelis, – juk tavo viršukalnėje tiek daug vandens“. Tačiau tas vanduo sušalęs į ledą, todėl negali pagirdyti kalno.

Svarupa-šakti bhaktos širdyje įgauna kitas savybes. Iki tol ji būna statiniame, kaip ir užšalusiame, būvyje, tačiau bhaktos širdyje atitirpsta ir tampa almančiu šaltiniu. Kaip ir tas kalnas, Krišna sako: „Duok Man truputį vandens“. Tai – ypatinga Krišnos lila. Jis duoda dživai šią energiją, ir kai ji dživos širdyje atgyja, Krišna sako: „Nuo dabar Aš tavo tarnas ir vykdysiu visus tavo nurodymus“. Štai tokia šry-krišnakaršini savybės prasmė.

Ir taip, Rupa Gosvamis pradžioje davė bendrą tyros atsidavimo tarnystės apibūdinimą, o paskui paaiškino, kokiu būdu ji pasireiškia. Jeigu žmogus turi bhakti, tai palaipsniui jame išryškės dvi savybės – jis darysis vis laimingesnis (laimė sadhanos lygyje – šubhada, bhavos lygyje – mokša-laghutakrit, premos lygyje – sandrananda-višešatma) ir patrauklesnis.

Po to, kai Rupa Gosvamis nusako kelią, kuriuo turi eiti bhakta, jis atkreipia dėmesį į vieną labai svarbų momentą: kad Bhakti-rasamrita-sindhu neįmanoma suprasti, pasitelkus logiką. Tai ne tas metodas, kuriuo galima pažinti bhakti. Logika neturi absoliutaus atskaitos taško. Bhakti galima suprasti tik dvasinio skonio, ruči, pagalba. Viešpats Čaitanja juokėsi iš logikos. Visą pirmą Savo gyvenimo pusę Jis įrodydavo ir tuoj pat paneigdavo Pats Save, tokiu būdu demonstruodamas, kad logika neturi jokios prasmės. Tačiau dvasinis skonis apvalo mūsų sąmonę ir padeda suprasti, kaip bhakti pašalina karmines reakcijas, taip pat padeda vystytis dorybingoms savybėms ir atneša laimę.

Tuo mes ir baigsime nagrinėti pirmąją Bhakti-rasamrita-sindhu bangą – samanja-bhakti, kurioje Rupa Gosvamis pateikė tyros atsidavimo tarnystės bendro pobūdžio aprašymą. 

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis