Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

- 15 -

 

Grįžkime prie temos apie „kryžius“.

Aha, išsiaiškinkime tavo „neviltį“.

Tu sakei, kad Jėzus pamokslavo dviem kryptimis – pradedantiems ir brandiems. Pirmiesiems jis žadėjo išpildyti jų norus, jeigu jie tikės, kad būtinai gaus tai, ko nori. O subrendusioms asmenybėms sakė: „Imkite savo kryžių ir neškite“. Tačiau kiekvienas brandus žmogus kažkada darė pirmuosius žingsnius.

Todėl, nori pasakyti, Dievas turi pildyti visus tavo norus, kol tu ateisi į protą?

Kas čia blogo, jeigu pradedantis vadovausis šia formule: „Ko Manęs paprašysite – viską gausite“? Žinoma, pas tokius žmones daug materialių norų, bet jeigu Dievas juos pildys, tai pradedantys tik dar labiau sutvirtės savo tikėjime į Tave.

Čatur vidhah bhadžanti mam. Į Mane kreipiasi keturių tipų žmonės – norintys išsivaduoti iš kančių, norintys praturtėti, paskui smalsieji ir galiausiai ieškantys Absoliučios Tiesos. Argi Aš sakiau, kad jie blogi? Aš pasakiau, kad visi jie yra didžios sielos.

Vadinasi, jeigu aš Krišnos paprašysiu išpildyti mano norus, Jis tai padarys?

Būtinai.

Neslėpsiu, man labai džiugu tai girdėti, nors ir gėda. Kai aš savo laiku susidūriau su didelėmis problemomis, tai draugių klausinėjau: „Kodėl Krišna man nepadeda?“ Ir jos sakė: „Ką padarysi, tokia tavo karma“. Taigi nieko nuostabaus, kad mane paviliojo mokymas, leidžiantis apeiti karmą.

Tai priekaištas?

Tiesiog noriu suprasti. Aš esu iš tų žmonių, kurie nori atsikratyti kančių, todėl kreipiuosi į Krišną...

...ir gauni trijų pirštų kombinaciją.

Kažką panašaus...

Konkrečiai – ką nori paklausti?

Kodėl mokymas, kuris paneigia karmą, iš karto ir labai juntamai man padėjo? O Krišna, kurį aš garbinu jau dešimt metų...

...vedžiojo tave už nosies?

...laikė mane kažkokioje būsenoje, kurią būtų galima apibūdinti kaip „nei pakartas, nei paleistas“.

Bet mes jau kalbėjome apie tai.

Matyt, aš nesupratau.

Visų pirma, nėra jokio skirtumo, pripažįsti tu karmą, ar ne. Įvykių eiga nuo to nesikeičia.

Ne, skirtumas yra! Jeigu pripažinsime, kad aš skurstu dėl to, kad mano požiūris į save yra netikęs, tai man paprasčiausiai reikia kitaip save vertinti, ir pinigai ateis. Bet juk taip ir atsitiko. O jeigu pripažinsime, kad mano skurdo priežastis – mano nuodėmingos veiklos rezultatas, man belieka sėdėti ir ašaroti, nes karmos pakeisti aš negaliu. Iš kur man žinoti, kiek laiko karma laikys mane skurde? Galbūt aš tokia nuodėminga, kad man prisieis numirti kur nors patvory. Todėl karmos mokymas žmogų veikia pragaištingai – jis darosi silpnas, bevalis ir amžinai susigraužęs. Koks tikslas ką nors daryti, ko nors tikėtis, jeigu aš vis tiek nieko negaliu pakeisti?

Tą patį galima pasakyti ir apie ligas. Jeigu aš tikiu karma, man belieka tik dūsauti, nes nežinia, ką aš privaidinau praeityje. Bet jeigu aš suprantu, kad liga – tik mano negatyvių minčių rezultatas, aš tuoj pradėsiu galvoti, kad esu sveika, laiminga, stipri, – ir tokia pasidarysiu!

Karma iš manęs daro auką, tegu ir dėl mano pačios poelgių. O „Pokalbiai“ šaukia, kad savo gyvenimo kūrėja esu aš pati!

Tiksliai! Džiaugsmas liejosi per kraštus.

Bet tam buvo pretekstas!

Tai buvo iliuzija, mieloji. Neįmanoma atsiriboti nuo savo karmos, paprasčiausiai nusprendus, kad jos nėra. Nes karma – tai dieviškos meilės apraiška.

Žinoma, kuo ji daugiau gali būti, jeigu „meilė – tai visa, kas yra“.

Neironizuok. Meilė – tai tikrai visa, kas yra. Ir jeigu net brahma-gja tai pripažįsta, ką kalbėti apie tuos, kurie iš tikro Mane suvokė. Karmos paskirtis – išvystyti tavyje sąmoningą norą besąlygiškai atsiduoti Dievui. Kol tokio atsidavimo nėra, niekas jokiomis pastangomis neišvaduos tave iš karmos glėbio, lygiai kaip niekas jokiomis pastangomis „neišvaduos“ tave nuo Mano meilės.

Tada kokiu būdu visos filosofijos yra teisingos?

Nuo to, kad įvykiai sukeičiami vietomis, niekas nesikeičia, tik susidaro iliuzija, kad vienas ar kitas dėsnis veikia. Tokiu būdu Aš pasirūpinu, kad kerėtojai, aiškiaregiai ir kiti panašaus profilio veikėjai visai neblogai gyventų.

Aš keičiu įvykius vietomis arba suteikiu jiems kitą prasmę, bet viskas, kas tau priklauso, niekur nuo tavęs nedingsta.

Kadangi karmos tikslas – paskatinti tave kreiptis į Mane ir tokiu būdu pradėti savo kelią namo, bet kokie bandymai ją koreguoti be Mano pagalbos yra pasmerkti žlugti. Nes Aš laukiu, kada pagaliau tu prisiminsi Mane. Aš to noriu ir visada norėsiu, kol nepasieksiu Savo!

Ir karma mane amžinai lups?

Viskas įvyks daug greičiau. Karmos niuksus labai jau sunku ignoruoti.

Štai kodėl „Pokalbiai“ taip užkariavo mano širdį. Ten kalbama apie neprievartinę meilę. Kokia jau čia meilė, jeigu ji primetama niuksais?

Mes apėjome ratą.

„Pokalbiai“ nepanaikina mano karmos?

Karma ir toliau tave kumščiuoja, jeigu tu to nusipelnei, bet dabar tai vadinama tavo pasirinkimu.

Tai ką, visiškai niekas nesikeičia?

Kai kas keičiasi. Žinoma, kažkokia nauda yra. Dabar žmogus daugiau dėmesio skiria savo mintims ir geriau įsivaizduoja, koks turėtų būti jo gyvenimas. Jis nustoja blaškytis ir pradeda galvoti. Ir – taip, jis daug ką laimės, nes nuo neatmenamų laikų Aš pildau visų norus. Ypatingai, kai jie tiksliai suformuluoti, ir Aš aiškiai matau, ko iš Manęs nori. Tik Aš pildau ne visus norus, o tik tokius, kurie numatyti žmogaus karmoje.

Daugelis, pradėję naudotis šia „stebuklinga metodika“, vieną kartą pastebi, kad viskas darosi ne visai taip, kaip jie norėjo, o kartais – ir visai ne taip. Karma net Indrai nepavaldi, tai ką jau kalbėti apie žmogų, kuris viso labo pareiškė, kad jos daugiau nėra.

Jokiomis priemonėmis neįmanoma pakeisti tavo karmą – Aš perdaug tave myliu, kad tai leisčiau.

Bet tie, kurie perskaitė „Pokalbius“, pradeda taip nuoširdžiai kreiptis į Tave, įsitikinę, kad Tu būtinai jiems padėsi, ir netgi iš anksto dėkoja!

„Pokalbiai“ turi įvairius pasekėjus. Tačiau absoliuti dauguma orientuota į techninę klausimo pusę, nes būtent ji labiausiai pabrėžiama šiame mokyme: „...Dievas išgyvena palaimingą akimirką būtent tada, kai jūs suprantate, jog Dievas jums nereikalingas“.

Bet jeigu kažkokiu stebuklu „Pokalbiai“ tave įkvėps ieškoti santykių su manimi, kurie nesibaigs, „pasiekus tobulumą“, Aš būtinai tai pastebėsiu ir pulsiu tau padėti. Tikriausiai Aš tave pervesiu į kitą realybę, kur yra gyvas Dievas, o ne gazuoto vandens automatas.

Kas vyksta, kai „Pokalbių“ pasekėjas reguliariai medituoja į savo pasirinkimą? Aš stebiu jo meditaciją, peržvelgiu karminių skolų sąrašą, pažiūriu, kas darosi jo širdyje – ir priimu sprendimą, atsižvelgdamas į visa tai, ką pamačiau.

Noras manipuliuoti materija ir įvykiais – senas kaip pasaulis. Aš, žinoma, patenkinu šį norą, sukurdamas tam tikras aplinkybes, prie kurių įmanoma žaisti su materija.

Norint suprasti, kaip galima manipuliuoti materija, būtinas suvokimas, kas yra ta materija. Tau žinomas postulatas, kuriuo remiasi daugybė mokymų, skelbia – materiją kuria ir ja manipuliuoja sąmonė, pasiekusi tam tikrą lygį. Savybė, leidžianti kontroliuoti materiją, šventraščiuose vadinama kamavasaita-sidhi, mistinė galia, kurią gali įgyti praktikuojantis jogas. Bet kuris žmogus, išmokęs teisingai koncentruoti sąmonę, gali daugiau ar mažiau valdyti materiją. Tai nėra kažkas ypatingo.

Tačiau toks požiūris, kad sąmonė kuria ir valdo materiją, ne visai teisingas, nes skirstymas į sąmonę ir materiją yra grynai sąlyginis. Dievo realybėje nėra nieko, išskyrus sąmonę. Todėl materija tam tikra prasme yra ta pati sąmonė su visomis jos savybėmis, tik jos neišreikštos.

Nesistebėk, tau tai neturėtų būti naujiena. Tu žinai, kad materija atsiranda iš sąmonės, kad Dievas viską, kas reikalinga tvėrimui, ima iš Savęs, ir Jam nereikalingos jokios „žaliavos“ iš šalies. Todėl, būdamas tyra Sąmone ir neturėdamas Savyje nieko kito, tik sąmonę, Dievas sukuria tai, kas skiriasi nuo sąmonės, paprasčiausiai padarydamas tam tikrus pokyčius kažkurioje Savo dalyje.

Tau nesunku suprasti, kad materija – tai „sustingusi“ sąmonė. Analogija – garas, vanduo ir ledas. Visai atvejais vanduo lieka vandeniu, keičiasi tik jo agregatinis būvis. Tam tikrą sąmonės būseną, kai ji savanoriškai atsisako apreikšti savo požymius, virsdama negyva įvairaus tankumo substancija, galima vadinti materija. Tačiau ir „sustingusi“ sąmonė išlieka savimi. Materija, neapreikšdama jokių sąmonės požymių, jos vis tik nepraranda.

Materija – tai tam tikra Dievo dalis, kuri Jo nurodymu pakeitė savo elgesį. Dar ji vadinasi maja, materialia energija.     

Tai vis tik ar galima valdyti materiją? Manipuliuoti galima tuo, kas negyva. Kaip manai, ar galima manipuliuoti gyvybe? Žinoma, atsakysi tu, galima, jeigu ji, sakykim, silpnesnė už mane. O jeigu stipresnė?

Tai štai, materija nėra tai, už ką tu stipresnis. Tai, kas tavo mąstymo lygyje atrodo negyva ir pasyvi substancija, iš tikrųjų yra Tyros Sąmonės, Dievo dalis, neišreiškianti Savo požymių. Todėl, jeigu ir vyksta koks nors manipuliavimas, tai tik sutinkant tai sąmonės formai, kuria tu nori manipuliuoti, ir kuri, be to, yra neįsivaizduojamai galingesnė už tave. Dar galima pasakyti, kad materija – tai specifinė sąmonės forma, Dievo valia pakeitusi savo išraišką.

Vieną iš Savo dalių Aš apreiškiau begaline daugybe mažyčių individualių sielų, o kitą Savo dalį – pasyvia, neišreiškiančia sąmonės požymių substancija, kurios elementais gali žaisti tos sielos. Iš tos substancijos jos darosi sau įvairius kūnus ir visokius žaisliukus, užmiršdamos, kad ta substancija iš tikrųjų yra gyva, tai yra turinti sąmonę. Materija – tai Dievo dalis, kurią Jis „atpalaiduoja“ ir perleidžia mažyčių sielų dispozicijon.

Motina savo vaikui leidžia kurį laiką žaisti jos ranka. Vaikiūkštis ją visaip tampo, net kandžioja, įsivaizduodamas, kad tai tik negyvas daiktas, su kuriuo jis gali daryti, ką tik nori. Bet tereikia jam peržengti tam tikras ribas, kai ranka staiga atgyja ir suduoda jam per užpakalį.

Štai kodėl toli gražu ne visi „Pokalbių“ pasekėjai išsigydo ligas ar praturtėja. Ir toli gražu ne visi ligoniai bei skurdžiai „Pokalbius“ laiko vertais dėmesio.

Materija, su kuria jūs žaidžiate – tai Aukščiausios Motinos ranka. Jos nuolatinė globa ir yra tai, kas vadinama karma.

Tokios nuostabios knygos! Kokia nematoma jėga jums trukdo jas perskaityti ir susitvarkyti savo gyvenimą? Ta jėga vadinasi karma.

Ar gali žmogus išbristi iš skurdo, jeigu medituos į tai, kad jis turtingas? Gali, bet su sąlyga – jeigu jam tai leis karma. Ar gali žmogus įveikti nepagydomą ligą, jeigu jis tvirtai nusiteiks būti sveiku? Gali, jeigu tai numatyta jo karmoje. Nes pasirinkimo faktas jokiu būdu nepaneigia karmos, jis pats – nuostabu! – yra pačioje žmogaus karmoje.

Neturtėlis perskaitė „Pokalbius“, pradėjo sekti jų metodika ir praturtėjo. Atrodytų – o kur čia karma? Bet visa tai jau buvo numatyta to žmogaus karmoje, kitaip jis nebūtų perskaitęs tos knygos ir nebūtų žinojęs, kad galima „pasirinkti būti turtingu“. Arba gal būtų perskaitęs, bet nesusidomėjęs joje duota metodika.

Karma yra visa apimanti ir veikia nepaprastai subtiliai. Ji reguliuoja mažiausius įvykius. „Atsitiktinė“ pažintis su kokiu nors ekstrasensu, kuris „sunaikina“ tavo negatyvią karmą, įvyksta tavo karmos rėmuose.

Tačiau Aš nesakau, kad tu visai negali nieko kurti. Aš neneigiu, kad tu tam tikrose ribose gali būti savo likimo kalviu. Tavo pasirinkimo laisvė ir karminės skolos viena kitam neprieštarauja. Tai reiškia, kad pasirinkimo laisvė yra atvirkščiai proporcinga karminių skolų kiekiui. Mažiau skolų – daugiau laisvės, ir atvirkščiai.

Didžios sielos gali daryti – ir daro – stebuklus. Šia prasme jogas vietoj prarastos kojos gali susikurti kitą, ne prastesnę už buvusią. Tačiau tokie sugebėjimai yra geros karmos arba didesnės pasirinkimo laisvės pasekmė, bet jokiu būdu ne įrodymas, kad karmos iš viso nėra.  

Galiausiai karma reikalinga vien tam, kad padėtų tau surasti Mane!

Jeigu tu manai, kad karma yra absoliučiai neišvengiamas dalykas, galutinis ir neapskundžiamas nuosprendis, tai toks tavo supratimas yra labai primityvus. Nes karma nėra mokymas apie tai, kad kiekvienas turi karminių skolų ir jas nori nenori reikės grąžinti. Tai mokymas apie tai, kad bet kokia skola gali būti dovanota.

Dovanoju Aš. Argi tu neskaitei „Bhagavadgytos“?

Sutinku, kad „atleisti, dovanoti“ – netinkami žodžiai. Pakenkti Man niekas negali, taigi ir atleisti nėra už ką. Bet yra daug žmonių, kuriems tu iš tikrųjų skolinga, ir su laiku iš jų pusės susilauksi tam tikrų negatyvių veiksmų, kuriuos kažkada darei pati. Bet netgi tokias skolas Aš pasiruošęs prisiimti Sau. Nes karma veikia vardan meilės!

Jeigu tu tikrai pašauksi Meilę, Ji atsilieps, ir tada – ko tik Manęs paprašysi, bus tavo. Tai lygis, kuriame Dievas laikomas visagaliu gelbėtoju visose gyvenimiškose situacijose, ir Jis tikrai tuo užsiima.

Tačiau tai dar nėra galutiniai santykiai su Manimi. Tu gali siekti aukščiau ir ne tik leisti Man padėti tau eiti ten, kur tu nori, ir gauti viską, ką panorėsi. Tu gali visiškai perleisti savo gyvenimo mašinos vairą Man. Ir tada tu iš karto pajusi Mano buvimą šalia, nes Aš tavo gyvenime pasireikšiu taip aiškiai, kad tu negalėsi, kaip anksčiau, Manęs nepastebėti. Ir dar – tu pateksi į genialiausio žiniuonio rankas, nes dabar Aš turėsiu leidimą vesti tave taip, kaip Aš norėsiu. O tai reiškia kuo greitesnį tavo pribudimą, išsivadavimą ir sugrįžimą namo.

Bet ir tai dar nėra mudviejų santykių riba. Tu gali siekti dar aukščiau, panorėjusi visiškai atsiduoti į Dievo rankas, kad Jis galėtų tavimi naudotis kaip įrankiu savo žaidimuose. Tave nebedomins jokia kita perspektyva, netgi tokia, kaip sugrįžimas į Dievo buveinę. Vienintelis tau priimtinas atpildas bus Hari laimė. Ir tai reikš, kad pagaliau tu pasiekei aukščiausią, koks tik įmanoma, būties lygį.

Žinoma, man nėra ko ir galvoti apie šiuos du lygius...

Atvirkščiai – tau tik apie juos ir reikia galvoti. Kitaip kaip tu pradėsi savo kelią į tikslą, jeigu net negalvosi apie jį?

Aš norėjau pasakyti, kad nei iš tolo negaliu save laikyti esančia viename iš šitų lygių.

Paprasčiausiai pradėk taip gyventi. Pasistenk pradėti.

Bet pas mane visai kitos mintys ir kiti norai.

Tebūnie, kaip tu nori.

Tikriausiai aš esu toje dvasinio kelio vietoje, kurios devizas – ką tik paprašysite, viską gausite. Kažkodėl aš nepastebėjau, ypač paskutiniu metu, kad Krišna tai darytų.

Tu Man priekaištauji dėl to, kad Aš tave pernelyg stipriai myliu?

Bet jeigu aš esu tik pirmame lygyje...

Tau vis tiek viskas susiveda į techniką – pirmas lygis, antras... Suprask – aš myliu tave, neatsižvelgdamas į jokias technikas!

Bet jeigu tau tas taip svarbu, Aš galiu pasakyti, kad geriau už tave žinau, kokiame lygyje tu esi ir kaip Man su tavimi elgtis. Aš matau, kad tu pakankamai arti atsidavimo lygio ir jau beveik taip gyvenai... du gyvenimus iš eilės.

Tai kodėl aš vis dar čia?

Aš pasakiau „beveik“, bet Aš stengiuosi, kad tas „beveik“ virstų „visiškai“... nepaisant nuožmaus pasipriešinimo.

Aš stengiuosi, supranti? Aš nepamainomas daktaras – gydau net tada, kai pacientas sakosi Manęs nekvietęs ir už gydymą nenori mokėti nei cento.

Žmogaus, kuris kažkada Man pasakė „aš – Tavo!“, gyvenimas jau nebebus toks, kaip anksčiau. Todėl užmiršk savo karmą, bet visada atmink apie Dievo meilę!

Ir dabar Tu nekreipi dėmesio į tai, ko aš prašau, bet gydai mane savo nuožiūra?

Tu ir tavo draugas buvote sukurti vienas kitam – tavo ir jo pozityvia karma. Paskutinius tris gyvenimus jūs buvote kartu.

O šitame Tu mus išskyrei.

Aš žinojau, kad pas jį buvo truputį kiti planai, todėl pagaliau leidau jam juos realizuoti, nepajudindamas tavųjų.

Jis nebūtų užsiėmęs Krišnos sąmonės praktika, ir man būtų buvę su juo sunku?

Tau kaip tik su juo būtų buvę lengva... Tačiau be Krišnos.

Jis būtų neleidęs man eiti pas Tave?

Jis nieko tau nebūtų draudęs. Būtų paprasčiausiai dingęs. Aš šiek tiek pažįstu jo charakterį.

Tai kokios kliūtys buvo?

Tu būtum bėgusi paskui jį, o Aš žinojau, kad tu prie jo buvai daug labiau prisirišusi, negu prie Manęs, todėl iš anksto ėmiausi priemonių.

Pavydusis Dievas?

Ne pavydus, o pareigingas. Aš juk pildau tai, ko Manęs prašo. O tavo prašymas glūdėjo ugningame pareiškime „aš – Tavo!“, kurį Aš priėmiau ir ėmiausi atitinkamos veiklos.

Aš taip pasakiau vieną kartą?

Buvusiame gyvenime – taip, vieną. Nuo to viskas ir prasidėjo.

Nejaugi užtenka tik...

Pasirodo, Aš vėl kaltas, kad perdaug tave myliu.

Gerai, tiek jau to su tuo buvusiu mano draugu, bet kodėl aš iki šiol neištekėjusi?

Todėl, kad Aš tebevykdau tavo prašymą.

O visi kiti prašymai, kurie buvo ir bus po to mano pareiškimo, Tau tuščias garsas? Tu manai, kad tai normalu, kai trisdešimt dviejų metų mergina yra visiškai viena?

Tu tikrai visai viena?

Nori pasakyti, kad Tu visada šalia manęs?

O kaip tu pati manai?

Aš noriu būti su Tavimi ir eiti pas Tave, bet manau, kad dviese eiti būtų lengviau.

Ką gi, jeigu tokia tavo nuomonė, tu žinai, ką daryti. Turi puikiausią instrukciją.

„Pokalbius“?

Kad ir juos. Pamedituok į vyrą, kokio nori, tolydžio papildyk energija šį įvaizdį, ir jis atsiras.

Tai tavo patarimas?

Spręsk pati.

Aš juk galiu pamedituoti, kad vyras būtų vaišnavas. Ir kas čia blogo?

Nieko.

Vadinasi, aš galiu naudotis „Pokalbių“ metodika?

Tai priklauso nuo tavo tikslo. Santykiuose su tavimi Dievas gali dirbti tokiu režimu, kokį tu pasirinksi. Būtent tai Aš stengiuosi tau išaiškinti viso mūsų pokalbio metu.

Ką man daryti, kad mano poelgiai būtų teisingi?

O kaip tu supranti, kas yra teisingas poelgis?

Aš noriu santykių su Dievo Asmeniu.

Tada tu turi suteikti galimybę tai asmenybei išreikšti Save.

Ir kaip tai padaryti?

Atsisakyk būti savo likimo kalviu, ir tada Aš apsireikšiu tau „visu ūgiu“. Štai tu turi kažkokias mintis, ar tau reikalingas vyras, bet tai – tavo mintys. Šiuo klausimu Aš irgi turiu Savo nuomonę, ir tu renkiesi, kokia nuomone turi vadovautis Dievas – tavo ar Savo.

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis