Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Pasaka apie apsišvietusį taksistą

 

Vienas indų taksistas kažkokioje knygelėje pasiskaitė, kad Indijoje jau seniai nebėra kastinės sistemos. Atseit, ją panaikino dar keturiasdešimt devintais metais, ir dabar visi kaip ir lygūs, visų teisės vienodos.

Atrodytų, kas čia tokio, knygose dar ir ne tokių dalykų parašo. Tačiau vairuotojas iš šitos rašliavos pasidarė kažkokias jau labai toli siekiančias išvadas ir nedelsdamas nuėjo pirštis brahmano dukteriai.

Brahmanas jį, žinoma, pastatė į vietą – mandagiai, bet labai kietai. Uždavė krūvą visokių klausimų: kas tavo tėvas? Senelis? O prosenelis? Koks tavo išsilavinimas? Metinės pajamos? Ir taip toliau, ir panašiai. Taksistas užpyko, prikalbėjo brahmanui visokių įžūlybių ir pasišalino. Bet savo sumanymo neatsisakė.

Po mėnesio jis vėl atsirado prie brahmano namų, nešinas kilimėliu ir faneriniu skydu. Įsitaisė po medžiu ir sėdi, skydą šalia pasistatė. Praėjo viena diena, antra, trečia... Ketvirtą dieną brahmanui parūpo pasižiūrėti, kas ant to skydo parašyta. O ten didelėmis išsivarčiusiomis raidėmis lozungas: „Niekur iš čia neisiu ir nieko nevalgysiu, kol toks ir toks brahmanas neduos man į žmonas savo dukros!“ Ir parašyta iš karto dviem kalbomis – hindi ir angliškai.

Brahmanas norėjo iškviesti policiją, bet pastebėjo, kad aplink taksistą labai jau daug žmonių renkasi, ir jie aiškiai nenaudėlį užjaučia. Vieni atneša vandens, kiti fotografuoja. O jis jiems kalbas rėžia – apie visuotinę lygybę ir žmogaus teises, ir dar taip įsikvėpęs – vos ne Mahatma Gandis.

Pagalvojo brahmanas, kad su policija jis, ko gero, tik gėdos prisidarys prieš žmones. O juk reikėtų kaip tik atvirkščiai – padaryti gėdą pačiam šantažistui. Todėl į nuovadą jis nesikreipė, tik liepė namiškiams gaminti skaniai kvepiantį maistą ir dalinti elgetoms prie jo kiemo vartų.

Tačiau taksistas netikėtai pasirodė tvirtas. Praėjo savaitė, o jis tebesėdi ir toliau mitinguoja. Po dviejų savaičių apie badaujantį varguolį parašė visi laikraščiai ir per televiziją parodė, o šalia jo kasdien susirenka šimtinė skurdžių ir visi smerkiančiai šnairuoja į brahmaną.

Na, ir ką daryti? Jeigu tas užsispyrėlis nusigaluos iš bado – brahmanui prisieis keisti gyvenamą vietą, nes žmonės, ko gero, nedovanos. Nieko nebelieka, kaip tik atiduoti dukrą taksistui.

Tačiau dukra vis tik ne eilinė, o brahmaniškos prigimties. Jai tekėti už prastuolio – tas pat, kaip nusižudyti. Bet jeigu tėvas liepia, neklausyti negalima, juk ji ne kokia nors nusivalkiojusi mergužėlė, bet dora mergina iš tradicinės šeimos. O tėtušis jau beveik kapituliavo, beliko pasikliauti Visagaliu.

Taigi nuėjo ji į Šivos šventyklą, atliko pudžą ir labai primygtinai paprašė: gelbėk, Šiva, neleisk pražūti!

Šiva ją išklausė ir tuoj pat ėmėsi veiksmų. Jis apsireiškė moters pavidalu ir gražiai susitvarkė su nenaudėliu.

Viskas prasidėjo kitą rytmetį. Taksistas drybsojo po medžiu, svajodamas apie brahmano dukterį – ir čia prie jo priėjo baisios išvaizdos prostitutė, sena kaip Himalajai. Ji pasakė: „Ei, tu, gal nori paimti mane į žmonas?“

Taksistas, nors ir gerai pasilpęs nuo bado, sureagavo gana energingai. „Tu ką, sene, visai išdurnėjai!? Eik šalin su savo išsidarinėjimais, netrukdyk man už savo teises kovoti!“

Senė tik išsišiepė kaip hiena: „Nenori, vadinasi, mane vesti? Pažiūrėsim, pažiūrėsim... Aš irgi žmogus, ir taip pat turiu teises. Kovoti už jas aš jau tikrai sugebėsiu“.

Ji įsitaisė po tuo pačiu medžiu, o šalia pasistatė fanerinį skydą, ant kurio buvo užrašyta: „Niekur neisiu iš šitos vietos, negersiu ir nevalgysiu, kol manęs neves toks ir toks vairuotojas“. Užrašas šią žinią skelbė penkiomis kalbomis: anglų, hindi, urdų, tamilų ir sanskrito.

Pažiūrėjo taksistas – sėdi senė kaip iš akmens iškalta, nei krust. Ir pajuto jis, kad neatsilaikys prieš šitą baisią tetulę... ir visuomenė ją palaikys... ir greičiausiai ji savo pasieks. Taigi nedelsdamas pasiėmė savo kilimėlį, įmetė į krūmus savo plakatą ir tą pačią dieną dingo iš miesto.

O senoji po medžiu dar tris dienas prasėdėjo, dideliam žmonių ir žurnalistų džiaugsmui. Baigiantis trečiai dienai, pasklido iš jos dangiškas švytėjimas ir nuostabus aromatas, ir ištirpo ji ore kaip debesėlis karštą dieną. O paliktame skyde vietoj užrašo pasirodė daugiarankės dievybės atvaizdas, ir dabar visi viską suprato, nors daugelis jau iš pat pradžių susigaudė, kas čia darosi.

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis