Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

SADHANA-BHAKTI APIBŪDINIMAS

 

Bhakti-rasamrita-sindhu pateikia tokį sadhana-bhakti apibrėžimą: kriti-sadhya bhavet sadhya-bhava sa sadhanabhidha / nitya sidhasya bhavasya prakatam hridi sadhyata – sadhana-bhakti – tai praktika, kuri atliekama juslių pagalba, ir jos dėka pasireiškia bhava-bhakti. (Antra šio teksto eilutė apibūdina bhava-bhakti.)

Taigi sadhana-bhakti yra praktika. Bet kuo ji skiriasi nuo bet kurios kitos praktikos? Pavyzdžiui, žmogų, baigusį institutą, siunčia į praktiką, kad jis užtvirtintų gautas žinias ir gautų tam tikrus įgūdžius. Mes taip pat praktikuojame, o šios praktikos rezultatas yra bhava. Ar galima sakyti, kad ji – tai irgi įgūdis, kad mes įgūdome verkti ir alpėti? Ne. Sadhanos rezultatas – ne įgūdžiai, o širdies išvalymas. Tik tokiu atveju pasireiškia bhava, kuri visada glūdi mūsų širdyje.

Šryla Prabhupada pateikia mažo berniuko pavyzdį, kuris dar nemoka vaikščioti, bet šis sugebėjimas jame yra nuo pat jo pradėjimo. Atitinkamame amžiuje vaikas pradeda po truputį praktikuotis ir tokiu būdu išlavina šią savybę. Tas pat ir su sadhana-bhakti. Ji neduoda nieko naujo, tik padeda išvystyti tai, kas mumyse yra.

Apibrėžime taip pat sakoma, kad bhakti mes praktikuojame juslių pagalba, tai yra, naudojame juslių organus, protą ir kalbą. Ar tai reiškia, kad sadhana gali būti mechaniška? Taip, gali būti. Dar daugiau, tam tikrame etape tai neišvengiama. Žinoma, kuo sąmoningesnė bus mūsų praktika, tuo greičiau vyks apsivalymo procesas, tuo didesnį skonį patirsime. Tačiau netgi mechaniška sadhana mus artina prie tikslo. Vis dėlto tai yra išorinė, matoma veikla, kuri paruošia mus vidujiniam darbui. Sadhanos lygyje mes užsiimame šravanam, kirtanam, smaranam, bet darome tai mechaniškai, o sadhja lygyje veikla išlieka ta pati, bet atliekame ją todėl, kad nebegalime to nedaryti.

Taigi sadhanos tikslas yra bhava. Bhakti savybė – sudurlabha – nurodo, kad bhavos lygį savo jėgomis nepasieksime. Tačiau mes žinome, kad praktikuojant sadhaną, reikalingos pastangos. Kaip tai suprasti? O taip, kad dėdami pastangas, mes pelnome Krišnos malonę. Tai sadhanos esmė. Sadhana – priemonė gauti Krišnos malonę, kuri, savo ruožtu, gali žmogų pakylėti į bhavos lygį. Ir čia patys veiksmingiausi būdai – šravanam ir kirtanam. Klausantis pasakojimų apie Krišną ir kartojant Jo vardus, mūsų sąmonė pasineria į mintis apie Krišną – smaranam. Krišna Bhagavadgytoje sako: ye yatha mam prapadyante / tams thaiva bhadžamy aham, kas reiškia, kad jeigu mes mename Krišną, tai ir Jis mūsų neužmiršta. Atmindami Krišną, mes pelnome Jo malonę, kuri mums leidžia pakilti į bhava-bhakti lygį.

Tekstu iš Septintos Šrimadbhagavatam giesmės Rupa Gosvamis pateikia netiesioginį sadhanos apibūdinimą: tasmad vairanubandhena / nirvairena bhayena va / snehat kamena va yunjyat / kathančin nekšate pritrak. Šiame tekste Narada Munis sako, kad visai nesvarbu, kaip atsimenamas Krišna: su pykčiu, su baime ar su pavydu – svarbiausia Jį atminti.

Žinoma, šis teiginys akcentuoja ne tai, kad Krišną reikia prisiminti su neigiamomis emocijomis, bet tai, kad nuolatos atmindami Krišną, mes pasieksime tikslą. Šiuo tekstu Rupa Gosvamis pabrėžia atsidavimo tarnystės proceso galią. Jeigu jau tikslą pasiekia toks žmogus, kuris mena Krišną su baimingu virpuliu, tai ką kalbėti apie tuos, kurie Jį mini su meile.

Rupa Gosvamis nori, kad mes atmintume Krišną su meilę. Priešingu atveju tai nebus tyra atsidavimo tarnystė. Be to, norint pilnai sutelkti visas piktas mintis į Krišną, reikia turėti labai aukštą demoniškumo lygį. Ačarjos kaip pavyzdį nurodo Maharadžą Venu. Jis taip pat nekentė Krišnos ir Jam pavydėjo, bet pateko į pragarą, nes jo pyktis ir pavydas nebuvo absoliutiški.

Toliau Rupa Gosvamis cituoja kitą tekstą iš Septintos giesmės: tasmat kenapy upayena manah krišne nivešayet – žmogus turi bet kokiu būdu sutelkti savo protą į Krišną (ŠB 7.1.32). Komentuodamas šį tekstą, Šryla Prabhupada daro labai svarbų pareiškimą: dvasinio mokytojo pareiga – nustatyti metodus, kurių pagalba mokinys gali koncentruotis į Krišną. Priklausomai nuo aplinkybių, galimi įvairūs metodai, bet mums patys veiksmingiausi – kirtanas ir maha-mantros kartojimas. Kiti sadhanos elementai taip pat turi nuolatos priminti Krišną, ir kuo geriau mums tai pavyksta, tuo sėkmingesnė sadhana. Tačiau svarbiausias atsidavimo tarnystės elementas – maha mantra Hare Krišna.

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis