Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Prasta vieta

 

Ta Amerika, į kurią Šri Prahladas das ir aš atskridome po turo Australijoje, buvo ne ta Amerika, kurioje lankiausi prieš metus. Šalis įklimpusi nuosmukyje, skęstanti finansinių sunkumų neviltyje. Nedarbas pasiekė didžiausią lygį per dvidešimt penkerius metus, nuo 2008 metų pradžios 5,1 milijono žmonių prarado darbą.

Daugiau nei milijonui žmonių buvo atimta teisė naudotis nekilnojamuoju turtu, tai metė šešėlį gyvenamųjų namų statybos pramonei ir per visą šalį nusirito nevilties banga. Ypatingai buvo skelbiama, kad 1,5 milijono vaikų šiais metais liks be pastogės. Parduodamų automobilių skaičius sumažėjo penkiasdešimčia procentų, Jungtinių Valstijų paštas svarstė galimybę vieną dieną per savaitę nenešioti pašto, o turizmas kritp dvidešimčia procentų.

Atrodė, lyg būtų paveikti visi. Dauguma žmonių, su kuriais bendravau, sakė, kad jiems reiktų antro darbo, jie ruošiasi trumpiau atostogauti ir svarsto galimybę įsigyti pigesnius namus.

Parduotuvės savininkas papasakojo man, kad vestuvinių suknelių pardavimas sumažėjo tridešimt trimis procentais.

- Nuotakos tiesiog tampa taupios, - pasakė jis. – Jos naudoja savo draugių senas vestuvines sukneles.

Kalifornijoje valstijos senatorius nuėjo tiek toli, kad nusprendė parduoti San Kventiną, 432 akrų (1800 kvadratinių metrų) sunkiųjų darbų kalėjimą su kvapą gniaužiančiu vaizdu į San Francisko įlanką.

- Mūsų kaliniams nereikia vaizdo į vandenyną, - pasakė jis. Jis paskaičiavo, kad netgi tokioje smukusioje rinkoje gautų 2 milijardus dolerių. Tai papildytų iždą aštuntai pagal dydį pasaulyje, bet smukusios ekonomikos, valstybei.

Baigiantis turui, kai vaikštinėjau po Nju Vrindavaną Vakarų Virdžinijoje, bhaktas pasisuko į mane.

- Maharadža, - pasakė jis, - ar nuosmukis paveikė aukų rinkimą Jungtinėse Valstijose?

- Žinoma, kad paveikė, - atsakiau.

- Ar įstengsite surengti festivalių turą Lenkijoje šiais metais? – paklausė jis.

- Susidorosime, - atsakiau.

- Oho, - pasakė jis purtydamas galvą, - tai tikrai sunkūs laikai.

- Nevisuomet tai vien neigiama, - pasakiau. – Sunkiais laikais yra geriausia pamokslauti Krišnos sąmonę. Kažkurią dieną skaičiau, kad daugelyje šalies parapijų bažnyčią lankančių žmonių padaugėjo dešimčia procentų.

- Tikrai? – paklausė jis.

- Bhagavad-gitoje, - pasakiau aš, - Krišna vardija nelaimes kaip vieną iš keturių priežasčių, dėl kurių žmonės atsigręžia į Jį.

catur vidha bhajante mam
janah sukrtino 'rjuna
arto jijnasur arthahi
jnani ca bharatarsabha

“O geriausis iš Bharatų, keturių rūšių dorybingi žmonės pradeda su atsidavimu Man tarnauti: kenčiantieji, trokštantieji turtų, smalsieji ir siekiantys žinių”. [Bhagavad-gita 7.16]

Mano dvasios brolis Akhilananda das pradėjo pasakoti.

- Taip, - pasakė jis, - turiu daug patirties, kaip sunkumai verčia žmones pradėti dvasinį gyvenimą. Dirbu su ISKCON`o Kalėjimų Ministerija, pamokslaujančia Ohajo valstijos kalėjimuose. Dauguma kalinių imlūs mūsų mokymui.

- Kalėjimų ministerija – neįprasta tarnystė, - pasakiau.

- Šrila Prabhupada pradėjo pamokslauti Tiharo kalėjime Delyje 1962, prieš atvažiuodamas į Ameriką, - pasakė Akhilananda. – Panašiai veikti bandė ir ISKCON`o bhaktai čia, Jungtinėse Valstijose, praeito šimtmečio aštuntojo dešimtmečio pradžioje, tačiau tik devintojo dešimtmečio pabaigoje Čandrašekharui das iš tiesų pavyko sukurti ministeriją.

- Jis gyveno Naujojo Orleano šventykloje ir pastebėjo, kad daug Šrilos Prabhupados knygų guli nenaudojamos. Jis išsiuntė keletą knygų į Luizianos valstybinių kalėjimų bibliotekas. Kaliniai pradėjo rašyti jam, ir galiausiai jis pradėjo juos lankyti. Dabar jis per metus parašo daugiau nei pusantro tūkstančio laiškų Jungtinių Valstijų kalėjimų kaliniams ir turi komandą bhaktų, kurie jam padeda visoje šalyje.

- O kaip įsitraukei tu? – paklausiau.

- Prieš keletą metų išgirdau apie programą, - pasakė Akhilananda, - ir parašiau Čandrašekharui, klausdamas, ar galėčiau padėti. Galiausiai susisiekiau su kalėjimu Jangstaune, Ohajo valstijoje, netoli tos vietos, kur aš gyvenu. Papasakojau kalėjimo vyresnybei, kad esu šventikas ir norėčiau pagelbėti kaliniams. Jie įtraukė mane į kursus, kuriuose mokino apie kalėjimo sistemą. Buvo pasakojama apie riaušes kalėjime, ką daryti, jei paimami įkaitai, kaip naudotis lazda – apie visus šiuos dalykus.

- Įdomu, - pasakiau aš.

- Po to kiekvieną savaitę pradėjau rengti vakarines programas kalėjime, - tęsė jis. – Dieną prieš man pradedant, vyriausiasis kapelionas pasakė man: “Tai bus geriausia tavo gyvenimo patirtis.” Taip iš tikrųjų ir buvo. Kai kurie kaliniai priėmė Krišnos sąmonę labai rimtai, galbūt dėl to, kad jiems vis būdavo primenama apie materialaus gyvenimo kančias. Keletas iš jų labai greitai pasistūmėjo dvasinio tobulėjimo kelyje. Vienas vyras, kuriam padėjau kaip dvasininkas, neseniai kalėjime gavo iniciaciją.

Mano antakiai pakilo.

- Teisingai, - pasakė Akhilananda. – Aaronas, gimęs Jamaikoje, buvo nuteistas už žmogžudystę. Prieš keletą metų trys baltųjų rasės šalininkai užpuolė jį bare.

Jie sudaužė butelį į jo galvą ir sumušė. Po valandos įniršęs jis nusekė automobiliu paskui juos ir užmušė vieną iš jų. Jam buvo paskirta bausmė – penkiolika metų laisvės atėmimo. Kalėjime jį pradėjo graužti sąžinė ir jis tenai kentėjo. Tačiau tuo metu, kai jį susitikau, jis ieškojo alternatyvos dvasiniame gyvenime. Jis tuoj pat priėmė Krišnos sąmonę.

- Jis turėjo pakankamai laiko kartoti ir skaityti Šrilos Prabhupados knygas, kadangi jie neturėjo darbo dviems tūkstančiams kalinių Jangstaune. Jis man papasakojo, kad jei nepriimsi ko nors pozityvaus, pavyzdžiui Krišnos sąmonės, teks įsitraukti į gaujos veiklą, o kalėjime yra daug gaujų, tokių kaip M13 arba Arijai arba Juodoji Brolija. Kartais tarp jų kyla smurto protrūkių. Kai kurie iš jų ir toliau užsiima narkotikų verslu būdami kalėjimo viduje.

- Kaip tai įmanoma? – paklausiau.

- Kažkokiu būdu jie tai padaro, - atsakė jis. – Kalbėdamiesi telefonu arba su lankytojais jie naudoja kodus. Jie gauna žinutes iš šeimos narių ir kartais netgi paperka sargybinius, kad perduotų jiems žinutes. Ten egzistuoja kitas pasaulis.

- Po pirminio kontakto su mumis, Aaronas pradėjo reguliariai praktikuoti Krišnos sąmonę. Po trejų metų jis paprašė manęs, ar galėčiau jį pristatyti kokiam nors ISKCON`o dvasiniam mokytojui. Jis pradėjo susirašinėti su Bhaktimarga Svamiu, o kitais metais suorganizavome Maharadžo atvykimą į kalėjimą ir jis buvo inicijuotas.

- Tai sukėlė sensaciją kalėjime. Visi kaliniai kalbėjo apie mistinį įvykį. Žinoma, negalėjome suruošti ugnies atnašavimo, tačiau Maharadžas paskaitė paskaitą, pakartojo su Aarono karoliais ir davė jam vardą Ardžuna dasa.

-  Po keletos dienų Ardžunai kitas kalinys padarė mahamantros tatuiruotę ant nugaros. Tatuiravimas griežtai draudžiamas kalėjime, ir jei kalinys pagaunamas su nauja tatuiruote, jis tuoj pat perkeliamas į vienutę. Tačiau Ardžuna pasinaudojo proga. Jis pasakė, kad gaujų nariai atpažįstami pagal jų tatuiruotes ir jis norėjo, kad visiems būtų aišku, jog jis priklauso Krišnos grupei, nors jis buvo vienintelis inicijuotas bhaktas kalėjime.   

- Kaip gi kitas kalinys sugebėjo padaryti jam tatuiruotę? – paklausiau.

- Jie naudoja mažą besisukantį motoriuką, kurį išsiima iš magnetofono ir kabę, panardintą į kūdikių aliejų, kuris degdamas pasidaro juodas, - atsakė jis.

- Tai šiurkštus būdas, tačiau mačiau keletą gana nuostabių tatuiruočių ant kalinių.

- Ardžuna yra meniška asmenybė ir jis dabar tapo iliustracijas keletui bhaktų knygų. Jei gerai elgsis, po dešimties metų bus išleistas. Išėjęs į laisvę norėtų platinti Šrilos Prabhupados knygas, kadangi matė, kaip jos stipriai jam padėjo.  

- Ar kas nors iš kalinių tapo aktyvūs Krišnos sąmonės veikloje po to, kai jie buvo paleisti iš kalėjimo? – paklausiau.

- Daugybė, - atsakė Akhilananda. – Ben Baker, buvęs  Arijų Brolijos narys, atsėdėjo savo laiką ir dabar yra atsidavęs pamokslautojas. Jis turi gyvenimo kontraktą – atsižadėti gaujos ir žengti nesmurtiniu Krišnos sąmonės keliu.

- Kitas bhaktas, ateinantis man į galvą, yra Sankirtan-jagja das, Bhakti Tirtha Maharadžo mokinys. Aštuntajame dešimtmetyje, prieš patekdamas į kalėjimą, jis prisijungė prie judėjimo ir keletą metų važinėjo platindamas knygas su Radha-Damodaros keliaujančios sankirtanos grupe. Deja, po kiek laiko jis paliko judėjimą ir įsitraukė į prekybą narkotikais. Jį galiausiai pagavo ir jis praleido daug metų kalėjime. Kai buvo išleistas, vėl tapo labai aktyvus knygų platintojas, o taip pat padėjo Vašingtono Food for Life (Maistas kūnui ir sielai) programoms.

- Ką? – paklausė bhaktas. – Kodėl jį pasodino į kalėjimą už keletos narkotikų pardavimą?

- Tai ne keletas narkotikų, - pasakė Akhilananda. – Tarp savo laikotarpio narkotikų prekeivių jis buvo žinomas kaip ponas Marihuana. Kartą jis į šalį slapta atgabeno visą laivo krovinį kontrabandos. Jam dirbo du šimtai žmonių. Jis buvo labai įžymus tuo metu.

- Oho! – sušuko bhaktas.

- Platindamas narkotikus jis kartais susitikdavo su bhaktais, pardavinėjančiais knygas oro uostuose, - tęsė Akhilananda. – Jis visada nustebindavo juos už knygą paaukodamas tūkstantį dolerių.

- Jis buvo susektas ir nuteistas už įvežimą į šalį marihuanos, kurios vertė daugiau nei trys šimtai milijonų dolerių. Teisėjas metė į jį knygą ir nuteisė dešimčiai metų federaliniame kalėjime. Gresiant dešimt metų kalėjimo, jo širdis pasikeitė ir jis nusprendė vėl tapti bhaktu.

- Kai jis atvyko į kalėjimą atlikti savo bausmės, kai kurie iš jo bendražygių, jau buvusių kalėjime, suorganizavo jam specialią kamerą, kurioje buvo televizorius, taip pat buvo žmogus, kuris jam skalbė. Tai buvo didžiulė naujiena visam kalėjimui: “Ponas Marihuana atvyksta”.

- Tačiau kai jis atvyko, nustebino savo senus draugužius. Jis nesusidomėjo patogumais, kuriuos jie buvo jam paruošę. Kiekvieną dieną jis kviesdavosi juos į savo kamerą kartoti džapos ir klausytis Šrimad-Bhagavatam paskaitos. Jis skatino juos tapti vegetarais. Jis sugalvojo programą, kurios metu mokino beraščius kalinius skaityti naudodamas Bhagavad-gitą. Ypatingomis dienomis jis rengdavo programas koplyčioje, ten padarydavo iš duonos Džaganathos dievybes ir rengdavo arati bei dainuodavo galingus kirtanus.

- Kaip ir Ardžuna das, jis protingai išnaudojo laiką ir galvojo apie ateities atsidavimo tarnystę, gavo Ohajo Universiteto jaunesniojo nario laipsnį, o taip pat Pen valstijos žemės ūkio laipsnį.

- Kai jis pamatė, kad Sikhų religijos nariams leista kalėjime nešioti turbanus, išsikovojo teisę nešioti karolius ant kaklo ir visuomet su savimi turėti džapos maišelį. Jis netgi privertė kalėjimo sistemą mokėti sanjasiams, atėjusiems skaityti paskaitos. Jis globojo nuo penkių iki dešimties bhaktų, praktikuojančių Krišnos sąmonę tam tikru metu.

- Jis patraukė kalėjimo vyresniųjų dėmesį nuolat valydamas kiemelį ir mažus akmenis bei cemento gabalus panaudodamas darželiui, kurį užbaigė padarydamas fontaną. Kai atėjo laikas jo išleidimui, prižūrėtojas pajuokavo: “Galbūt galėtum pasilikti šiek tiek ilgiau”, - pasakė jis.

- Išėjęs į laisvę jis gavo iniciaciją iš Bhakti Tirtha Maharadžo ir tuoj pat užsiėmė tarnyste Vašingtone, apie kurią jau pasakojau.

Bhaktas sukikeno.

- Panašu, kad kalėjimas yra gera vieta rimtai praktikuoti Krišnos sąmonę, - pasakė jis.

- Tai tiesa, - pasakiau, - tačiau mes jau dabar esame prastoje vietoje ir mums nereikia patekti į kalėjimą, kad rimčiau pradėtume praktikuoti dvasinį gyvenimą. Pasaulis, kuriame gyvename, sanskritu vadinamas Durga dhama, tai reiškia materialios egzistencijos kalėjimas. Šis gigantiškasis kalėjimas turi keturias milžiniškas sienas: gimimo, ligų, senatvės ir mirties. Kas tai supranta, rimtai atlieka atsidavimo tarnystę ir bando kiek įmanoma greičiau grįžti atgal namo, atgal pas Dievą.

Tą vakarą radau Šrilos Prabhupados citatą: “ Kartais Naujajame Delyje mane pakviesdavo duoti gerų patarimų kaliniams. Taigi mačiau daug kalinių. Jie buvo surankinti geležinėmis grandinėmis, geležinėmis grandinėmis. Taigi mes taip pat esame čia surakinti, o kas ta grandinė? Tai juslių tenkinimas. Taip. Mus kausto šiame materialiame pasaulyje juslių tenkinimas. Vien tik tai. Taigi jei norime nutraukti gyvenimą kalėjime, tai pirmiausia reiktų mažiau tenkinti jusles arba reguliuotai tenkinti jusles“.

[ Bhagavad-gitos paskaita, Niujorkas, 27 balandžio, 1966 ]

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis