Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Viena iš labiausiai jaudinančių ir pamokomų istorijų – tai pasakojimas apie rūmų ministrą, kuris, palikęs valdišką tarnybą, pagarsėjo Rupos Gosvamio vardu.

 

Kartą naktį jį išbudino Bengalijos valdytojo Nabobo Huseino Šacho tarnai, nes jų ponui nedelsiant prireikė ministro. Rupa jau įprato prie tokių iškvietimų: matyt, kokia nors eilinė nesąmonė – gal karalius šiandien per daug išgėrė, arba jį kankina nemiga po audringos nakties su viena iš savo šokėjų. Tačiau reikėjo paklusti ir keliauti į rūmus.

Kai jis, saugomas ietimis ginkluotų karių, įsitaisė palankine ir tarnai pajudėjo į kelią, prasidėjo audra. Vienas po kito geso fakelai. Kelias virto slidžiu purvynu. Bet štai jie priėjo lūšnelę, kurioje gyveno skalbėja su savo vyru.

Vyras, pribudintas procesijos keliamo triukšmo, apsimiegojęs kreipiasi į žmoną: „Kam čia nesimiega tokią velnišką naktį?“ Nuvargusiu, bet aiškiai girdimu balsu moteris atsako: „Tai arba pasiutęs šuva, arba vagis, arba materialistų vergas“.

Šie žodžiai žaibu trenkė į ministro širdį ir sukėlė norą pabaigti su tokia savo padėtimi – jis nebegalėjo gyventi kaip seniau. Širdyje sukilo neįveikiamas troškimas būti laisvam ir arčiau Dievo, bet pirmiausia atsisveikinti su tarnyba karaliaus rūmuose. Paprastos moters žodžiuose jis išgirdo joga-majos, vidinės Viešpaties energijos, balsą, kuris patraukia sielas Aukščiausiojo link.

Greitai jis paliko karališkąją tarnybą, išdalino savo turtus ir išėjo į šventąjį Vrindavano mišką Šiaurės Indijoje.

Mano dvasinis mokytojas, Šryla Prabhupada, taip kalbėjo apie atsižadėjimą:

„Tikrasis atsižadėjimas – tai visiška priklausomybė nuo Dievo. Kiekviena gyva būtybė priklauso nuo kitos, nes tokia mūsų neatsiejama prigimtinė savybė. Iš esmės, kiekvienas priklauso nuo Dievo malonės, tačiau kai mes užmirštame savo santykius su Juo, patenkame į materialios gamtos dėsnių priklausomybę. Atsižadėjimas – tai perėjimas iš materialios priklausomybės į visišką priklausomybę nuo Viešpaties malonės. Tai aukščiausia pakopa bhakti-jogoje, atsidavimo tarnystės Dievui praktikoje“.

Situacija, kurioje atsidūrė ministras, mums visiems gerai pažįstama. Iš jos yra dvi išeitys: arba vadovautis savo tikslais, arba atsiduoti beprasmiškai rutinai. Neretai mes norime kažką pakeisti ir klausiame: „Kaip?” Ir tuo pačiu metu mes bijomės žengti žingsnį į paslaptingos ir neaiškios nežinomybės pusę. Daugeliui žmonių ši baimė – didžiausia kliūtis jų vystymosi kelyje, nežiūrint to, kad jie nori pakeisti savo gyvenimą. Tiems, kurie jau pasuko į dvasinį kelią, labai svarbu neleisti įprastam gyvenimo būdui imti viršų.

Viename iš savo eilėraščių Mirabai, žinoma indų princesė, taip paaiškino, kodėl ji paliko tėvų namus: „Kas eina ekstatiškų žmonių keliu, neturėtų laikytis įsikabinęs sustingusio materialaus gyvenimo“.

Tuo pačiu būtų labai naudinga kuo aiškiau suvokti numatomus žingsnius, kad mūsų gerų ketinimų neuždusintų abejonės ir pernelyg drąsių sprendimų baimė. Bet kokioje mūsų veikloje, nukreiptoje į dvasinį gyvenimą, slypi didžiulė dvasinė jėga, kuri mus pakelia į dvasinį lygį ir saugo. Įkvėpimą galime rasti amžinuose „Bhagavadgytos“ tekstuose.

„O Prithos sūnau, nepaklydusias didžiąsias sielas globoja dieviškoji gamta (BG 9.13)“.

„Prithos sūnau, transcendentalistas, atliekantis gerus darbus, nepražus nei šiame, nei dvasiniame pasaulyje. Kas kuria gėrį, Mano drauge, to niekada neįveikia blogis (BG 6.40)“.

„Visiškai paniręs į Krišnos sąmonę žmogus būtinai eis į dvasinę karalystę (BG 4.24)“.

„Šitaip suvokdamos transcendentinę Mano prigimtį, senovėje veikė visos išsivadavusios sielos. Todėl tu irgi privalai vykdyti savo pareigą, sekdamas jų pėdomis (BG 4.15)“.

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis