Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Meilė nepriklausoma

 

Dievas nuo nieko nepriklauso, todėl ir meilė Jam neturi nuo nieko priklausyti. Bet Dievas – tai visa kūrinija. Vadinasi, meilė Jo energijoms ir dalelėms neturi būti priklausoma.

Reikia mylėti ir pačius save kaip Krišnos atomus, ir tikinčiuosius bei ateistus, ir materialų pasaulį, ir dvasinį.

Kai mes kuo nors nepatenkinti, ant kažko įsižeidžiame, kažką niekiname, tai reiškia, kad meilę mes darome nuo kažko priklausomą. Nenorime mylėti kažkokią Viešpaties dalelę, ir tuo pačiu automatiškai atsižadame nuo meilės Dievui. Paniekindamas visumos dalį, paniekini ir pačią visumą.

Jeigu mes įsileidžiame į save negatyvias emocijas, tai tuo pačiu savo priešiškumo objektui linkime mirties. Puoselėdamas negatyvų požiūrį į skriaudiką, žmogus nesąmoningai darosi ateistu. „Už ką aš turiu kentėti? Tai neteisinga!“ Potekstėje – „Nėra nei Dievo, nei teisingumo“.

Yra dar vienas absurdiškas momentas. Viešpats Nitjananda atleido Madhajui jo nuodėmes, tuo pačiu parodydamas, kad meilė yra aukščiau teisingumo. Atleidžia, kai myli. Taigi aukščiausias teisingumas – meilėje. Tas, kuris užėmė aukštesnę padėtį, atleido užimančiam žemesnę padėtį. Bet kai mes negalime atleisti tam, kuris daugiau mažiau lygus mums, reiškia, kad mes nesąmoningai laikome jį dar žemesniu už Madhajų, o save – aukštesniu už Dievą. Atmesti Dievą – ateizmas, noras Jį užmušti – demonizmas, būti Dievo tarnu – krikščionybė, vaišnavizmas ar kokia kita konfesija, noras prilygti Dievui – majavada, bet būti aukščiau Dievo? Kaip vadinasi tokia filosofija? Gal ji neįvardinta, bet žmonės ją praktikuoja išvien, tikintys ir ne.

Čanakja Panditas sakė: „Šventasis gražus savo mokėjimu atleisti“, o kinietiška išmintis jam atitaria: „Tavo priešiškumo objektas visur bus su tavimi, kol tu neišmoksi jo mylėti ar bent tapsi neutralus. Norint neužsiteršti, nešvaros nereikia kritikuoti ar niekinti“. Budistai irgi neatsilieka: „Atsakyk skriaudikui tyra meile, ir jis atsiribos nuo blogio“.

  Galima pasišiaušti: „Iš kur pas mus dabar gali būti tokia nežemiška meilė? O kai bus, tai ir atsakysim“. Tačiau čia kalbama ne apie prema-bhakti. Kol mes būsime kupini pretenzijų aplinkiniam pasauliui, mes nepamilsime Dievo. Atsakyti įžeidėjui tyra meile – reiškia nedelsiant atsisakyti bet kokių pretenzijų ir noro atsilyginti tuo pačiu (blogiu). Reikia suprasti, kad jeigu mus muša ar įžeidinėja, tai ir yra mūsų blogoji karma. Mes ją užsitarnavome, todėl, pykdami ant įžeidėjo, mes netiesiogiai pykstame ant Dievo.

Būtų idealu įžeidėjui mintyse pasakyti: „Aš tau atleidžiu ir linkiu laimės“. Išoriškai tai galėtų pasireikšti šypsena, ramiu ir taikingu atsakymu (priklausomai nuo situacijos). Viešpats įvertins mūsų vidinį nuolankumą ir suminkštins įžeidėjo širdį, net jeigu jis būtų mūsų didžiausias priešas.

Minėtas variantas skirtas stiprios dvasios žmonėms. Silpnesniems yra kitas: atsakyti išoriniu pykčiu (primušti, atstumti, aprėkti, kuo nors pagrasinti, kad atstotų), tačiau vidujai šypsotis, neįsižeisti ir neturėti pretenzijų. Pažiūrėti į situaciją kaip į žaidimą. Reikia vienodai mylėti ir prasado dalintojus, ir savo priešus, juk jie vienodai padeda mums augti ir valytis.

Biblinis posakis „Jei gavai per vieną žandą, atsuk ir kitą“ liečia turinį, o ne formą. Jeigu neišmoksime šios vidinės nuostatos, mus muš visą gyvenimą.

Kai mus kažkas nervuoja priekaištais, iš jo atsivėrusios pasąmonės išteka blogos energijos srautas, kaip kobra iš maišo. Jeigu mes atsakome grubumu, tai kaip ir atmetame tą purvą atgal – mušame kobrą lazda, ir ji darosi dar piktesnė. Jei į pyktį atsakysime šypsena bei ramiais ar džiugiais žodžiais, tai gėrio kilpa ištrauks gyvatę lauk, ir pašnekovo pasąmonė gaus porciją geros energijos. O tokių mokomųjų situacijų yra pakankamai.

Konfliktinės situacijos metu pasąmonė atvira ir panaši į pūliuojančią žaizdą, iš kurios teka negatyvios emocijos. Maldos metu jos šalinamos, ir tai panašu į žaizdos gydymą. Tai skausminga, tačiau būtina. O noras užmiršti nemalonią situaciją, neatleidžiant žmogui, yra tas pat, kaip užbintuoti negydomą pūlinį. Viskas atrodo labai gražiai, bet po kurio laiko žaizda bus dar baisesnė.

Tikriausiai daugelis bhaktų pajuto įkvėpimą, skaitydami knygą Ramanudžačarjos gyvenimas. Mat, ji labai akivaizdžiai išreiškia taisyklę: „Meilė yra aukščiau taisyklių ir nuo nieko nepriklauso“.

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis