Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Mes negalime pakeisti pagrindinių gyvenimo etapų

 

Visus fizinius ir psichinius pokyčius, kuriuos gyvos būtybės patiria šiame pasaulyje, kontroliuoja laikas. Tai lengva suprasti, stebint žmogaus organizmo vystymąsi. Tai griežtai nuoseklus procesas. Pokyčiai vyksta ne tik žmogaus kūne, bet visose materijos formose – atomuose, molekulėse, planetose etc.

Šie materijos pokyčiai vyksta etapais ir priklauso nuo laiko poveikio visatai. Pavyzdžiui, žmogus iš pradžių vystosi motinos įsčiose, po to pereina sekančius etapus: vaikystę, jaunystę, brandos amžių ir senatvę, po to – mirtis.

Visi šie gyvenimo etapai neišvengiami ir vyksta laiko įtakoje. Tai patvirtinama ir Maitreja-upanišadoje (6.14): Laiko įtakoje visos gyvos būtybės gimsta, laiko įtakoje jos užauga ir laiko įtakoje miršta.

Įdomu, kad visi visatos objektai pereina šiuos etapus, tik jų laiko trukmė skirtinga. Net atomai, molekulės ir įvairios energijos turi jiems nustatytą gyvavimo laiką. Taigi juos taip pat kontroliuoja laikas. Pavyzdžiui, mokslininkai tiksliai žino urano skilimo periodą. Net mažytis urano atomas negali išvengti laiko įtakos. Tai patvirtina ir Šrimadbhagavatam (1.9.14): …taip veikia laikas, nuo kurio niekur nepasislėpsi ir kuriam paklūstam visi, nesvarbu, kokioje planetoje gyvenam, – kaip paklūsta vėjui debesys. Šį tekstą pakomentuoja A.Č.Bhaktivedanta Svami Prabhupada: Laikas viešpatauja visoje visatoje, jo valiai paklūsta visos planetos. Kaip debesys paklūsta oro srovės jėgai, taip jai paklūsta ir milžiniškos planetos, tarp jų ir saulė. Lygiai taip nenugalimasis kala, laikas, valdo net orą ir kitus pradus.

Panašūs dalykai aprašyti ir Mahabharatoje, Kala-vadoje (12.227.69-98): Laikas nepaliaujamai sukasi, ir tie, kuriuos jis pasmerkia pražūčiai, neišsigelbės. Laikas niekada neklysta, jo nėra tarp klystančiųjų. Jis visada – pats geriausias tarp geriausių. Jo, tokio tolimo, niekas, net ir labai norėdamas, negali numatyti. Jis – senas ir amžinas dėsnis, atimantis gyvenimą iš visko, kas gyva. Laiko negalima apeiti ir peržengti jo taip pat neįmanoma.

Skaitytojas: Vadinasi, netgi planetos pereina gimimo, vaikystės, jaunystės, brandumo, senatvės ir mirties etapus?

Autorius: Taip, jūs teisingai supratote.

Skaitytojas: O mūsų Žemė taip pat buvo jauna?

Autorius: Vedos sako, kad Žemė, kaip ir pati visata, kažkada buvo jauna. O dabar ir Žemė, ir visata yra brandos amžiuje.

Skaitytojas: Vadinasi, Žemė buvo sukurta visatos kūrimo metu?

Autorius: Taip, ji buvo sukurta tam tikrame visatos kūrimo etape ir bus sunaikinta tam tikrame visatos naikinimo etape.

Skaitytojas: O kiek dabar visatai metų?

Autorius: Apie tai mes pakalbėsime vėliau, o dabar, kad būtų paprasčiau ir aiškiau, visatos gyvenimo trukmę sąlyginai prilyginkime šimtui metų. Atitinkamai dabartiniu momentu jos amžius – penkiasdešimt vieneri metai.

Skaitytojas: Nuostabu, vadinasi, pagal Vedas, jau praėjo pusė jos amžiaus.

Autorius: Taip, maždaug.

Skaitytojas: Bet aš nesuprantu, kaip dėsningų visų visatos objektų pokyčių pažinimas susijęs su laimingo gyvenimo dėsniais.

Autorius: Labai paprastai. Kiekviename gyvenimo etape žmogus turi užsiimti tik tam tikra veikla. Tada jis būna laimingas.

Skaitytojas: Ką turi daryti žmogus vaikystėje?

Autorius: Vaikui nieko negalima leisti daryti savarankiškai, pas jį pirma turi subręsti intelektas. Bet jam reikia sudaryti savarankiškumo regimybę, tada įvairių žaidimų dėka vaikas mokysis teisingai gyventi, ir jo vaikystė bus prasminga ir laiminga.

Skaitytojas: O kaip atrodo laiminga jaunystė?

Autorius: Jaunas žmogus turi mokintis. Jeigu jo tėvai pirmenybę skirs toms žinioms, kurios aiškina žmogaus gyvenimo prasmę ir ugdo charakterį, tai toks jaunuolis užaugs laimingu žmogumi. Prieš pradedant vaikui skiepyti profesionalius įgūdžius, tėvams reikia išsiaiškinti, kuo jis turi užsiimti gyvenime. Kiekvienas vaikas nuo pat gimimo turi savyje tą gyslelę, pagal kurią galima spręsti, kam jis sutvertas, kokia veikla turi dominuoti jo gyvenime.

Jeigu tėvai ugdo vaiko intelektą ir gerąsias savybes, jo potraukis konkrečiai veiklai išryškėja savaime. Vaiko auklėjimo negalima apriboti tiktai moksline informacija. Priešingu atveju, nekreipiant dėmesio į charakterio ugdymą ir stengiantis prikimšti jo galvą įvairiausių mokslų, vaikas praras nuovoką, kokia veikla jam skirta. Ir tegu jis bus labai mokytas, bet svarbiausio supratimo – kuo jam užsiimti gyvenime – jis neturės. Todėl moralinis vaiko auklėjimas turi būti pirmoje vietoje, profesinis – antroje. Kam reikalingi specialistai, kurie nežino, kaip teisingai elgtis darbe ir nesupranta savo gyvenimo tikslo. Netgi turėdami gerus profesinius įgūdžius, jie visur įneš tik sumaištį ir galiausiai taps nelaimingais žmonėmis.

Aš jau nekalbu apie tuos vaikus, kurie, užuot mokinęsi gyvenimo, visą savo laiką praleidžia prie televizoriaus ir žiūri, kaip ančiukai su pistoletais vaikosi vienas kitą, arba kompiuteryje stebi į pelę panašaus žmogiuko judesius. Deja, dauguma vaikų dabar užsiima būtent tokiomis kvailystėmis. Apie kokią laimingą ateitį jie gali svajoti?

Skaitytojas: Bet kompiuteriniai žaidimai lavina vaiko miklumą, dėmesio koncentraciją, įžvalgumą, greitą mąstymą, stropumą. Argi tai blogai?

Autorius: Visa tai, žinoma, gerai, bet pagaliau reikia suprasti, kas vaikui svarbiau – būti doru ar būti apsukriu. Dėmesio koncentracija į kovą su jį supančiu pasauliu nepadės spręsti iškylančias problemas. Įžvalgumas irgi būna skirtingas. Kartais jį vadina gudrumu, kartais – blaiviu protu. Stropumas, panaudojamas ugdyti savyje dorybingas savybes, neša laimę; stropumas, siekiant ką nors nugalėti arba apgauti, neša kančias. Greitas mąstymas kartais padeda greitai pastebėti kitų trūkumus, o kartais – greitai ištaisyti situaciją.

Dauguma kompiuterinių žaidimų – tai prievarta ir sunkumų nugalėjimas, pasinaudojant prievarta, kova, gudrumu, įžūlumu ir žiaurumu. Argi tai padės vaikui būti geru žmogumi?

Skaitytojas: Kiek supratau, jūs nepatenkintas ne pačiais kompiuteriniais žaidimais, bet jų propaguojamomis kenksmingomis idėjomis.

Autorius: Taip, aš ne prieš kompiuterius, kompiuterinius žaidimus ir teleprogramas, aš prieš tai, kad dabar visa tai lavina ne tas vaiko charakterio savybes, kurios jį padarys laimingu.

Skaitytojas: Tai ką gi daryti – atsisakyti nuo tokio technikos panaudojimo vaikų auklėjime?

Autorius: Būtent! Techniką reikia panaudoti vaikų auklėjimui, o ne jų sąmonės žlugdymui. Jeigu jūs turite pakankamai aukšto dorovinio lygio žaidimų ir videofilmų, tai tegu vaikai jais naudojasi. Bet geriau su jais daugiau bendrauti, aiškinant, kaip tapti laimingu žmogumi.

Skaitytojas: Kuo turi užsiimti žmogus brandos laikotarpiu?

Autorius: Jis turi vykdyti savąsias pareigas šeimai ir visuomenei. Ir pati svarbiausia jo pareiga – siekti pažinimo apie žmogaus gyvenimo prasmę.

Skaitytojas: Ir kokia gi žmogaus gyvenimo prasmė?

Autorius: Pažinti savo dvasinę prigimtį, suprasti, kas yra laimė – toks vedinis gyvenimo prasmės apibūdinimas.

Skaitytojas: Man šie žodžiai nieko nesako.

Autorius: Taip, atsakymas aiškiai per trumpas. Bet jeigu norite gauti išsamesnį paaiškinimą, turite gerai pasiruošti. Gilesnis žinojimas reikalauja išankstinio pasiruošimo.

Skaitytojas: Ir kaip atrodo tas pasiruošimas mūsų atveju?

Autorius: Reikia mokytis laimingo gyvenimo dėsnių. Jie remiasi Vedomis, kurios parašytos, siekiant vieno tikslo – padaryti žmones laimingais.

Bet grįžkime prie mūsų temos. Taigi, sulaukęs brandaus amžiaus, žmogus turi darbuotis šeimos ir visuomenės labui, neužmiršdamas atrasti laiko dvasinei praktikai, kuri yra pati svarbiausia žmogaus pareiga. Tik teisingas šių dalykų supratimas leidžia susikurti laimingą šeimyninį gyvenimą. Tačiau ši tema, kaip ir vaikų auklėjimas, bus nagrinėjama vėliau.

Pagyvenęs žmogus būna laimingas, jeigu jis atmeta visus reikalus ir gilinasi į dvasinę praktiką. Būtent tokia veikla yra svarbiausia pagyvenusių žmonių pareiga. Tada jis netgi tokiame amžiuje nelieka vienišas, atvirkščiai, jis pasidaro dar labiau visiems reikalingesnis, nes kiekvienam, kuriam tai reikalinga, gali duoti gerą patarimą.

Skaitytojas: Vadinasi, žmogui senstant, keičiasi ir jo pareigos, ir kai žmogus šitai supranta, jis būna laimingas. O jeigu žmogus visą gyvenimą nekeičia savo veiklos pobūdžio, kas tada?

Autorius: Jeigu žmogus neatsižvelgia į laiko poveikį jo sąmonei ir nekreipdamas dėmesio į savo amžių, užsiima ta pačia veikla, be abejo, jo laukia nemaži išbandymai ir vargai.

Skaitytojas: Jūs galite pateikti kokį nors pavyzdį, patvirtinantį šį laimingo gyvenimo dėsnį?

Autorius: Tokių pavyzdžių labai daug. Sakykim, jeigu jaunuolis, išaugęs iš studentiško amžiaus, vengia praktinės veiklos ir toliau mokinasi gyventi tik teoriškai, tai tokio elgesio rezultatas bus kančios ir aimanos. Nepaisant savo gilaus teorinio pažinimo, jis vis tik yra nemokša, neturintis jokio supratimo apie realų gyvenimą, ir tampa visų pajuokos objektu.

Pagyvenęs žmogus, kuris visą laisvą laiką skiria užsidirbti pragyvenimui, elgiasi neteisingai. Jis atima iš savęs galimybę prailginti laiką, būtiną darbui su savimi, ir todėl būtinai susidurs su artimų žmonių nedėkingumu. Niekas iš jų nesupras, ką jis prarado, atimdamas iš savęs galimybę prieš mirtį apsivalyti sąmonę. Todėl, bendraudami su aplinkiniais, tokie žmonės labai nervuojasi, pyksta ir lengvai įsižeidžia. Nežinodami, kam skirti didesnį dėmesį tokiame amžiuje, jie palieka kūną gilios depresijos būklėje.

Lytiškai nesubrendusi mergaitė gali žaisti su berniukais, bet po to ji turi vengti priešingos lyties, kitaip su ja gali negerai pasielgti.

Pastojusi moteris turi suprasti, kad ji jau negali, kaip anksčiau, bėgioti po krautuves. Priešingu atveju vaikas gali gimti nepilnavertis.

Jeigu motina nesupranta, kad jos vaikas jau užaugo ir nori būti savarankiškas, ir elgiasi su juo kaip su mažu, jai prisieis už tai kentėti.

Skaitytojas: Taip, tai panašu į tiesą.

Išvada: reikia suprasti, kad kiekvieną veiklos rūšį atitinka tam tikras gyvenimo periodas. Jeigu mes nekreipiame dėmesio į kūno ir sąmonės pokyčius ir tęsiame savąją veiklą, tai kančios neišvengiamos. Suvokus šį laimingo gyvenimo dėsnį, galima iš anksto pasiruošti būsimoms permainoms mūsų gyvenime. Tada, nežiūrint sunkumų, susijusių su tomis permainomis, galima išvengti streso ir išlikti nepajudinamu ir laimingu.

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis