Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

SĄMONĘ APSPRENDŽIA MEILĖ

 „Pagrindinė mūsų nepasitenkinimo priežastis yra ta, kad nežiūrint visų materialių laimėjimų, mūsų poreikis mylėti taip ir lieka nerealizuotas“ (Šryla Prabhupada)

 

Visų mūsų pastangų tikslas turi būti meilė, nes tik ji gali padaryti žmogų laimingu, – šituose Šrylos Prabhupados žodžiuose visa jo įžangos į Atsidavimo nektarą esmė. Pagal tai, kaip žmogus išreiškia savo meilę ir kaip ją priima, galima spręsti apie jo sąmonės lygį. Pavyzdžiui, žmogus gali mylėti savo kūną ar savo artimuosius, tėvynę ar visas gyvas visatos būtybes. Plečiantis žmogaus sąmonei, didėja ir meilės poreikis. Šryla Prabhupada rašo, kad šis poreikis glūdi kiekvienoje gyvoje būtybėje. Meilė neatsiejama nuo mūsų. Neįmanoma gyventi, nieko nemylint. Visa bėda, kad mes nežinome, ką ir kaip mylėti. Meilė, sąmonė gali plėstis be galo, bet kol žmogus neatras vienintelio tikro meilės objekto, jis nepatirs meilės pilnatvės. Šryla Prabhupada sako, kad meilės poreikis panašus į garso bangas, sklindančias erdvėje, tik mes nežinome, kam ji adresuota. Rupa Gosvamio Bhakti-rasamrita-sindhu ir Šrylos Prabhupados Atsidavimo nektaras mokina, kaip atrasti tobulą meilę visoms gyvoms būtybėms, praktikuojant bhakti-jogą ir ugdant meilę Dievui.

Tokiu būdu, Bhakti-rasamrita-sindhu – tai traktatas apie meilę. Žmonės mėgsta rašyti apie meilę, ir Rupa Gosvamis ne išimtis. Tikslas, kurio jis siekė, rašydamas knygą, – duoti žmonėms žinių, kaip atskirti tikrąją meilę nuo to, kas tik vadinama meile – nuo geismo. Tai būtina žinoti, nes yra tiek daug netikros meilės apraiškų. Atsidavimo nektare Šryla Prabhupada mums aiškina, kuo viena forma skiriasi nuo kitos; kai kurias netgi sunku atskirti nuo bhakti. Jeigu jūs atsikliūtumėte į Rytų kultūrų institutą, rastumėte didelę grupę mokslininkų, tyrinėjančių bhakti. Jie taip ir vadinami – bhakti specialistai. Bet jeigu jūs jų paklausite, kas tai yra tyras atsidavimas, jie jums paaiškins, kad tai – sufizmas, o tyri bhaktos – sufijai. Kitiems mokslininkams bhakti – tai įvairios sahadžijos formos. Ištisos katedros užsiima sahadžija, ir kai kurios jos formos tikrai labai primena bhakti, bet tai iš principo skirtingi dalykai.

Tyra meilė savaime yra labai patraukli, todėl mūsų širdyse tūnantis geismas pasireiškia įvairiomis formomis, naudodamasis ne tarka, logika, o kutarka, arba sukta logika. Rupa Gosvamis, naudodamasis šventraščių logika, atmeta kutarkos išvadas ir aiškina, kaip atsiranda iškreiptos bhakti formos.

Vienuoliktoje Šry Išopanišados mantroje kalbama apie tai, kad žmogus turi sugebėti skirti vidją ir avidją, žinojimą ir neišmanymą. Tik susipažinus su metodais, kuriais gaunamas žinojimas, ir su keliais, vedančiais į neišmanymą, – tik tada galima išvengti majos žabangų kelyje į tyrą, nemotyvuotą atsidavimą.

Kaip gauti bhakti – sudėtingas mokslas. Ten nerasime nieko, kas priklauso materialiam pasauliui. Bhakti – tai kažkas diametraliai priešingo materialiai kūrinijai. Štai kodėl visiškai nesuteršta bhakti pasitaiko labai retai.

Kokie yra bhakti sinonimai? Utama-bhakti – ta, kuri yra anapus materialaus pasaulio tamsos; kevala-bhakti, šudha-bhakti – nesusitepusi; ananja-bhakti – be priemaišų; avjabhičari-bhakti – vienatinė, nedalijama bhakti; akinčana-bhakti – nemateriali. Ir pagaliau svarupa-bhakti, pirmapradė forma, kurią mes būtinai turime žinoti, jeigu norime suprasti, kas tai yra bhakti. Bhakti talpina savyje visus aukščiau išvardintus sinonimus, todėl nėra jokio reikalo ją dar kaip nors apibūdinti – bhakti yra tiesiog bhakti. Visa kita jau ne bhakti. Tačiau mums prisieina vartoti įvairius bhakti įvardinimus, norint pabrėžti jos tikrąją prasmę ir išskirti iš neteisingų jos vartojimo formų. Lygiai kaip ir siela. Jos neatsiejama savybė – dvasingumas ir, atrodo, to pabrėžti nereikėtų, bet žmonės prisigalvojo tokių neteisingų terminų, kaip „rusiška siela“ ar „amerikietiška siela“, todėl Šryla Prabhupada vartoja terminą „dvasinė siela“, norėdamas ne tik pabrėžti jos pagrindinę savybę, bet ir parodyti, kad ji neturi nieko bendro su išgalvotais apibūdinimais.

Taigi Bhakti-rasamrita-sindhu knygos tikslas – duoti žmonėms žinojimą apie tai, kaip atrasti tikrąją meilę ir sugebėti ją atskirti nuo geismo. Kadangi mes kalbame apie tikras ir išsigalvotas bhakti formas, apie prema-tatvą, vertėtų tarti keletą žodžių apie žmonių, kurie išėjo šį mokslą, savybes. Šiaip jau apie žmones sprendžiama pagal jų darbus. Kadangi bhakti – veikla, tai pagal poelgius tų, kurie ją praktikuoja, galima spręsti, ar jie užsiima tikra bhakti forma, ar tik įsivaizduoja, kad tai bhakti. Žmonės, visiškai atmetantys bhakti, nėra tokie pavojingi, kaip tie, kurie tvirtina praktikuojantys bhakti, bet tikrumoje visai nesilaiko jos principų. Čaitanja Čandrodaja veikale Kavi Karnapura rašo, kad iš daugybės bhaktų tik Rupa ir Sanatana Gosvamiai tiksliai žinojo, kaip elgtis, nenukrypstant nuo bhakti principų. Jie žinojo, kas tai yra nesuteršta bhakti ir kaip ją galima įdiegti kasdieniniame gyvenime. Todėl mes turime apsišarvuoti kantrybe ir nuodugniai studijuoti filosofiją, kuri mus pasiekė būtent tų bhaktų bei Šrylos Prabhupados pastangomis.

Šrylos Prabhupados įžanga Atsidavimo nektarui susideda iš trijų dalių: knygos atsiradimo istorija, pavadinimo Bhakti-rasamrita-sindhu išaiškinimas ir trumpa visos knygos apžvalga. Įžanga prasideda trumpa brolių Dabira Khaso ir Sakara Malikos, arba Rupa ir Sanatana Gosvamių gyvenimo istorija.

 

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis