Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Mes Vrindavane

Raudona saulė lėtai leidžiasi už horizonto. Iš daugybės šventyklų sklinda arati garsai. Vrindavanas ruošiasi dar vienai nakčiai ir dar vienam veiksmui amžinuose Krišnos žaidimuose.

Atvykęs prieš dvi dienas, aš stengiuosi pasinerti į čia tvyrančią nuotaiką. Tikras bhakta visada turi gyventi Vrindavane. Šry Čaitanaja Mahaprabhu, įsijausdamas į Šrimati Radharanės nuotaiką  Ratha-jatros metu, giedojo: „Mano protas – Vrindavanas“. Kreipdamasis į Džaganathą Vradžendra-nandaną, tiesdamas į Jį rankas, Jis sakė: „Įeik į mano protą ir apsigyvenk ten amžiams. Aš žinau, kad tu niekada nepalieki Vrindavano, ir dabar, kai mano širdis tapo Vrindavanu, tu turi apsigyventi mano širdyje“.

Mūsų protas visada turi būti Vrindavane, tiksliau, jis turi tapti Vrindavanu, kad Krišna nei akimirkai jo nepaliktų. Tai reiškia, kad jame turi būti tyriausi ir labiausiai išaukštinti jausmai. Sanatana Gosvamis sako, kad Jamuna – šventos Vrindavano žemės papuošalas – apsimetusi plukdanti vandenis, iš tikrųjų neša tyriausią nektarą. Lygiai taip pat ir mūsų mintys – tai tik pretekstas, iš tikrųjų jos turėtų pavirsti į nektarą. Mūsų tarnystė ir mintys, turi virsti tyru meilės Krišnai nektaru. Deja, realybėje tai ne visada pavyksta, ir mūsų protu teka užnuodytos, kartais dvokiančios materialių minčių upės, kurių ištakos – mūsų prigimčiai būdingas pavydas.

Į Vrindavaną atvykau keletui dienų, tikėdamasis vėl sujungti savo širdį su šia nuostabia žeme, vietove, kur Krišna pabėga atostogauti. Krišnai pabosta Jo didybė, Jam atsibosta pompastika ir prabanga. Jis ateina čia kaip paprastas berniukas ir slepiasi tarp paprastų piemenukų tam, kad išjaustų brangiausią dalyką, kurį Jis turi, ir duotų mums vertingiausią dalyką, kurį Jis gali duoti – meilę.

Keletą ateinančių dienų mes kalbėsime apie Vrindavaną, tikėdamiesi kaip nors užsitarnauti Jo malonę. Mes vaikščiosime po įvairias šventas vietas, stengdamiesi pasinerti į kiekvienos iš jų nuotaiką ir taip gauti su niekuo nesulyginamą patirtį.

Pažiūrėti Vrindavanas yra paprastas, nelabai švarus kaimelis, pasimetęs neaprėpiamose Indijos platybėse. Panašių vietų yra labai daug – čia kaip ir kitur tarška traktoriai, pypsi mašinos. Dabar čia šalia lūšnų atsirado ir prabangių namų. Vakar aš netgi  mačiau Vrindavano gatvėmis važinėjantį mersedesą. Bet Vrindavanas visada liks kaimu. Vradžos žemėje Pats Krišna, Visagalis Dievas, šlovina paprastumą.

Šiandien vaikščiojau po Vrindavaną ir galvojau: kodėl man taip gera, kodėl čia jautiesi geriau nei Maskvoje ar kokiose nors kitose Indijos vietose – Mumbajuje arba Delyje? Ir staiga man viskas tapo labai aišku. Man čia taip gera todėl, kad čia viskas taip paprasta. Puikybė ir prabanga čia neturi vertės, čia vertinamas paprastumas, didis meilės paprastumas. Mūsų pavydo apnuodytoms ir prie sudėtingo bei dirbtinio gyvenimo pripratusioms širdims, kur visi žmonės puikuojasi vienas prieš kitą, sunku įvertinti begalinį paprastumo grožį. Todėl mums būtinai reikia atvažiuoti į Vrindavaną, kad galų gale mūsų širdis taptų tokia paprasta ir tyra, kaip ir ši šventa dhama, ir tada joje amžiams apsigyvens Krišna.

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis