Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Potraukis pinigams

 

Šis potraukis – tai iliuzija, kuri mus apdovanoja nervine įtampa, laiko trūkumu, nuovargiu, ligomis ir nusivylimais. Žmonės aistros gunoje negali būti laimingi. Tikrą laimę gali suteikti tik mėgstamas darbas, o potraukis pinigams palaipsniui ir užtikrintai atima norą užsiimti veikla, kurioje tuos pinigus galima uždirbti. Užuot ramiai, nesavanaudiškai ir su meile darbuodamasis, žmogus pradeda „kalti“ pinigus ir praranda ramybę. Taip jis patenka į aistros gunos įtakos sferą, į konkurencijos ir kovos už būvį pasaulį. Tai liečia ne tik gamybinius, bet ir šeimyninius santykius.

Skaitytojas: Kodėl jūs toks priešiškas pinigų potraukiui? Juk jeigu nebūsi taupus, liksi basas.

Autorius: Taupumas ir potraukis pinigams yra skirtingi dalykai. Žmogus, godus pinigų, negali būti taupiu. Jis prisiriša prie visko, kas jį domina, ir stengiasi tai įsigyti, todėl jo santaupos tolydžio mažėja. Jis visą laiką dreba dėl savo turto, ir tai vadinama šykštumu, kuris neleidžia žmogui pasijusti laimingu. Neveltui sakoma, kad šykštus visada moka dvigubai. Senovės išminčius Čanakja Panditas yra pasakęs, kad darbštus žmogus niekada neskurs.

Skaitytojas: Bet mes kalbame apie potraukį pinigams...

Autorius: Šis potraukis nesuderinamas su darbštumu. Žmogus, godus pinigams, myli pinigus, o nesavanaudis myli savo darbą. Pirmasis galų gale nuskursta, antrasis atranda dvasinę ir materialią gerovę.

Skaitytojas: Norite pasakyti, kad kaupdami pinigus, mes tik nuskursime?

Autorius: Būtent. Nes darbštuolis – tai tas, kuris myli darbą, o skurdas yra pernelyg didelio potraukio pinigams pasekmė. Mes turime pasirinkimą: arba tapti turtingais, bet mylėti ne turtus, o darbą, arba mylėti turtus ir „kalti“ pinigus, o paskui nuskursti.

Skaitytojas: Dabar man aišku, kodėl vargšų daugiau, negu turtingų: juk dauguma žmonių labiau myli pinigus, o ne darbą.

Autorius: Jūs teisus. Tas, kuris galvoja apie pinigus, jau negali mylėti darbo, nes jį pradeda įtakoti aistros guna. Jinai žmogų verčia dirbti kaip jaučiui, nuolatos galvojant, kaip tas darbas bus apmokamas. Tokios mintys visiškai užgožia pasitenkinimą darbu. Žmogus, mylintis savo užsiėmimą, darbe nepavargsta, o pailsi. Tas, kuris darbe galvoja apie pinigus, labai pavargsta ir ilgainiui praranda potraukį savo darbui.

Skaitytojas: Ar galima vienu metu mylėti ir darbą, ir pinigus? 

Autorius: Ne, jeigu myli pinigus, tai požiūrį į darbą geriausiu atveju galima įvardinti kaip meilę pelningai darbo vietai, o ne pačiam darbui.

Skaitytojas: O ar galima vienu metu mylėti darbą ir turėti pakankamai lėšų pragyvenimui?

Autorius: Būtent taip visada ir būva, tik reikia laikytis vienos sąlygos – stengtis mažiau galvoti apie pinigus.

Skaitytojas: Tada kokiu tikslu dirba dorybingi žmonės?

Autorius: Jie darbuojasi vardan visų žmonių laimės ir norėdami patenkinti Dievą.

Skaitytojas: O jeigu pritruks pinigų? Pavyzdžiui, kas nors sumanys pasinaudoti mano nesavanaudiškumu ir ims mane eksploatuoti ir apgaudinėti.

Autorius: Tokiu atveju mumis pasirūpins dorybės guna. Nenaudėliui, bandžiusiam išnaudoti dorybingą žmogų, vėliau prisieis labai gailėtis savo poelgio.

Skaitytojas: Aš žinau daug žmonių, kurie darbuojasi išimtinai dėl pinigų, bet pažiūrėti jie atrodo labai uolūs ir darbštūs.

Autorius: Kaip sakiau, jie myli ne savo darbą, o darbo vietą. Toks darbas nenaudingas ir atneša vienas bėdas. Štai kaip tai vyksta:

1) žmogus tik ir telaukia, kada baigsis darbo laikas ir jis galės čiuožti namo. Toks nuolatinis laukimas savaime yra savotiška kančia;

2) palaipsniui kaupiasi nepasitenkinimas;

3) jis verčia žmogų galvoti, kad jo darbo niekas nevertina. Taip atsiranda nuoskauda viršininkams, bendradarbiams, giminėms ir likimui;

4) prasideda konfliktai darbe ir namuose;

5) jie stimuliuoja neviltį ir žalingus įpročius. Pasekmės – sąmonės degradacija ir šeimyninio gyvenimo žlugimas.

Tokiu būdu didelis potraukis pinigams virsta kančiomis, tuo tarpu kai meilė darbui teikia laimę.

Skaitytojas: O aš visada galvojau, kad pagarbus požiūris į pinigus užtikrina materialią gerovę.

Autorius: Jūs teisus. Gerbti pinigus – reiškia naudoti juos visų labui. Reikia įsisąmoninti, kad pinigai yra Dievo energija, skirta užtikrinti visas materialias priemones, reikalingas mūsų ir aplinkinių žmonių dvasinio gyvenimo organizavimui. Didelis potraukis pinigams jokiu būdu negarantuoja materialios gerovės, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Todėl aistros gunos poveikyje susidariusi nuomonė, kad pinigai šluoja šalin visas problemas, yra tik graži iliuzija. 

Laimė – tai noras gyventi dėl kitų, mylėti savo darbą, būti sąžiningu, gailestingu, nuolankiu ir pan. Tokia dorybinga laimė daug patrauklesnė už tą, kurią žmogus patiria, kai siekia asmeninio komforto, turtų, šlovės... Teoriškai tai atrodo pakankamai suprantama, bet štai suprasti praktiškai, kaip vyksta gunų darbas, labai sunku, nes jos priverčia galvoti, kad mes teisingai suprantame situaciją ir žinome, kaip susitvarkyti savo gyvenimą. Tokia mūsų kompetencija yra tik tariama ir neturi jokio ryšio su realybe.

Skaitytojas: Ar tokia iliuzinė būklė gali išnykti savaime?

Autorius: Taip, kai kada žmogus susipranta pats, bet tik po daugelio visokiausių nesėkmių ar didelio streso. Tačiau galima apsieiti ir be tokių nesmagumų, tik reikia ugdytis nuolankumą, kuris greitai ir natūraliai apvalo sąmonę nuo iliuzinės savo didybės ir pritraukia dorybės guną.

Skaitytojas: Aš noriu dar pasiaiškinti apie turtų kaupimą. Aplink matau daug turtingų ir tuo pat metu pinigams godžių žmonių. O pagal jus nuo pernelyg didelio potraukio pinigams jie turėtų būti skurdžiais. Tačiau faktai kažkaip neatitinka vedinio požiūrio...

Autorius: Taip, yra ir toks fenomenas. Šie žmonės anksčiau labai norėjo būti turtingais ir dėl to buvo pasiruošę viskam. Šiam tikslui likimui jie užstatė visą savo dorybingumą, sukauptą per daugelį gyvenimų, ir už tai kuriam laikui gavo turtingą gyvenimą. Bet išmuš didi valanda, kai sukauptas ir užstatytas dorybingumo kapitalas baigsis, ir tada jų laukia neišvengiamas skurdas. Tai gali atsitikti nebūtinai šitą gyvenimą...

Skaitytojas: Vadinasi, jeigu mūsų noras labai stiprus, tai tam, kad jį įgyvendintų, gunos pasiima visą mūsų sukauptą dorybingumą?

Autorius: Taip, tikrai.

Skaitytojas: Netikiu. Nejaugi žmogus visą savo dorybingumą gali iškeisti į kažkokius kvailus savo planus?

Autorius: Tai jūs galvojate, kad netikėtas norų išsipildymas ar sėkmė ateina iš niekur?

Skaitytojas: Vadinasi, dabartiniai turčiai, pasibaigus jų dorybingumo atsargoms, virs skurdžiais?

Autorius: Taip. Daugelis nesupranta, kad jų laimės siekiai yra apgaulingi. Aplamai paėmus, jie ir nenori šito suprasti. Kai pagaliau ant jų galvų pasipils visokios nelaimės, jie galvos, kad tai susiję su kažkokiomis išorinėmis aplinkybėmis, kad tereikia pasistengti, ir viskas bus gerai. Tačiau, kai išsibaigia dorybingumo kapitalas, keičiasi jų elgsena, išvaizda, sveikata, santykiai su žmonėmis... Į tokius, buvusius respektabilius, žmones tiesiog graudu žiūrėti. Gunos jiems nepalieka jokių šansų atgauti buvusią gerovę.

Skaitytojas: Neturint tam tikrų dorybingumo atsargų, būti turtingu neįmanoma, taip?

Autorius: Taip, turtą neša tik geri darbai, kuriuos žmogus padarė praeituose gyvenimuose. Jis gimsta, o jo horoskope jau yra planetos, nurodančios, kad žmogus bus turtingas.

Skaitytojas: Vadinasi, jeigu esi turtingas, tai laimingu būti neįmanoma, o ateityje gresia tik skurdas?

Autorius: Jūs klystate, viskas priklauso nuo to, kaip jūs naudosite savo pinigus. Turtai kaip tokie nėra kažkokia neįveikiama kliūtis, siekiant laimės dorybės gunoje. Yra pasirinkimo laisvė: naudoti turtus savanaudiškiems tikslams ir ateityje nuskursti, ar naudoti juos žmonių gerovei ir ateityje likti tokiu pat turtingu. Antruoju atveju žmogų kontroliuoja dorybės guna, ir todėl jis nieko nepraranda. Taigi turtai yra savotiškas egzaminas, kurį išlaikęs žmogus darosi labai dorybingas ir laimingas. Nesėkmės atveju jis tampa blogu ir nelaimingu.

Skaitytojas: Kalbėdamas apie pinigus, jūs visada laikotės kraštutinumų...

Autorius: Visa aistros guna – vien kraštutinumai. Turtai labai įtakoja žmogaus sąmonę, todėl vidurio čia nebūna: arba žmogus palaipsniui darosi labai dosnus, arba labai šykštus. Turtai – tai ne tik materiali gerovė, bet ir didelė atsakomybė prieš visuomenę, o taip pat išbandymas.

Skaitytojas: Kaip keičiasi psichika pas žmogų, kai jį vis labiau užvaldo potraukis turtams?

Autorius: Pokyčiai vyksta tam tikra tvarka:

1) kai tik žmogaus sąmonę užvaldo gobšumas, jis prisiriša prie savo norų objekto ir nuolatos apie jį galvoja;

2) po to atsiranda ryžtas bet kokia kaina gauti tą objektą;

3) toks mentalinis susitelkimas pažeidžia poilsio (miego) režimą;

4) vis labiau didėja nervinis išsekimas;

5) dingsta dėmesys jį supančiai aplinkai (depresijos požymis);

6) neturėdamas galimybių gauti taip geidžiamą dalyką, žmogus praranda gėdą ir sąžinę, todėl imasi neteisėtų priemonių;

7) kai ir tai nepadeda, žmogų ištinka nervinė krizė, ir jis netenka adekvataus pasaulio supratimo;

8) jeigu prisirišimo objektas vis tiek lieka nepasiekiamas, žmogus visiškai atbunka ir praranda bet kokią gyvenimišką orientaciją;

9) kartais (ypatingai nelaimingos meilės atveju) neįgyvendinti norai baigiasi netgi mirtimi (visiškas psichinis išsekimas ar savižudybė).

Taip gunos mums padeda suprasti, kad stiprius norus ir polinkį į gobšumą reikia orientuoti ne į materialius, o į dvasinius dalykus.

Skaitytojas: Vadinasi, gobšumas irgi gali būti panaudotas dvasiniam tobulėjimui? Belieka stebėtis, kaip gudriai ir bekompromisiškai surėdytas šis pasaulis.

Autorius: Žinote, aš taip pat stebiuosi.

Išvada: didelį potraukį pinigams sukelia aistros ir neišmanymo gunos. Toks žmogus prisišaukia blogą likimą. Tačiau tai nereiškia, kad kančios prasidės tuoj po to, kai žmogų užvaldo potraukis kažkam. Pirmiausia tas potraukis paima iš jo visas dorybingumo atsargas, ir šiame gyvenimo tarpe žmogui, atrodo, viskas klostosi neblogai. Problemos prasideda, kai baigiasi visas dorybingumo kapitalas. Be jo naujų turtų neužgyvensi, nes įsišaknijęs gobšumas neleidžia. Tokio žmogaus laimė iš lėto senka ir tirpsta kaip ledkalnis, kuris anksčiau ar vėliau visą jo gyvenimą apvers aukštyn kojomis.

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis