Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Psichiniai žmogaus polinkiai

 

Pratęsiant pokalbį apie tai, kaip susirasti žmogų, kurio interesai atitiktų mūsiškius, reikia nepamiršti ir psichinių ypatumų, kurie mus lydi nuo pat gimimo. Jau kalbėjome, kad kiekvienas žmogus į šį pasaulį atsineša didžiulę karminę naštą, kuri apsprendžia, kokioje šeimoje mes gimsime ir kokius turėsime polinkius. O jie vėliau išsivysto į potraukį kokiai nors veiklai. Būva, kad žmogus gimsta šeimoje, kuri visai neatitinka jo polinkių. Šiuo atveju tėvai nesusigaudo, ko mokyti tokį vaiką, ir tai trukdo jam teisingai vystytis. Čia irgi pasireiškia karmos dėsnis. Taip nepalenkiamas likimas mus verčia kentėti.

Pagal tai, kokia veikla užsiima žmonės, Vedos juos skirsto į keturias grupes.

Pirmoji. Tai mokslininkai, arba žmonės, nuo jaunumės linkę mokytis patys ir mokyti kitus. Jie siekia žinių ir sugeba jas perteikti kitiems. Kai kurie dar vaikystėje dėmesingai klauso, kas jiems sakoma, ir jeigu kitų žodžiuose įžvelgia sveiką mąstymą, gautas žinias stengiasi patikrinti praktiškai.

Jų charakteryje daug gerų bruožų. Jie stengiasi ugdyti savyje paprastumą, vengti prievartos, kritikos ir pykčio, būti teisingais, yra dosnūs, ramūs, gailestingi, kuklūs, ryžtingi ir sugebantys atsižadėti. Jaunystėje, prižiūrimi dvasinių autoritetų, studijuoja šventraščius ir paprastai tuo metu šeimos nekuria. Baigę mokslus, jie ugdo savyje asketiškumą, net jei turi šeimą. Jeigu senatvėje atsižada pasaulietinio gyvenimo, jie greitai atsikrato visokių baimių ir siekia dar aukštesnių dvasinių žinių. Svarbiausias jų charakterio bruožas – tiesos troškimas. Nuo mažens jie patiria dideles problemas, jeigu neišsitenka į kažkokius koncepcinius rėmus, kuriuos jiems perša tėvai. 

Antroji. Šie žmonės linkę vadovauti, ginti, kontroliuoti. Būdingos savybės – kryptingas užsibrėžto tikslo siekimas, polinkis visiems ir viską atleisti, tvirtumas. Jie mėgsta rūpintis kitais žmonėmis ir burti juos apie save bendrai veiklai, siekiant tobulėjimo; stengiasi užsiimti labdara, turi didelę savitvardą ir polinkį aukoti dalį savo pajamų kitiems. Tai žmonės, kurie nuolatos kalba, kaip reikia elgtis teisingai ir siekia, kad visuomenėje būtų įtvirtintas teisingumas. Jų vieta – įvairiose valdymo struktūrose, šalies ar gamybos, priklausomai nuo intelekto išvystymo laipsnio. Jie linkę į politinę veiklą ar bent jau politikavimą, taip pat kurti gerus santykius įvairiose žmonių grupėse. Siekiant dvasinio progreso, jiems reikia kovoti su savosiomis ydomis.

Trečioji. Tai žmonės, linkę užsiimti prekyba ir ūkine veikla. Jie turi didelį troškimą būti turtingais. Jeigu jų sąmonė vystoma teisinga kryptimi, jų santykiai su kitais žmonėmis darosi vis labiau nesavanaudiški. Norėdami, kad jų veikla būtų sėkminga, jie turi išmokti visada laikytis savo žodžio ir būti dosniais. Jiems būdingas praktiškumas, ekonomiškumas, naudos siekimas, todėl jie nuolatos ir aktyviai užsiėmę veikla, nukreipta į ekonominį progresą. Dvasiniame kelyje šiems žmonėms reikia atsikratyti gobšumo ir žalingų įpročių.

Ketvirtoji. Šie žmonės mėgsta meistrauti, užsiimti konkrečiais praktiškais darbais ar kūryba. Patys nelabai linkę filosofuoti, bet su malonumu vadovaujasi išmanančio žmogaus požiūriu. Jiems reikia ugdytis darbštumą ir paklusnumą. Dvasiniame gyvenime jie turi atsikratyti pavydo jausmo ir nuolatos kovoti su žalingais įpročiais bei tinguliu.

Visų minėtų grupių žmonės turi įvairius polinkius, bendravimą, gyvenimo būdą, kalbėseną, laimės supratimą, psichofizinę konstituciją, mitybą, šeimyninius santykius etc.

Ji: Visa tai mes prisimename iš pokalbio apie tai, kaip skirtingai žmonės supranta laimę. Man aišku, kad partnerį reikia pasirinkti tik iš pirmosios grupės, kitaip bus problemos.

Autorius: Problemos bus tada, kai pasirinksime žmogų, kurio psichofizinė konstitucija skirsis nuo mūsų.

Jis: Atleiskite, bet andai jūs sakėte, kad reikia siekti dvasinių žinių, vadinasi, reikia išsirinkti žmogų būtent iš pirmos grupės, nes jis turės daug gerų charakterio savybių. Tik reikia, kad jo tikėjimas būtų toks pat, kaip ir mūsų.

Autorius: Aš sakiau, kad reikia išsirinkti žmogų, siekiantį dvasinio pažinimo. O kad gyvenimas su juo būtų kuo harmoningesnis, jis turėtų užsiimti ta pačia dvasine praktika, kaip ir mes. Tačiau kol žmogus nepasiekė dvasinių aukštumų, pas jį yra daug materialių poreikių, kurie sąlygoja jo materialias pareigas. Ir Vedos sako, kad poros, planuojančios bendrą gyvenimą, turi užsiimti panašia dvasine praktika, turėti panašius materialius poreikius bei pareigas ir maždaug vienodai įsivaizduoti, koks yra teisingas vedybinis gyvenimas. Kitaip bus problemos.

Ji: Tikriausiai tai reiškia, kad sutuoktiniai turi dirbti tam pačiam darbe ar bent jau turėti panašias specialybes.

Autorius: Visai ne, jiems reikia turėti panašias psichofizines konstitucijas ir panašų vedybinio gyvenimo įvaizdį.

Jis: Aš kol kas nesuprantu, kas yra ta psichofizinė konstitucija. Anksčiau jūs trumpai užsiminėte, kad žmogaus pareigos priklauso būtent nuo tos konstitucijos, išvien citavote šventraščius, bet apie žmonių, turinčių skirtingas psichofizines konstitucijas, bendrą gyvenimą mes dar nekalbėjome.

Autorius: Gerai, aiškinkimės, tik perspėju, kad tai gali būti gana sunkiai suprantamas klausimas.

Į šį pasaulį mes ateiname su jau susiformavusiais polinkiais. Buvusiuose gyvenimuose visi užsiėmėme tam tikra veikla, ir dabar mes neatsitiktinai pasirenkame vieną ar kitą specialybę, draugus. Visa tai mes gauname pagal karminį įdirbį. Praeituose gyvenimuose mes turėjome tam tikras pažiūras ir tam tikrą padėtį visuomenėje, vystėme konkrečius charakterio bruožus ir galbūt pasiekėme neblogų rezultatų. Kaip manote, ar bus protinga, jeigu šiame gyvenime mes užsiimsime visai kita veikla ir lavinsime charakterio bruožus, neatitinkančius mūsų dabartinės psichofizinės konstitucijos? Ir ar bus lengva gyventi su žmogumi, pas kurį kitas veiklos pobūdis, kiti charakterio bruožai ir kiti interesai?

Jis: Atsakau. Sakykim, esu jaunuolis, ir štai prieš mane mergina, kurios laimės supratimas atitinka manąjį, todėl tarp mūsų atsiranda tam tikri santykiai. Pavadinkime juos meile. Ir tada tegu jos charakterio bruožai skiriasi nuo manųjų, tegu mūsų veikla skirtinga, aš vis tiek jai pasipiršiu. Man nerūpi, koks jos veiklos pobūdis; svarbiausia – kad žmogus būtų geras.

Autorius: Šaunu. Man belieka pasakyti, kad tokiu atveju judviejų bendrame gyvenime gali greitai atsirasti didelės problemos.

Jis: Bet kodėl? Argi žmonės nepapildo vienas kitą savo dorybėmis? Kodėl jų polinkiai kažkokiai veiklai turi būti panašūs? Juk taip ir gyventi bus neįdomu!

Ji: Aš irgi taip manau. Artimas žmogus turi būti kažkiek mįslingas.

Autorius: Jūs abu teisūs. Vyras ir moteris savo charakterių bruožais visada vienas kitą papildo. O jeigu jie turi vienodų bruožų, tai pas vyrą ir moterį jie pasireiškia absoliučiai skirtingai. Ir šie skirtumai nuostabiu būdu vienas kitą papildo. Todėl vyro ir moters santykiuose vienu metu pasireiškia ir harmonija, ir mįslingumas.

Jis: Įdomu, kaip atrodo tie skirtumai?

Autorius: Pavyzdžiui, protingumas. Pas vyrą jis pasireiškia atsakomybės jausmu, pas moterį – nuolankumu. Vyro geraširdiškumas pasireiškia griežtumu, moters – jautrumu. Vyro nuolankumas pasireiškia sugebėjimu bet kokiomis aplinkybėmis atlikti savo pareigas, o moters – bet kokiomis aplinkybėmis padėti jam atlikti tas pareigas. Bebaimis vyras visada stengiasi nugalėti; bebaimė moteris visada tiki jo pergale. Lygiai taip pat skirtingai reiškiasi ir kiti vienodi charakterio bruožai, gražiai vienas kitą papildydami. Todėl vyro ir moters santykiuose nusistovi harmonija ir tuo pat metu glūdi tam tikras paslaptingumas.

Bet jeigu vyriškis turi kažkokį charakterio bruožą, kuris pas moterį neišvystytas, tai jis nesugebės jos tinkamai įvertinti. Taip būva netgi tuo atveju, kai ji turi daug kitų gerų savybių, nes vyrui jos lieka nesuprantamos. Mergina irgi – jeigu vyriškis turi jai nesuprantamas savybes, vargu ar ji labai už tai jį gerbs. Dar blogiau, jeigu jie turi skirtingas psichofizines konstitucijas.

Jis: Bet jūs pats sakėte, kad nebus jokių konfliktų, jeigu jie užsiima dvasine praktika. Kodėl, esant skirtingiems psichofiziniams būviams, jiems sunku kartu gyventi? Juk jie ir myli vienas kitą, ir kartu siekia dvasinių dalykų.

Autorius: Kol jie kartu užsiima dvasine praktika, didelių problemų greičiausiai nekils. Idealiu atveju, jeigu jie labai panirę į dvasinį gyvenimą, jokie charakterių skirtumai nesudrums jų laimės. Tačiau daugumoje sutuoktiniai, net jeigu jie užsiima dvasine praktika, negali būti tokie idealūs, nes vedybinio gyvenimo specifika dažnai verčia atsidėti sunkiai materialiai veiklai, o tai daugiau ar mažiau atsiliepia žmogaus dvasiniam lygiui. Iškilusios problemos slegiančiai veikia sutuoktinius ir verčia mažinti dvasinio gyvenimo intensyvumą, o jeigu jų dar ir psichofizinės konstitucijos skirtingos, tai net tarp gerai dvasiškai pažengusių žmonių prasideda dideli nesutarimai. Ką jau bekalbėti apie jaunuolius, kurie dar patys savęs gerai nepažįsta! Todėl esminiai skirtumai tarp jų psichofizinių konstitucijų ilgainiui gali sugriauti šeimyninę laimę ir netgi pakenkti jų dvasinei pažangai.

Ji: Paaiškinkite, kas tai yra – esminiai skirtumai?

Autorius: Aš tik noriu jums išaiškinti, kad reikia išsirinkti žmogų su tokia pačia psichofizine konstitucija. Idealus atvejis, kai tuokiasi tos pačios grupės žmonės. Jeigu pirma grupė tuokiasi su antra, antra – su trečia, ir trečia – su ketvirta, tai nėra labai palanku. O jeigu pirmos grupės žmonės tuokiasi su trečia ar net ketvirta grupe, arba antros – su ketvirta, – tai jau visai negerai. Tokie nepalankūs derinukai išprovokuoja konfliktus netgi tada, kai sutuoktinius vienija panašūs ir pakankamai dvasingi tikslai.

Jis: Atrodo, aišku. Mintyse aš visus jaunuolius suskirsčiau į keturias psichofizines grupes:

1. Šventikų, mokytojų, auklėtojų, psichologų, astrologų ir gydytojų vaikai;

2. Vadovų, valdininkų, direktorių, kariškių, politikų ir policininkų vaikai;

3. Verslininkų ir visų tų, kurie tiesiogiai susiję su prekyba ir žemdirbyste, vaikai;

4. Darbininkų ir žmonių, dirbančių fizinį darbą bei esančius pavaldžioje padėtyje, vaikai.

Visi jie gyvenimo palydovo turi ieškoti savo grupėje, ir tai bus geriausia – tiek jiems patiems, tiek visuomenei.

Autorius: Jūsų išvados teisingos, tik praleistas vienas labai svarbus niuansas – psichofizinę konstituciją apsprendžia ne žmogaus kilmė, o jo polinkis į tam tikrą veiklą. Jeigu žmogus gimė darbininkų šeimoje, tai dar nereiškia, kad jis negalės tapti, sakykim, mokslininku. Renkantis gyvenimo draugą pagal jo kilmę, galima rimtai susigadinti būsimą gyvenimą. Juk toli gražu ne visada žmogus, gimęs vienoje ar kitoje grupėje, turės polinkį veiklai, kuri būdinga tos grupės atstovams. Žinoma, pagal tėvų veiklą kažkiek galima charakterizuoti jų vaikus, tačiau svarbiausias kriterijus vis tik yra pačių vaikų polinkiai tam tikram užsiėmimui.

Tačiau į tėvus ir tai, kaip su jais elgiasi vaikai, reikia atkreipti rimtą dėmesį. Svarbus faktorius yra tėvų dorybingumo lygis, kuris nepriklauso nuo psichofizinės konstitucijos. Dorybingose šeimose, nežiūrint, kuriai grupei jos priklauso, ir vaikai užauga dorybingi.

Jis: Vadinasi, šeimose, kuriose praktikuojamas dvasingumas, gimę vaikai vėliau sukuria tvirtas šeimas?

Autorius: Taip, nors ir čia būva išimčių.

Ji: Mano vienos draugės sūnus aplamai nežino, kuo jam gyvenime užsiimti. Kuriai grupei jis priklausytų?

Autorius: Yra dar vienas, nevedinis psichofizinės konstitucijos tipas, kai žmogus nežino, kuo jam užsiimti ir ko gyvenime siekti. Jis nesuvokia savo polinkių ir visuomeninių pareigų. Tokie žmonės vadinami bedaliais. Jie priversti nešti likimo užkrautą kryželį, bent jau iki tol, kol neateis savo pareigų suvokimas. Didžiausią dėmesį jie turėtų skirti vienos charakterio savybės vystymui – tai noras tarnauti visuomenei, aplinkiniams žmonėms – ir šitaip apsivalyti sąmonę. O tada, anksčiau ar vėliau, jie atras ir jiems tinkantį užsiėmimą. Bet jeigu jie nieko neveiks ir tik lauks likimo malonės, tai gerai nebus.

Ji: Kaipgi toks vaikas gali save atrasti, jeigu bet kokį jam siūlomą užsiėmimą jis vertina kaip pasikėsinimą į jo prigimtį. Ta mano draugė sako, kad jos vaikis nieko nenusitveria, nes jis yra ypatinga asmenybė, ir todėl labai sunku atrasti jam tinkančią veiklą.

Autorius: Svieto juokinimas, ir tiek. Jeigu dėl kokių nors priežasčių vaikas netinkamai auklėjamas, tai vėliau jam bus labai sunku susigaudyti, kuo užsiimti. Tai liečia ir tingius bei nuodėmingus vaikus. Pas juos pernelyg užteršta sąmonė, todėl tokiems jaunuoliams geriau užsiimti tuo, kas naudinga visuomenei, kas jiems labiau prieinama ir praktiška, tik jokiu būdu nedykinėti. Aktyviai darbuodamiesi, jie greičiau suvoks savąsias pareigas.

Ji: O kaip jiems dar greičiau apvalyti savo sąmonę?

Autorius: Aš tai sakiau daug kartų, bet galiu pakartoti: pats greičiausias sąmonės valymo metodas – tai šventų Dievo vardų kartojimas. Bet tam reikalingos tokios savybės, kaip paklusnumas, nuolankumas, pastovumas ir atidumas. O jeigu kam nors Dievas nepriimtinas, jis gali nuoširdžiai linkėti visiems laimės. Geriausiai ryte ir vakare, garsiai arba tyliai susikaupus kartoti: „Aš linkiu visiems laimės!“ Tai padės atsirasti pozityviam mąstymui, ir tai bus pradinis sąmonės valymo etapas.

Jis: Paaiškinkite, prašau, kaip pažinti, kokiai grupei priklauso jaunuoliai, jeigu jie dar nedirba, o tik mokinasi? Jau įprasta, kad merginoms tenka rinktis gyvenimo draugą iš dar nebrandžių vaikinų.

Autorius: Deja, tai dažnas atvejis. Vedos rekomenduoja tekėti už tokio žmogaus, kuris daugiau mažiau atradęs savo vietą gyvenime. Tačiau kiekvienos grupės atstovai dar mokydamiesi jau elgiasi saviškai.

Pirma grupė linkusi į mokslus. Madų nesivaiko, bet rengiasi tvarkingai. Nedalyvauja bendraamžių pasilinksminimuose. Jie neturi daug draugų, yra tvarkingi, paklusnūs ir teisingi, juos gerbia vyresnieji. Netuščiažodžiauja, gerai mato supančias problemas, kantriai pakelia bendraamžių patyčias. Nepasižymi dideliu apetitu ir tvirtu kūno sudėjimu, bet yra ištvermingi, todėl gali iškęsti badą, šaltį ir kitus nepatogumus. Nors vaikystėje jie gerai atsiima nuo bendraamžių dėl savo kuklumo ir protingos išvaizdos, tačiau, būdami studentais, jie užsitarnauja visuotinę pagarbą dėl didelio žinių bagažo. Jeigu jiems pasiseka išvystyti tokius charakterio bruožus, kaip teisingumas bei nuolankumas, ir pasirenka dvasiškai brandų globėją, jie greitai žengia tobulėjimo keliu. Šiai grupei dažniausiai priklauso, kaip jūs minėjote, vaikai iš šventikų, pedagogų, psichologų, juristų ir gydytojų šeimų, tačiau nereti atvejai, kai jie būva gimę ir kitose grupėse.

Antra grupė – polinkis į teisingumą ir tvarką. Nepakenčia, kai skriaudžiami silpnesni, ir nedelsiant puola juos ginti. Ištvermingi ir asketiški, todėl noriai grūdinasi ir sportuoja, taip pat laikosi dienos režimo. Paklusnūs vyresniems, o bendraamžiai juos arba gerbia, arba prisibijo. Pasižymi geru apetitu, kartais net nesugeba jo kontroliuoti, bet, reikalui esant, sugeba ir pakentėti. Greitai užsiplieskia, jeigu jų akivaizdoje kažką įžeidinėja. Rengiasi gerai ir draugauja su tais, kurie juos gerbia.      

Trečiai grupei būdingas polinkis į aktyvų bendravimą. Jie lengvai užmezga pažintis ir draugiškus santykius su aplinkiniais žmonėmis, nuo mažens kažką kolekcionuoja, mėgsta azartinius žaidimus, kartais, norėdami turėti gražų kūną, užsiima fizkultūra. Sportas ir askezės vardan šlovės juos nelabai domina. Mityboje pirmenybę teikia įvairiems delikatesams. Mėgsta mokytis kalbų ir visko, kas siejasi su verslais. Studijų tikslas – gauti kuo geresnį diplomą. Nuo jaunumės linkę kaip nors užsidirbti pinigų ar prašyti jų pas tėvus. Rengiasi madingais, į akis krentančiais darbužiais, kompanijoje elgiasi laisvai ir nepriklausomai.

Ketvirta grupė – polinkis lankyti įvairius užsiėmimus, kur galima gauti praktinių įgūdžių. Su malonumu daro viską, ko jų paprašo. Jie ištikimi draugai ir paprastai laikosi visuotinai priimtų elgesio normų, per daug nesukdami galvos, kam tai reikalinga. Lengvai sutinka prisidėti prie kažkokios veiklos, bet sunkiai prisiverčia daryti ką nors svarbaus. Nemėgsta per daug gilesnių mokslų, o studijuodami stengiasi kuo greičiau gauti diplomą ir įsidarbinti.

Ir taip, psichofizinė konstitucija griežtai apsprendžia, kokia veikla turi užsiimti žmogus. Renkantis sutuoktinį, reikia gerai pažinti savąją konstituciją ir bet kokiu atveju atmesti tą kandidatūrą, kuri neturi polinkio savęs pažinimui ir nuolatos galvoja, kaip geriau „prasisukti“ materialiame gyvenime. Reikia nuo jaunumės įsisąmoninti, kad pirmiausia žmogaus pareiga – siekti dvasinės laimės pažinimo. Be šito vargu ar įmanomas laimingas vedybinis gyvenimas, nors mes būtume kilę iš pačių inteligentiškiausių šeimų.

Ji: Ar ne perdaug kategoriška? Pažįstu ne vieną tvirtą šeimą, kur žmonės neužsiima dvasine praktika, tačiau labai gražiai sugyvena.

Autorius: Taip, yra tokių šeimų, tačiau vedybiniame gyvenime pastebimas toks dalykas, kai ilgainiui tarp sutuoktinių įsikeroja vis didesnis egoizmas ir familiarumas, o tai jau kelia grėsmę tarpusavio santykiams. Būtent dėl to žmonės turi nuolatos dirbti su savo charakteriu. Kitaip net tvirtose šeimose santykiai ilgainiui blogėja.

Ji: Kodėl vedybiniuose santykiuose pasireiškia vis daugiau egoizmo ir familiarumo, o ne pagarbos ar meilės? Kokie nuostabūs tie laimingo gyvenimo dėsniai!

Autorius: Žinoma, visiems norisi laimės ir meilės, bet vedybiniai santykiai pagal savo specifiką yra egoistiški. Todėl reikalingos pastangos, kad juos paverstume nesavanaudiškais. Kiekvienas žmogus po vedybų įgyja teisę naudotis šalia esančiu priešingos lyties sutuoktiniu. Ir žmonės mielai naudojasi šita teise, užuot vienas kitam tarnavę. Tokia sąmonė neturi nieko bendro su nesavanaudiškumu ir tik padeda išvešėti egoizmui bei familiarumui artimų žmonių santykiuose.

Jis: O kas būva, kai susituokia skirtingų psichofizinių tipų žmonės?

Autorius: Gerai, panagrinėkime įvairius atvejus.

 

Jaunuolis priklauso pirmai grupei, mergina – antrai.

Mergina greičiausiai gerbs savo vyrą už jo mokytumą, bet neįstengs perprasti jo charakterio. Jai atrodys, kad jam trūksta vyriškumo ir praktiškumo, kad jis nesugebės jos apsaugoti nuo gyvenimo negandų. O vyrui ji atrodys per daug ambicinga ir temperamentinga, pernelyg linkusi į prabangą ir pasaulietišką bendravimą; jis šalinsis jos pažįstamų ir draugų. Jų suderinamumas bus tik truputį aukštesnis už vidutinį.

 

Mergina priklauso pirmai grupei, jaunuolis – antrai.

Situacija šiuo atveju truputį blogesnė, nes mergina nesugebės tinkamai įvertinti jaunuolio intelekto, todėl bus gana užsidariusi. Jai atrodys, kad vyras su ja elgiasi šiurkštokai, o jos problemas vertina paviršutiniškai. Ji vengs bendrauti su jo pažįstamais ir draugais. Jaunuolis merginą laikys tylene ir pernelyg rimta. Jam atrodys, kad ji nepaiso madų, neturi jumoro jausmo ir yra „lėtų apsisukimų“. Jam bus sunku suprasti, kodėl ji nuolatos bando jį įtraukti į pokalbius filosofinėmis temomis, jį erzins pernelyg mokyti jos draugai. Jų suderinamumas bus truputį žemesnis už vidutinį.

 

Jaunuolis priklauso antrai grupei, mergina – trečiai.

Mergina savo vyrą gerbs dėl jo riteriškų savybių, tačiau jos elgesys jo atžvilgiu bus šiek tiek lengvabūdiškas ir net nelabai rimtas. Jai atrodys, kad jis pernelyg rūstus ir griežtas, o su ja elgiasi per daug šiurkščiai. Jo draugų rate ji jausis nejaukiai. Jaunuolis merginą laikys per daug smulkmeniška ir nerimta. Jam nepatiks, kad ji dažnai liežuvauja ir nepakankamai pagarbiai su juo elgiasi, o bendravimas su ja atrodys pernelyg sunkus. Jų suderinamumas bus truputį aukštesnis už vidutinį.

 

Mergina priklauso antrai grupei, jaunuolis – trečiai.

Merginai vyras atrodys nelabai rimtas. Savo kalba ir elgesiu ji bandys dominuoti šeimoje, o tai labai nepalanku vystytis normaliems vedybiniams santykiams. Jų požiūris į vaikų auklėjimą labai skirsis. Vyras ją gerbs, bet vis tik laikys ją per daug ambicinga ir manys, kad ji per daug iš jo reikalauja. Jis prisibijos jos pykčio ir tvirto charakterio. Jų suderinamumas bus truputį žemesnis už vidutinį.

 

Mergina priklauso trečiai grupei, vaikinas – ketvirtai.

Vyras merginai atrodys nelabai nuovokus ir be iniciatyvos, taigi nepatikimas partneris jos planų realizavimui. O vaikinui ji atrodys per daug komunikabili ir gudragalviaujanti. Jam nepatiks jos pernelyg aukšti reikalavimai apsirengimui ir poilsiui. Jis privengs jos draugų ir labai jau apsukrių draugių. Jų suderinamumas bus truputį žemesnis už vidutinį.

 

Vaikinas priklauso trečiai grupei, mergina – ketvirtai.

Mergina vyrą gerbs, nors ir nelabai supras, koks tai žmogus. Jai atrodys, kad jis didelis slapukas, kad per daug laiko praleidžia darbe ir su draugais. Jai nepatiks didelis išlaidavimas įvairiems malonumams ir išvaizdos palaikymui. Vyrui mergina atrodys nelabai nuovoki ir netinkama jo bendraminčių ratui. Be to, jis nejaus jos palaikymo, realizuojant savo tikslus. Tačiau jos pagarba jam kažkiek sušvelnina judviejų neatitikimą. Jų suderinamumas bus truputį aukštesnis už vidutinį.

Visos kitos vedybos tarp skirtingų grupių žmonių yra nepalankios, todėl apie jas nekalbėsime.

Ji: Pastebėjau vieną dėsningumą. Atvejai, kai mergina yra iš aukštesnės grupės, negu vaikinas, kažkodėl visada blogesni už tuos, kai aukštesnei grupei priklauso vaikinas.

Autorius: Kai žmona gerbia vyrą, o jis jos ne, šeimą lengviau išsaugoti, negu tada, kai žmona vyro negerbia. Taip yra todėl kad santykiai šeimoje labiausiai priklauso nuo moters. Nuo vyro priklauso santykiai už šeimos ribų. Atsižvelgiant į tai, skirtingų psichofizinių tipų santuokose vyras turėtų būti grupe aukštesnis už moterį.

Jis: Anksčiau sakėte, kad jeigu sutuoktiniai intensyviai užsiima dvasine praktika, tai net esant labai dideliam skirtumui tarp jų psichofizinių tipų, jų vedybinis gyvenimas darysis vis laimingesnis. Nesuprantu, kaip tai įmanoma?

Autorius: Įmanoma, bet tokios šeimos – didelė retenybė. Ten žmonės pakyla į dvasinių santykių lygį, ir tada psichofizinė konstitucija jau nebeturi reikšmės. Tačiau dvasinė praktika – nepigus dalykas. Tokių žmonių reta. Jie pasižymi didele ištikimybe dvasiniam mokytojui, nuolankumu, nuolatiniu susitelkimu į maldą ir šventraščius ir tuo, kad niekada nieko nekritikuoja.

Jis: Vadinasi, jeigu sutuoktiniai skiriasi savo psichofizinėmis savybėmis, padėti jiems gali tik intensyvi dvasinė praktika?

Autorius: Taip.

Ji: Man dar nevisai aiški ta psichofizinė konstitucija. Dabar retai sutiksi žmones, kurie atitiktų jūsų duotas keturių grupių charakteristikas. Įmonės vadovas dažnai ne tik vadovauja, bet ir dar kažkuo užsiima. Žmogus, visą gyvenimą prastovėjęs prie staklių, netikėtai tampa verslininku. Netgi mokslininkai meta savo laboratorijas ir imasi verslo planų. Kaip nustatyti tokių žmonių psichofizinį tipą?

Jis: Aš palaikau žmonos nuomonę. Vien tik pagal specialybę tos konstitucijos nenustatysi.

Autorius: Jūs teisūs, psichofizinio tipo nustatymas – rimtas reikalas. Aplinkybės kartais verčia žmones keisti savo veiklos pobūdį ir užsiimti visai ne tuo, ką jie turėtų daryti. Jeigu, pavyzdžiui, vaikinui sunku nustatyti savo merginos tipą, tai pirmiausia jam reikėtų ištirti jos elgseną, interesus, charakterio bruožus, kokioje aplinkoje ji gyvena, ir tada būtų nesunku pamatyti, į kokią veiklą ji turi polinkį.

Pasitaiko ir mišrūs psichofiziniai tipai. Tokiu atveju reikia orientuotis į tą veiklą, kuria jis tuo metu užsiima.

Aplamai, svarbiausias kriterijus, nustatant psichofizinę konstituciją – tai kiek žmogui patinka jo nuolatinis darbas. Jeigu jis užsiima veikla, kuri neatitinka jo prigimtinių savybių, tai vargiai kada nors bus laimingas. Apie tai pasakyta Bhagavadgytoje (3.33, 3.35):   

Net ir išmanantis žmogus elgiasi pagal savo prigimtį, kurią jis gavo iš trijų gunų. Tai ką gi laimėsi, slopindamas savo prigimtį?

Daug geriau, nors ir nevykusiai, atlikti savo pareigas, negu puikiai – svetimas. Geriau patirti nesėkmę, atliekant savo pareigas, negu vykdyti svetimas, nes eiti svetimu keliu pavojinga.

Taigi tam, kas trokšta laimės, nelabai tinka toks gyvenimo palydovas, kuris užsiima ne savo veikla.

Priminsiu – jeigu sunku nustatyti žmogaus psichofizinę konstituciją, atkreipkite dėmesį, su kuo jis bendrauja. Jeigu pas tuos žmones vyrauja koks nors veiklos pobūdis, vadinasi, pas jį irgi tas pats psichofizinis tipas. Tačiau svarbiausia – nustatyti, kaip jis supranta laimę. Ir jeigu jūsų konstitucijos panašios, o laimės įvaizdis pakankamai sudvasintas, tai galite drąsiai mėginti sujungti savo likimus.

Išvada: nustatant, ar būsimas sutuoktinis atitinka jūsų psichofizinį tipą, svarbiausia atsižvelgti į jo veiklą. Pagal jos pobūdį Vedos žmones suskirsto į keturias grupes.

Pirmoji – tai mokslininkai, o taip pat tie, kurių turi polinkį į mokslus ir kitų mokymą. Svarbiausias jų charakterio bruožas – tiesos pažinimas.

Antroji – žmonės, linkę valdyti. Jų paskirtis – vadovauti, ginti, rūpintis. Svarbiausi charakterio bruožai – atlaidumas, tvirtumas, atkaklus užsibrėžto tikslo siekimas.

Trečioji – žmonės, užsiimantys prekyba ir žemės ūkiu. Pagrindinis charakterio bruožas – praktiškumas.

Ketvirtoji – žmonės, turintys polinkį kažką daryti savo rankomis, atlikti konkrečius praktiškus darbus, užsidirbant pragyvenimui. Pagrindiniai charakterio bruožai – darbštumas ir paklusnumas. Norėdami dvasiškai progresuoti, jie turi atsikratyti pavydo jausmo ir nuolatos kovoti su žalingais įpročiais.

Renkantis būsimą sutuoktinį, reikia atsižvelgti ne tik į tai, kaip jis įsivaizduoja vedybinį gyvenimą, bet ir į jo psichofizinę konstituciją, kitaip bus problemos. Bet ši taisyklė netaikoma tiems, kurie pasišvenčia dvasinei praktikai. Jų santykiai vystomi dvasiniame lygmenyje, o tai reiškia, kad nėra jokio reikalo gilintis į psichofizines jų savybes.   

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis