Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Karma-joga

 

Kiekvienas turi savo prarabdha-karmą. Prarabdha“ reikšmė – „išreikštas“ arba „tai, kas egzistuoja kaip faktas“. O su faktais, kaip žinoma, reikia skaitytis, net jeigu jie nemalonūs. Panašiai kaip vaikai – yra geri ir netikę, tačiau tėvai rūpinasi ir tais, ir tais.

Prarabdha-karmos  pakeist negalima, nes tai jau įvykęs faktas. Sakykim, aš susirgau neišgydoma liga, todėl dabar aš priverstas su ja skaitytis ir visą likusį gyvenimą vaikščioti pas gydytojus. Taip ir išreikšta karma – jeigu aš į ją nekreipsiu dėmesio, ji gali sugriauti mano gyvenimą. Gaisrą, skolas ir ligas reikia kuo greičiau likviduoti, jų negalima ignoruoti. Prarabdha-karma mums uždeda pareigas, kurių negalima nevykdyti, kitaip mes tik pabloginsime savo padėtį, ir pasekmės bus neatitaisomos.

Žmogus taip ir patenka į karmos pinkles, galvodamas, kad jeigu jau jis turi kažkokį kūną, tai svarbiausia jo pareiga – rūpintis tuo kūnu, kitaip jis numirs. Jam rodosi, kad jis niekaip neišgyvens be darbo ir parduotuvių, be mašinų, gamyklų, politikos ir atominės bombos. Narkomanas galvoja, kad be narkotikų neištvers ir dienos, o alkoholikas – be degtinės.

Vienok šalia mūsų gyvena įvairūs gyvūnai bei paukščiai, ir mes matome, kad jie puikiausiai apsieina be viso šito. Medžiai aplamai šimtus metų stovi vienoje vietoje. Kodėl? Todėl, kad prarabdha-karma  pas visus pasireiškia skirtingai. Žmogus galvoja: jeigu jis pats negali gyventi Mėnulyje, tai ten aplamai neįmanoma jokia gyvybė. Bet tai tik todėl, kad jis neturi kūno, tinkamo gyventi Mėnulyje.

Žuvys gyvena vandenyje, bet aš taip negaliu. Tačiau jei turėčiau jų žiaunas, galėčiau. O jeigu dar gaučiau jų plaukmenis ir pasidengčiau žvynais, gyvenimas po vandeniu būtų visai patogus. Tereikėtų užmiršti, kad kažkada buvau žmogumi. Kitaip sakant, duokit man žuvies protą bei kūną ir aš gyvenu vandenyje.

Visatoje yra aštuoni milijonai keturi šimtai tūkstančių gyvybės formų. Taip rašoma Vedose. Ir visos tos formos skirtos mums. Mes galime gauti bet kurią iš jų. Ir kai tai įvyksta, siela priima naują kūną kaip nepaneigiamą faktą ir jau nebegali gyventi ir galvoti kaip nors kitaip. Jeigu žmogus galvoja, kad žiemą žuvims po ledu šalta, kaip ir jam, tai jis klysta.

Kūnas, arba prarabdha-karma, yra susijęs su vieta, laiku ir aplinkybėmis. Jis turi savo gyvenimo trukmę, vietą po saule ir aplinką. Viso to praktiškai neįmanoma pakeisti. Žmonės, gyvenantys amžino įšalo sąlygomis arba dykumose, nepalieka savo gyvenamų vietų, laikydami jas pačiomis geriausiomis.

Vienas žmogus nusprendė pasidairyti po pasaulį ir leidosi į kelionę, palikęs žmoną ir vaikus. Jis ilgai keliavo, visą laiką ilgėdamasis savo artimųjų. Kartą jis supainiojo kryptį ir, pats to nežinodamas, pasuko atgal, į namų pusę. Po kurio laiko jis pasiekė kaimą, labai panašų į jo gimtąjį, ir ten sutiko moterį, labai panašią į jo žmoną. Nuostabiausia, kad ir jos vaikai buvo labai panašūs į jo vaikus. Žmogui ten patiko, ir jis pasiliko visam laikui. Tačiau visą gyvenimą ilgėjosi savo „pirmosios“ šeimos.

Kur žmogus beatsidurtų, jį visur lydi prarabdha-karma. Jeigu varna nuo šakos nusivers į vandenį, nuo to ji netaps gulbe. Išreikštoji karma mums duota pagal gamtos dėsnius, sutinkamai su mūsų buvusia veikla. Ilgą laiką ji buvo neišreikšta ir vadinosi aprarabdha-karma. 

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis