Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

PREMA-BHAKTI

 

Paskutinis, pats trumpiausias Rytinės Bhakti-rasamrita-sindhu dalies skyrius pristato prema-bhakti, atsidavimo tarnystę su tyra meile Krišnai. Atsidavimo nektare Šryla Prabhupada premai skiria vos keletą puslapių. Priežastis, dėl kurios svarbiausiam mūsų tikslui skiriama tiek mažai dėmesio, yra ta, kad, pirmiausia, prema labai panaši į bhavą, kuriai buvo skirta daug dėmesio, o antra, likusieji Bhakti-rasamrita-sindhu skyriai kuo detaliausiai išanalizuoja premą. Rytinėje knygos dalyje Rupa Gosvamis pateikia tiktai bendrą jos pobūdį: samyan masrinita-svanto mamatvatišayankitah bhavah sa eva sandratma budhaih prema nigadyate – galutinai suminkštinusi žmogaus širdį, bhava labai sustiprėja, virsdama stipriu nuosavybės jausmu Krišnos atžvilgiu, ir tada išminčiai ją vadina prema.

Prema – tai sukoncentruota, sandratma bhava. Skirtumas tarp bhavos ir premos toks, kad bhavai gali trukdyti kliūtys, ji gali mažėti ir net visai pranykti, o prema tokia galinga, kad jai neegzistuoja jokių kliūčių, jos niekas negali riboti. Bhavos apibrėžime vartojamas žodis samjam, nurodantis, kad ji minkština žmogaus širdį. Kalbant apie premą, šis žodis taip pat vartojamas, tačiau kraštutine jo reikšme, tai yra, prema tiesiog išlydo širdį. Žodis mamatva nurodo esminę premos charakteristiką, būtent, nuosavybės jausmą Krišnos atžvilgiu, kai žmogus sako: „Krišna, Tu – mano“. Sąvoka mamatva-tišajankitah nurodo kraštutinį premos pasireiškimo charakterį: kraštutinis širdies minkštumas, kraštutinis nuosavybės jausmas Krišnos atžvilgiu, kraštutinė meilės išraiška. Būtent dėl savo kraštutinumo prema neatitinka jogos apibrėžimo, kurį Krišna pateikia Bhagavadgytoje, rekomenduodamas tarpinį kelią: „Nei per daug, nei per mažai“. Prema – tai bhava, pasiekusi savo kraštutinumą, ir ji viduryje neišsitenka.

Kaip suprasti – „išlydo širdį“? Prema nėra vientisas monolitas, ji susideda iš daugybės emocijų (sneha, mana, pranaja, raga, anuraga, mahabhava), kurios, nors ir seka viena po kitos, tačiau, nesuvokiamos Dievo energijos dėka, egzistuoja tuo pačiu laiko momentu. Širdies išsilydymas pasireiškia toje premos savybėje, kuri vadinama sneha – begalinis švelnumo ir prisirišimo jausmas Viešpačiui.  

Tokį premos apibrėžimą Rupa Gosvamis sutvirtina posmu iš Narada-pančaratros: ananya-mamata višnau mamata prema-sangata bhaktir ity učyate bhišma prahladodhava-naradaih – kai geismas nukreipiamas į Aukščiausiąjį ir giminystės sąvoka siejama tik su Juo, tokią būseną didieji autoritetai, kaip Bhišma, Prahlada, Udhava ir Narada laiko tyra meile Dievui. Tik Jis gali būti tyros meilės objektu.

Žmogus bhavos lygyje sako: „Krišna, aš – Tavo“. Premos lygyje jis nejaučia ryšio su niekuo, išskyrus Krišną, todėl kalba kitaip: „Krišna, Tu – mano“. Prema-bhakta pradeda reikšti savo teises į Krišną. Kas liečia ananja mamatą, Šryla Prabhupada kalba rūstokai: „Bhišmos nuomone, meilė – tai visų jausmų koncentracija į vieną asmenybę ir atsisveikinimas su prisirišimais prie visų kitų“. Tai nereiškia, kad žmogus, pasiekęs premos lygį, tampa abejingas visoms kitoms gyvoms būtybėms. Atvirkščiai, jis myli visą pasaulį, bet ta meilė būna susieta su Krišna.

Dvasinio tobulėjimo eigoje mūsiškė Krišnos koncepcija nuolatos plečiasi. Kaništha-adhikaris Krišną mato tik Dievybėje arba, geriausiu atveju, savo dvasinio mokytojo asmenyje. Madhjama-adhikaris myli visus bhaktas, suprasdamas, kad jie susiję su Krišna. Utama-adhikaris žmonėse mato Dievo tarnus. Bhavos lygyje žmogus ima regėti Viešpatį ir susivokia savo santykiuose su Juo, tačiau Krišnos žaidimuose dalyvauja, tik pasiekęs premos lygį. Tada jis sako: „Krišna – mano draugas, mano sūnus, mano mylimasis. Jis – mano“. 

Po to Rupa Gosvamis kalba apie tai, kaip atsiranda prema: 1) subrendus bhavai ir 2) nepriežastinės Viešpaties malonės dėka. Priklausomai nuo bhavos pobūdžio, skiriamos dvi premos formos: 1) vaidhi-bhava-utha, tai vaidhi-sadhana-bhakti rezultatas, ir 2) raganuga-bhava-utha, raganugos rezultatas.

„Laikydamasis reguliuojančių atsidavimo tarnystės principų, bhakta žadina jame esančią Krišnos sąmonę, ir kai jo širdis suminkštėja, jis ima šokti ir giedoti, kaip išprotėjęs. Kartodamas šventą Dievo vardą, bhakta tai verkia, tai kliedi, tai gieda, tai šoka kaip beprotis, nekreipdamas į aplinkinius dėmesio“. Ši citata apibūdina premą, kurią žmogus pasiekia, laikydamasis reguliuojančių bhakti principų. Premos, kuri pasiekiama praktikuojant ragą, pavyzdys – gražioji Čandrakanti. Bhavą ji patyrė, šokdama Krišnos akivaizdoje. Bet iki to laiko „ji griežtai saugojo skaistybę, norėdama tapti Krišnos žmona“. Taip praktikuodama raganugą, Čandrakanti kartu su bhava gavo ir virakti. „Ji nuolatos meditavo į transcendentinį Viešpaties pavidalą ir visaip Jį šlovino. Ji nenorėjo jokio kito vyro. Ji tvirtai nusprendė, kad jos vyru gali būti tik Viešpats Krišna“. Taip, praktikuodama raganugą, Čandrakanti gavo bhavą, kuri vėliau peraugo į premą. Apie Čandrakanti smulkiai pasakojama Padma-puranoje.

Premos, kuri pasiekiama dėl nepriežastinės Viešpaties malonės, pavyzdys – Vrindavano gopės. „Jos niekada neskaitė Vedų, norėdamos Mane turėti. Jos niekada nekeliavo į šventas vietas, nesilaikė reguliuojančių principų ir nepraktikavo askezių. Vien tik bendravimas su Manimi jas užkėlė ant aukščiausios atsidavimo tarnystės tobulumo pakopos“. Gali kilti klausimas: kodėl mes šiai kategorijai priskiriame gopes, amžinai išsivadavusias Krišnos palydoves? Atsakymas: čia kalbama ne apie išsivadavusias gopes, o apie pasaulietes, kurios gavo nepriežastinę Krišnos malonę. Skirtingai nuo bhavos, kurią galima gauti bhaktų malonės dėka, prema pasiekiama tik Viešpaties malonės dėka. Dživa Gosvamis sako, kad patį aukščiausią premos lygį įmanoma pasiekti be jokių pastangų, tačiau ją gauti nepaprastai sunku.

Prema, pasiekiama praktikuojant vaidhi-sadhana-bhakti, sumišusi su Viešpaties didybės pojūčiu, mahatmja-gjana-prema, atveda žmogų į Vaikunthą, kur jis gauna keturias išsivadavimo formas.

Prema, pasiekiama praktikuojant raganuga-sadhana-bhakti, tyra prema, kevala-prema, atveda žmogų į Goloka Vrindavaną.

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis