Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

 

GAURENDU DAS

 

 MYLINČIOS SĄŽINĖS  BALSAS

 

 Apie autorių

 

Ši knyga – tai žmogaus pokalbis su Dievu, dialogas, sudarantis ištisą knygą. Skeptikas pasakys: „Neoriginalu. Dar viena tema pagal Uolšo knygą „Pokalbiai su Dievu“. Bet taip pasakyti gali tik žmogus, neskaitęs šitos knygos. Dievas nepakartojamas, ir kiekvieną kartą, kai Jis bent kiek mums atsiskleidžia, galima išvysti dar vieną Jo begalinės išminties aspektą, kuris kiekvieną kartą sužėri vis naujomis spalvomis.

Asmeniškai man šita knyga ypač vertinga dar ir todėl, kad jos autorius neieškojo šlovės, atvirkščiai – jis kruopščiai slėpė savo autorystę. Gaurendu popieriuje išdėstė savo dvasinį patyrimą, norėdamas juo pasidalinti su kitais, bet šlovės jis nenorėjo, bijodamas, kad ji gali pakenkti jo bhadžanui. Jis daug metų kasdien kartojo mažiausiai šimtą tūkstančių vardų (o paskutinius tris metus – du šimtus tūkstančių) ir buvo labai prie to prisirišęs. Jam tai buvo džiaugsmingas ir įkvepiantis procesas. Knyga jį būtų neišvengiamai išgarsinusi, ir tai būtų labai pakenkę jo praktikai, todėl jis nusprendė prisidengti slapyvardžiu, ir tokiu, kad niekas nei iš tolo neįtartų, kas už jo slepiasi. Taigi slapyvardžiu jis pasirinko moterišką vardą. Prisiėjo gerai padirbėti, perdirbant knygą, nes visus vyriškos giminės žodžius reikėjo pakeisti į moteriškus, o dar, kad būtų labiau įtikinama, sugalvoti Svetlanos Lebedevos gyvenimo istoriją, bet galiausiai tai davė norimą rezultatą – net artimiausi Gaurendu draugai tik po jo mirties sužinojo, kas buvo tikrasis knygos autorius.

Manau, kad ne vien išgarsėjimo vengdamas, Gaurendu slėpė autorystę. Uolšo „Pokalbiai su Dievu“ savo laiku suaudrino daugelio atsidavusiųjų protus – vieni juos kritikavo, kiti tiesiog dievino, ir Gaurendu nusprendė realiai pavaizduoti tai, kas vyksta. Savaime aišku, kad Svetlana Lebedeva – išgalvotas personažas, kuriam suteikti ankstyvojo postsovietinio laikotarpio atsidavusiojo bruožai – kažkiek isteriško fanatiškumo, truputis idealizmo, šiek tiek naivumo ir jau tikrai nieko panašaus į tyrą atsidavimą.  Gaurendu buvo labai šiltas žmogus, todėl žmonės noriai dalinosi su juo savo mintimis bei išgyvenimais, o jis mokėjo juos išklausyti ir patarti, palaikyti. Taigi jam užteko medžiagos sukurti įtikinamą Svetlanos Lebedevos įvaizdį. Tačiau tas įvaizdis – toli gražu ne pats Gaurendu.

Daugelis man patarė palikti viską kaip yra ir neskelbti autoriaus vardo, publikuojant knygą, nes ir pats Gaurendu šito nenorėjo, bet aš vis tik nusprendžiau nurodyti tikrąjį autorių. Tam aš turiu rimtas priežastis. Gaurendu „Mylinčios sąžinės balsą“ man davė 2004 metų rugsėjį. Tai buvo elektroninis knygos variantas dvejose disketėse. Aš jo paklausiau, kas ją parašė, ir jis atsakė, kad „viena mergina iš Saratovo“. Jeigu aš būčiau žinojęs tikrąjį autorių, knygą būčiau perskaitęs nedelsiant, tačiau tai padariau tik daugiau kaip po dvejų metų, dėl ko dabar labai gailiuosi, nes tuo metu Gaurendu jau buvo palikęs šį pasaulį. Mano ribotumas iškrėtė man piktą pokštą, tačiau pasirodė, kad ne aš vienas toks. Labai daug žmonių ignoravo „Balsą“ ar tiesiog smerkė, jo net neskaitę, tik todėl, kad autorius buvo moteris. Ir ignoravo ne tik vyrai, bet ir moterys! Aš pagalvojau, kad jeigu tikrasis knygos autorius ir toliau bus nežinomas, tai jos neperskaitys net tie žmonės, kuriems ji tikrai reikalinga.

Atidus skaitytojas knygoje ras tam tikrus neatitikimus su vaišnaviška sidhanta, todėl noriu atkreipti visų dėmesį, kad knyga nėra bhakti vadovėlis. Tai paprasčiausiai dvasinis vieno žmogaus patyrimas, kuris gali padėti ir jau padeda daugeliui.

                                                 Atmešvara das 

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis