Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Mes parišti viena virve…

 

Čia, Žemėje, dauguma žmonių beveik nesiskiria nei savo poelgiais, nei fiziniu ir psichiniu išsivystymu. Panaši ir jų veikla.

Skaitytojas: Nesutinku. Man rodos, mes visi tokie skirtingi.

Autorius: Ką jūs laikote pagrindiniu kriterijum, apsprendžiančiu skirtumus tarp žmonių?

Skaitytojas: O kokiu kriterijum naudojatės jūs, kai sakote, kad mes visi vienodi? Pažiūrėkite – pas visus skirtinga išvaizda, skirtingi charakteriai ir likimai.

Autorius: Išvaizda ir charakterio bruožai – dar ne rodikliai. Mašinos turi skirtingas formas ir variklius, bet jos visos skirtos transportavimui. Todėl svarbiausias kriterijus, sprendžiant apie skirtumus tarp žmonių, yra tai, kokiam tikslui pajungtas jų gyvenimas, ir dauguma žmonių čia turi daugmaž vienodus prioritetus. Visi jie stengiasi baigti kažkokius mokslus, gauti kvalifikaciją, užsidirbti daugiau pinigų, nusipirkti gerą butą, sėkmingai vesti, užauginti gerus vaikus, užsitarnauti pagarbą, išsaugoti gerą sveikatą ir turėti finansinę nepriklausomybę.

Skaitytojas: Kalbant apie siekius, aš su jumis sutinku. Žmonėms toks gyvenimo stilius yra dominuojantis.

Autorius: Praktiškai devyniasdešimt procentų žmonių trokšta turtų, šlovės, pagarbos, sveikatos, komforto ir laimingo šeimyninio gyvenimo. Visi šie tikslai yra antriniai, natūraliai išplaukiantys iš pirminio – materialios gerovės troškimo.

Skaitytojas: Kitų tikslų tikriausiai ir būti negali, nes kas gi atsisakys klestėjimo. Negi aukštutinių planetų gyventojai siekia kažko kito?

Autorius: Taip, mums atrodo, kad jeigu jau mes taip gyvename, tai kitoks gyvenimas tiesiog neįmanomas. Tačiau aukštutinių planetų gyventojų tikslai visai kitokie – dorybingesni ir dvasingesni. Jie siekia nesavanaudiškai atlikti savo pareigas, gyventi garbingai, ugdyti geruosius charakterio bruožus ir pažinti laimingo gyvenimo dėsnius. Visa tai galima pavadinti trumpai – savęs tobulinimas. Jie taip pat stengiasi pažinti savo dvasinę prigimtį ir nuolatos mokosi tarnauti Dievui.

Skaitytojas: O ar pas juos yra kokia nors siekių įvairovė?

Autorius: Kiekvienos planetos gyventojai turi siekius, būdingus tik tai planetai, todėl visatoje įvairovė tikrai didelė. Kažkur siekiama degraduoti, kitur – progresuoti.

Skaitytojas: Jaučiamas kažkoks dėsningumas – tarytum kiekviena planeta būtų sukurta tam tikram gyvenimo būdui. Nejaugi kažkokia šalutinė galia verstų mus galvoti vienodai?

Autorius: Niekas mus neverčia žiūrėti į gyvenimą vienodai. Viskas daug paprasčiau – mes visada gimstame toje planetoje, kurioje geriausiai galime realizuoti savo norus. Mes turime garantiją, kad toje planetoje, kur dabar gyvename, visada vyraus gyvenimo būdas, atitinkantis mūsų norus. Šią garantiją užtikrina subtilios jėgos, veikiančios mūsų protą bei intelektą kaip nematomos, bet tvirtos gijos. Būtent jos daugumos planetos gyventojų mąstymą palaiko maždaug viename lygyje.

Skaitytojas: Panašiai kaip Visockio alpinistų dainelėje – “mes parišti viena virve…”      

Autorius: Teisingai, šios jėgos taip ir vadinamos – virvės, o jeigu sanskritu – gunos.

Skaitytojas: Jūs žadėjote papasakoti apie galias, kurios mus gina sunkią valandą, o kalbate apie kažkokias virves, kurios protą ir intelektą suriša tomis pačiomis idėjomis. Šitaip pas mus atsiranda bandos instinktas.

Autorius: Iš vienos pusės, gali pasirodyti, kad mes gyvename kaip robotai. Tačiau, pažiūrėjus į gyvenimą per vedinės išminties prizmę ir patyrinėjus gunų poveikį, iškart aiškėja atsakymai į šiuos klausimus: “Kodėl mes gimėme būtent šitoje planetoje? Kodėl mūsų interesai tokie panašūs, ir kodėl taip sunku gyventi kitaip, nei visi žmonės?” Šitaip Vedos, versdamos susimąstyti apie giluminius gyvenimo dėsningumus, atveda mus prie įdomios išvados: “Galbūt mano gyvenimo sąlygos nėra atsitiktinės. Galbūt Žemė ir yra tinkamiausia vieta toms gyvoms būtybėms, kurios nori gyventi taip, kaip jos dabar gyvena”.

Skaitytojas: Nejaugi tikrai yra tokie dėsningumai, numatantys mūsų gyvenimo sąlygų tapatumą?

Autorius: Vedos tvirtina, kad taip ir yra. Visi mes panašūs todėl, kad praeituose gyvenimuose turėjome bendrus interesus. Žemės planeta geriausiai atitinka mūsų norus, o gunos juos sergsti ir prižiūri, kad jie būtų įgyvendinti.

Skaitytojas: Kaip pasireiškia gunų rūpinimasis mūsų interesais?

Autorius: Kai visa, kas mus supa, padeda pasiekti tą laimę, kurios mes taip troškom. Visi kada nors buvę mūsų norai turi būti patenkinti, todėl gunos aplink mus sukuria tokią atmosferą, kuri nelabai leidžia mūsų galvoje atsirasti kitokioms mintims nei tos, kurios reikalingos norų išpildymui.

Skaitytojas: Po truputį aiškėja gunų veikla. O kokie norai tų, kurie gyvena dvasiniame pasaulyje?

Autorius: Jie trokšta vien tik nesavanaudiškai ir su meile tarnauti Viešpačiui, ir daugiau jų niekas nedomina. Ten viešpatauja meilė, kuri kontroliuoja jų mintis ir norus. Todėl dvasiniame pasaulyje gunų nėra, nes jos ten nereikalingos.

Skaitytojas: Bet ir meilėje yra savanaudiškumo. Vadinasi, dvasiniame pasaulyje irgi turėtų būti kova dėl mylimojo, o tai reiškia, kad vaidai ir ten neišvengiami.

Autorius: Ne, dvasiniame pasaulyje meilė visai kitokia, joje nėra net užuominos į savanaudiškumą. Ten visi stengiasi gyventi ne sau, o savo meilės objektui. Todėl dvasiniame pasaulyje nėra tokio noro – pasisavinti meilės objektą ir juo naudotis.

Skaitytojas: Nejaugi jie visai nesirūpina savimi?

Autorius: Jiems ir į galvą neateina tokia mintis.

Skaitytojas: To neįmanoma įsivaizduoti, tuo labiau suprasti.

Autorius: Jūs teisus, ir taip yra todėl, kad mus įtakoja savanaudiškumas, arba netikras ego, o jų intelektą valdo altruizmas, arba tikrasis ego.

Kadangi beveik visi Žemės gyventojai turi panašius siekius, tai atrodo, kad kitaip ir būti negali. Netgi tie, kurie susimąsto apie labiau išaukštintą gyvenimą, iš anksto ruošiasi sutikti likimo smūgius. Jie galvoja, kad žmogus iš prigimties yra nuodėmingas ir, bendrai paėmus, negali pasikeisti į gerąją pusę.

Panašūs samprotavimai verčia pasidaryti sekančią išvadą: “Jeigu mes turime žmogaus kūną, kurio galimybės griežtai apribotos, tai negalima peržengti tų ribų. Visi žmonės linkę į nuodėmę ir todėl nereikia šokti aukščiau bambos. Gimęs šliaužioti niekada neskraidys. Žinoma, atsiranda žmonių, kurie jau nuo gimimo apdovanoti išskirtinėmis savybėmis – štai jie ir gali progresuoti. Kitiems reikės susitaikyti su savo netikusiais įpročiais bei trūkumais”. Tokiais žodžiais žmonės pateisina nenorą ką nors keisti savo gyvenime. Bet nuo to jie nepasidaro laimingesni.

Skaitytojas: Man kažkur jau teko girdėti tokias kalbas apie žmogaus menkumą ir bevertiškumą.

Autorius: Taip, dabar plačiai paplitusi nuomonė apie tai, kad žmogų pančioja jo nuodėminga prigimtis ir pakilti virš jos neįmanoma. Tokie filosofiniai išvedžiojimai reiškia, kad kai kurie žmonės stengiasi pateisinti savo nuodėmingus poelgius. Jie sako: “Jeigu mes negalime nedaryti nuodėmių, tai reikia už jas atgailauti ir gyventi toliau taip, kaip sugebame”. Atseit po atgailos nurimusia sąžine galima daryti naujas nuodėmes.

Skaitytojas: Jūs priekaištaujate tiems, kurie atgailauja?

Autorius: Ne, aš palaikau nuoširdžią atgailą, kai žmogus deda visas pastangas daugiau nebenuodėmiauti. Aš tik prieš tą atgailavimą, kuris atleidžia nuodėmes ir leidžia toliau ramiai daryti naujas.

Skaitytojas: O argi atgaila neapvalo nuo nuodėmės?

Autorius: Dažniausiai atgaila sukuria palankias sąlygas apsivalyti. Tačiau jeigu nuplauti nuodėmes užtektų vien tiktai atgailos, tai tada nuodėminga veikla taptų absoliučiai nekontroliuojama.

Skaitytojas: Ką mes ir matome.

Autorius: Bet taip darosi ne dėl visatos dėsnių kaltės, o vien tik dėl mūsų paklydimų. Todėl, suvokus paprastą tiesą, kad už viską reikia mokėti, galima greičiau pradėti dorybingą gyvenimą.

Skaitytojas: Nejaugi įmanoma gyventi, nedarant nuodėmių?

Autorius: Žinoma, ir tai nenuginčijamas faktas, kitaip kokia prasmė gyventi?

Išvada: norint suprasti, kad laimė vis dėlto yra, reikia išsiaiškinti, koks skirtumas tarp norų, esančių skirtingose gunose. Daugeliui žmonių sunku įsivaizduoti, kad gali būti kokie nors kiti siekiai, negu jų pačių. Tačiau tas, kuris nuoširdžiai nori būti laimingu, lengvai atsiriboja nuo taip paplitusio “sėkmingo nuodėmingo gyvenimo”. Pajutus tikros laimės skonį, sutvirtėja intelektas, o tada jau niekas nebetrukdo eiti apsivalymo keliu.

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis