Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Meilė ir tobulumas

 

Harmonija, atsirandanti kaklo, kaktos ir pakaušio psichinių centrų lygyje, pažįstama tik tiems jaunuoliams, kurie nuo pat vaikystės turi polinkį į tiesos pažinimą.

Išnagrinėkime visus tokios santykių harmonijos atvejus.

Kartais jaunuoliai ieško tiesos, didindami savo juslių jautrumą ir aktyviai užsiimdami meditacija, kurios tikslas – pažinti subtilesnes pasaulio apraiškas. Vedybiniame gyvenime juos jungia harmonija, kylanti iš kaklo psichinio centro, kurį kontroliuoja Merkurijaus planeta. Šie žmonės turi polinkį į savikontrolę ir teisingumą, nemėgsta daug kalbėti bei apsimestinės laimės demonstravimo. Jiems patinka bendrauti su giliai mąstančiais žmonėmis, kurie mato subtilių pasaulio dėsnių pasireiškimus. Jie sugeba valdyti žmones ir rodyti teisingo elgesio pavyzdį.

Jis: Tai ką, jie mato daugiau, negu kiti žmonės?

Autorius: Taip, tai viena iš jų išskirtinių savybių.

Jis: Vadinasi, šiai harmoningų santykių kategorijai galima priskirti ir ekstrasensų vedybas? Tačiau, mano nuomone, jie per daug plepūs ir amžinai kažką prisigalvoja. Be to, juos valdo kažkokios subtilios esybės, todėl aš nelaikau juos labai protingais, o jų gyvenimą – laimingu ir laisvu.

Autorius: Taip, yra žmonių, kurie bando padidinti savo jautrumą, tačiau nejaučia reikalo atitinkamai paruošti, apvalyti savąjį kaklo psichinį centrą. Jie pradeda matyti subtilų pasaulį, bet ne tą jo sritį, kurioje reiškiasi dangiškos energijos, o tą, kurią užvaldę dvasios ir vaiduokliai. Taip, šie žmonės turi polinkį fantazuoti ir stengiasi taip elgtis, kad visi juos laikytų nepaprastomis asmenybėmis. Tačiau juos valdo vien tik ambicijos, todėl jie kartais būva isteriški ir nepakantūs kitų nuomonei. Tokiu būdu jų santykiuose vargiai atsiras tikroji harmonija, esanti kaklo psichinio centro lygyje. 

Jis: O ar daug tiesos tokių ekstrasensų žodžiuose?

Autorius: Dažnai jie gerai mato žmonių charakterius ir jų ligas, tačiau jas aiškina pagal savąjį pasaulio supratimą. Užterštas psichinis kaklo centras žmogų daro labai pagauliu visokiam negatyvui, kituose jis mato vienus trūkumus, ir tokiu būdu pats save pasmerkia greitam sąmonės degradavimui.

Ji: Kaip tai atrodo praktiškai?

Autorius: Konsultuodami klientus, jie aiškina, kad juos kažkas „nužiūrėjo“. Naudodamiesi savo sugebėjimais matyti tam tikras subtilaus kūno veiklos apraiškas, jie užsitikrina žmonių pasitikėjimą ir pagarbą, kad galėtų mėgautis susikurta šlove. Taip jie patenka neišmanymo gunos įtakon ir nusirita į puikybę bei išdidumą.

Jis: Kodėl jie taip keistai elgiasi, pasakodami žmonėms visokius stebuklus?

Autorius: Paprastai jie labai geros nuomonės apie save ir nori, kad ir kiti apie juos taip galvotų. O pats geriausias ir greičiausias būdas pelnyti pigią kito žmogaus pagarbą – tai pareikšti, kad jį „nužiūrėjo“, ar užkalbėjo, ar netgi prakeikė. Žmonės patys turi polinkį pavydėti, užsigauti ir neapkęsti, ir kai jie išgirsta tokius dalykus, kaip ir patvirtinančius tokių negatyvių jausmų teisingumą, jų pyktis dar labiau suvešėja, tvirtai užsiimdamas vietą žmogaus širdyje. Taigi nors tokie „aiškiaregiai“ ir sugeba kažką pamatyti, geriau su jais neturėti reikalų, nes toks bendravimas gali baigtis didelėmis psichikos problemomis.

Jis: Aš taip ir galvojau, o štai tu pastoviai vaikštai pas visokias bobeles ir klausaisi jų kvailysčių. Gal įsivaizduoji, kad aš tave bloga akimi „nužiūrėjau“?

Ji: Jeigu ne jos, tu tikrai būtum mane „nužiūrėjęs“. Ar jau užmiršai, kaip pykdavai ant manęs? Gal kuri nors iš jų ir siekia šlovės, bet ta moteris, pas kurią aš vaikščiojau, man viską pasakė teisingai.

Autorius: Apart šių nelabai rimtų žmonių yra ir tokių, kurie rimtai siekia laimės, stengdamiesi apvalyti savo jusles. Jie mokinasi kontroliuoti savo kalbą, mitybą ir būti teisingais. Pasaulio pažinime jie vadovaujasi senovinėmis žiniomis ir dvasinių mokytojų nurodymais. Ilgainiui jie irgi pradeda matyti subtilų žmogaus kūną ir visa, kas jame vyksta. Savo sugebėjimus jie panaudoja žmonių labui ir savo pareigų vykdymui.

Ji: O ar įmanoma pamatyti mirusio žmogaus subtilųjį kūną?

Autorius: Taip, žinoma. Nesvarbu, žmogus gyvas, ar miręs – subtilusis kūnas išlieka toks pat.

Ji: O dvasios ir vaiduokliai – jie tikrai yra, ar tai tik žmonių prasimanymai?

Autorius: Tai realybė. Vedose pasakyta, kad subtilus kūnas (protas, intelektas ir netikras ego) išlieka, mirus materialiam kūnui. Todėl subtilių gyvybės formų egzistavimo koncepcija yra teisinga.

Jis: Įdomu, kaip pasireiškia siela, kai fizinis kūnas miręs, ir ji yra tik subtiliame kūne?

Autorius: Ji gali girdėti, matyti, jausti skonį, kvapą, tačiau negali kalbėti ir lytėti. O norint kontaktuoti su fiziniu pasauliu, sielai reikia įsivilkti į naują fizinį kūną, koks jis bebūtų. Ir kartais ji bando pasinaudoti svetimu, gyvo žmogaus kūnu. Kai sielai tai pasiseka, žmogus, į kurio psichiką ji įsiskverbia, dažnai būva kaip nesavas, kartais net nukalba visai ne tai, ką iš tikro nori pasakyti. Tai vienas iš požymių, kad savo kūne jis jau ne vienas, kad jo sąmonę įtakoja kažkokia dvasia.

Taigi įsikūnijusių ir neįkūnytų gyvų būtybių kontaktai yra šio pasaulio realybė. O tos sielos, kurios bando naudotis svetimais kūnais, vadinamos dvasiomis ir vaiduokliais.

Ji: Bet kodėl motinėlė gamta joms leidžia taip neteisingai elgtis?

Autorius: Jums tai atrodo neteisinga? O ar labai teisinga prievartauti moteris, žudyti gyvūnus ir maitintis jų kūnais, daryti abortus?

Ji: Na, gerai, bet kodėl taip darosi?

Autorius: Mes apie tai jau kalbėjome. Šiame pasaulyje yra daugybė laimės rūšių. Tie, kurie siekia laimės neišmanymo gunoje, irgi turi teisę gyventi taip, kaip jie nori, todėl jiems suteikiama galimybė žudyti nekaltuosius, net savo dar negimusius vaikus, ir prievartauti moteris.

Ji: Žinoma, labai gerai, kad ir jiems leidžiama mėgautis savo nežmoniška laime, bet kodėl nuo to turi kentėti kiti?

Autorius: O tie kiti praeituose gyvenimuose irgi siekė tokios pat nežmoniškos, kaip jūs sakote, laimės, o dabar paprasčiausiai atsiima tai, kas priklauso už tokius siekius. Ir tai reiškia, gerbiamoji, kad šiame pasaulyje nebuvo, nėra ir nebus neteisybės.

Jis: Brangioji, tu geriau pasiskaityk mūsų pokalbius apie karmos dėsnius, o aš dabar noriu paklausti: argi gali viename kūne gyventi dvi sielos?

Autorius: Žinoma, gali. Jūsų žmona jau du kartus pergyveno šią būseną.

Jis: Du kartus buvo išprotėjusi? Kaip aš nepastebėjau?

Ji: Nejaugi nesupranti? Aš gi išnešiojau tau du vaikus. Žinoma, jeigu pats gimdytum, tai mikliai suprastum, kaip viename kūne gali būti du ir daugiau.

Jis: Aš kalbu ne apie įprastą nėštumą, bet apie išprotėjusių žmonių sąmonę.

Autorius: Supratau, ką norite paklausti. Jau pats šis žodis – išėjęs iš proto – atsako į jūsų klausimą. Juk savo gyvenime mes vadovaujamės protu, ir jeigu juo pradeda naudotis dar kažkokia dvasia, mes negalime jo kontroliuoti kaip anksčiau. Žmogus kaip ir palieka savo protą, išeina iš jo. Kitaip sakant, jį išvijo kažkokia netikusi dvasia.

Jis: Vadinasi, balsai, kuriuos jis girdi, yra tų dvasių, užvaldžiusių jo psichiką, balsai? 

Autorius: Taip, dvasios gali naudotis visomis penkiomis mūsų juslėmis ir jų organais – matyti mūsų akimis, kažką daryti rankomis, kalbėti mūsų burna. O kai jos užvaldo protą, tada labai sunku susigaudyti, kieno mintys sukasi  galvoje – tavo ar įsibrovėlės dvasios.

Ji: O jeigu aš nenoriu joms leisti naudotis savo kūnu ir protu, tai kur jūsų išgirtasis šio pasaulio teisingumas, jeigu jos vis tiek tai daro, neklausdamos mano sutikimo?

Autorius: Žmonės, kurie didina savo pojūčių jautrumą, norėdami valdyti kitus, kažkuriame tokios veiklos etape sąmoningai siekia užmegzti ryšį su subtiliomis būtybėmis. Anksčiau ar vėliau jiems tai pasiseka.

Ji: Tačiau jie tikriausiai nori kontaktuoti ne su kažkokiomis piktavalėmis dvasiomis, o su iškilniomis būtybėmis, kurios padėtų matyti pranašiškus sapnus, kitų likimus, dar kažką...

Autorius: Taip, šie žmonės jų prašo suteikti galimybę žinoti apie kitus daugiau, negu jie patys apie save žino, tačiau visa tai reikia užsitarnauti teisingumu ir asketizmu dorybės gunoje. Tačiau jų nedomina tobulėjimo kelias, jie paprasčiausiai nori pigios šlovės ir kontroliuoti kitus. Tam tikslui jie taip pat atlieka askezes, ir galiausiai ateina laikas, kai kokia nors dvasia juos įveda į savąjį vaiduoklių pasaulį. Dažnai šie žmonės patys nesupranta, su kuo kontaktuoja, tačiau juos išduoda elgesys – jie visada noriai demonstruoja savo ryšius su anapusiniu pasauliu ir stengiasi kuo baisiau nupasakoti tai, ką mato. Tie, kurie kontaktuoja su aukštesnėmis energijomis, savo regėjimus detaliai išanalizuoja kartu su dvasiniu mokytoju (žemišku, o ne esančiu kažkokiame subtiliame lygyje), ir būtent jis nusprendžia, kaip toliau elgtis. Žmonėms, norintiems kontaktuoti su dvasiomis, mokytojai draudžia užsiimti atitinkama praktika, nes gali nukentėti jų psichika. Taigi eilinis žmogus dažniausiai nesugeba pats suprasti, su kuo jis bendrauja subtiliuose lygiuose, todėl jam reikia kreiptis į kažką kitą, turintį reikiamą kvalifikaciją. Tačiau neišmanėliai, trokštantys pasirodyti nepaprastais ir galingais, nenori nieko klausytis ir nuolatos visiems įrodinėja, kad bendrauja tik su labai išaukštintomis būtybėmis. Tokiems žmonėm neįmanoma išaiškinti, kokiu pavojingu keliu jie eina.

Tuos, kurie iš tikrųjų kontaktuoja su asmenybėmis, užimančiomis aukštą padėtį anapusinio pasaulio hierarchijoje, galima pažinti iš labai tyros jų elgsenos; be to, jie nevartoja prievartos būdu gautų produktų. Tuo tarpu žmogus, draugaujantis su įvairiomis dvasiomis, turi netikusius įpročius, valgo mėsą, o jo drabužiai, elgsena ir žodžiai galėtų būti žymiai švaresni.

Jis: O aš girdėjau, kad tokių ekstrasensų dvasiniai mokytojai yra kituose, subtilesniuose lygmenyse.

Autorius: Vedos nerekomenduoja turėti tokius mokytojus. Nors paprastai žmonės galvoja, kad jie bendrauja su geranorišku mokytoju, globėju, tačiau iš tikrųjų tas bendravimas vyksta su dvasiomis ir savo paties protu. Žinoma, bendravimas su mokytoju, esančiu kitame fiziniame lygmenyje, iš principo galimas, bet vis dėlto saugiau turėti toje pačioje erdvėje esantį mokytoją ir visada tartis su juo. Kitaip vadovauti imsis mūsų pačių protas, ir bet kokia jo fantazija bus priimama kaip neginčijama tiesa.

Panašūs perspėjimai yra ne tik Vedose, bet ir kituose šventraščiuose. Pavyzdžiui, krikščionybėje irgi kalbama apie tokią žmogaus būklę, kai jis anksčiau laiko susižavi visokiais regėjimais ir noriai visiems apie juos pasakoja. Išgirdęs savyje kokios nors dvasios balsą, jis sako, kad jam kalba Dievas ir patikliems žmonėms atrodo kaip koks pranašas. Anksčiau ar vėliau, bet dažniausiai tai baigiasi pamišimu. Asmenys, kurie tikrai patiria kažkokį apreiškimą, paprastai apie tai niekam nekalba, išskyrus tuos, kurie sugeba tai tinkamai įvertinti.

Mes labai toli nuklydome nuo pagrindinės temos, taigi grįžkime į savo lankas. Ir taip, jaunuoliai, turintys polinkį gilesniam pasaulio ir savęs pažinimui, kuria šeimas su tokiais pat kaip ir jie, kad galėtų kartu siekti tobulumo. Čia galimi keli atvejai.

1. Jaunuoliai kartu užsiima kažkokia praktika, siekdami kuo geriau kontroliuoti savo jusles.

2. Jeigu jaunuoliai kilę iš aukštos kultūros šeimų, juos suveda domėjimasis sudvasintu menu. Jie gali užsiimti ikonų tapyba ar kurti eiles apie Dievą. Tokie žmonės taip pat tampa gerais medikais, psichologais, dėstytojais, dailininkais, poetais, skulptoriais.

3. Jie stengiasi susirasti stiprios valios partnerį, turintį stiprų atsakomybės jausmą. Kartu užsiimdami juslių kontrole, jie išsiugdo savybę įtikinamai išaiškinti žmonėms, kaip reikia teisingai atlikti savo pareigas. Dažnai tokie jaunuoliai tampa gerais vadovais ir mokytojais.

Paprastai šios kategorijos žmonės turi nemažai talentų: jie ištvermingi, sugeba kontroliuoti kitus, poetiški, gerai piešia ir dainuoja, mėgsta šokius, užsiima joga, gilinasi į psichologiją.

Ji: Gyvenime teko nemažai bendrauti su dailininkais bei rašytojais, vienok nepasakyčiau, kad jie labai kontroliuoja savo poelgius. Dažniausiai jie būva labai emocionalūs ir niekaip negali atsisakyti savo ydų. Tai nelabai atitinka jūsų žodžius...

Autorius: Aš sutinku, kad į meną reikia žiūrėti labai rimtai, ir tikrai yra tokių menininkų, kurie savo darbais išreiškia tobulumo siekius, bet dabar dažnai pasitaiko ir suterštos kūrybos. Jų veikla taip pat susijusi su psichiniu kaklo centru, ir visi jie siekia subtilesnio pasaulio regėjimo, tačiau dažnai jie nelabai supranta, kad lygiagrečiai su savo kūrybine veikla reikia mokytis kontroliuoti jusles. Atvirkščiai, stengdamiesi kuo subtiliau pažinti pasaulį, jie labai atpalaiduoja savo jusles. Tokių žmonių psichika darosi nebesuvaldoma, o jų kūryba atspindi tik mūsų gyvenimo purvą, niekam neteikdama džiaugsmo. Jie taip pat kuria šeimas, kuriose sutuoktinius apvienija menas, bet jeigu juslės išlieka nekontroliuojamos, tai jų santykiuose nėra ir kokios nors aukštesnės harmonijos kaklo psichinio centro lygyje. Tokioms šeimoms būdingas uždarumas, o jų santykiuose su aplinkiniais vyrauja įtarumas ir įtampa.

Ji: Vadinasi, norint pasiekti jūsų minimą harmoniją, reikia kontroliuoti savo jusles, turėti stiprią valią ir laikytis visapusiškos švaros – poelgiais, mintimis, žodžiais?

Autorius: Būtent. Todėl taip reta šeimų, kur tarp sutuoktinių vyrauja tokia harmonija. O juk yra dar aukštesni harmoningi santykiai, kaktos psichinio centro lygyje, kai abu sutuoktiniai pasiaukojančiai siekia sielos pažinimo. Tokios šeimos yra Saturno planetos įtakoje. Vediniais laikais jas kurdavo išminčių ir šventųjų karalių vaikai.

Šiame kaktos centro lygyje vėlgi galima pažymėti tris harmoningų santykių atsiradimo atvejus.

  1. Kai jaunuoliai nori sukurti šeimą, kurioje abu praktikuotų askezes, siekdami apvalyti savo sąmonę.
  2. Kai pas sutuoktinius, užaugusius dvasingų žmonių šeimose, yra vienodai stiprus tikėjimas į Dievą.
  3. Kai sutuoktiniai linkę į bendras šventraščių studijas, siekdami atrasti kuo greičiausią tobulėjimo metodą.

Minėtos šeimos ateityje tampa pavyzdžiu visiems. Pasiekę aukštą sąmonės lygį ir vedami autoritetingo dvasinio mokytojo, sutuoktiniai vieno gyvenimo eigoje gali realizuoti savo dvasinę prigimtį. Būtent tokiose šeimose išauga taip mums reikalingi dvasiniai mokytojai.

Ji: Nelabai įsivaizduoju, kokie žmonės kuria šeimas, kur vyrauja harmonija aukščiausio psichinio centro lygyje.

Autorius: Sutinku – dabar tokie žmonės yra didelė retenybė. Tai tie, kurie su didžiuliu tikėjimu ir meile tarnauja Dievui. Jie gyvena laimingai ir pasiekia visokeriopą gerovę, be to, visiškai apsivalo nuo praeities nuodėmių. Po fizinio kūno mirties jie patenka į dvasinį pasaulį, kur nėra jokių kančių.

Ji: Tikriausiai tokie buvo ir Jėzaus Kristaus tėvai?

Autorius: Taip, būtent apie tokio lygio šeimas mes dabar ir kalbame. Esant harmonijai aukščiausio psichinio centro lygyje, sutuoktinius sieja dvasiniai santykiai, ir jų visiškai nedomina seksas.

Ji: Betgi vaikus tai jie kažkaip pradeda?

Autorius: Taip, bet tik iš pareigos jausmo. Todėl jų šeimose gimsta šventieji išminčiai ir Dievo tarnai.

Ji: Na, ir kaip tokią šeimą sukurti?

Autorius: Reikia pasiaukojančiai ir su giliu tikėjimu tarnauti Dievui ir laikytis šventraščių nurodymų. Prižiūrimi dvasinio mokytojo, jūs jau šitame gyvenime savo šeimyninius santykius galėsite pakylėti aukščiausio lygio.

Ji: Šitame gyvenime... Jūs leidžiate suprasti, kad tarpusavio santykių vystymasis gali prasitęsti dar ir kitame gyvenime?

Autorius: Žinoma. Šeimyniniai santykiai kartais trunka ne vieną gyvenimą, o kai jie štai tokiame lygyje, poros kartu pragyvena dešimtis ir šimtus įsikūnijimų.

Ji: O kokie motyvai skatina jaunuolius kurti tokias šeimas?

Autorius: Pirmiausiai – tai noras susikurti optimalias sąlygas dvasiniam tobulėjimui, todėl ieškomas panašaus intelekto partneris, rimtai užsiimantis dvasine praktika.

Ji: Bet ar vyras gali deramai įvertinti moters, kurią jis įsimylėjęs, intelekto lygį?

Autorius: Kalbama ne apie eilinius vyrus, o apie šventus žmones. Vedose yra smulkios rekomendacijos, kaip pažinti protingą merginą: ji visada stengiasi būti priklausomoje padėtyje, niekada neginčina jaunikio nuomonės, yra santūri ir kukli. Tokiu būdu, aukštas merginos intelektas pasireiškia tokiomis savybėmis, kaip nuolankumas, paklusnumas ir visapusiška švara; paprastai tokioms merginoms būdingas labai gilus tikėjimas į Dievą. O vyro intelektas tokiame lygyje pasireiškia atsakomybe už savo bei kitų tobulėjimą, ryžtas ir atkaklumas, siekiant nusibrėžto tikslo, bei sugebėjimas kontroliuoti jusles.

Dabar pasiaiškinkime tris vedybų atvejus, kai harmoningi santykiai nusistovi intelekto lygyje. Jie susiję su Jupiterio planeta, kuri atsakinga už tam tikrą žmogaus tikėjimą, jo dvasinį progresą, intelekto stiprumą ir švarą.

1. Pirmuoju tokių harmoningų santykių atveju mergina į sužadėtinį žiūri kaip į mokytoją, stengiasi jam tarnauti ir būti bendražygiu visuose reikaluose. Ji jaučiasi laiminga, taip elgdamasi. Jaunuolis, matydamas tokį merginos elgesį, jaučia jai didelį potraukį ir myli ją, tačiau svarbiausia jam vis dėlto išlieka tiesos pažinimas. Vedybiniame gyvenime jie bus labai laimingi. Visi žemesni psichiniai centrai pas juos gali būti labai skirtinguose lygiuose, bet pagrindiniais klausimais, liečiančiais gyvenimo tikslus, santykius ar vidinę harmoniją, jie nuo pat pradžių visiškai sutars, ir tas sutarimas vis labiau gilės.

2. Antruoju atveju merginą labai patraukia jaunuolio misija, jo gyvenimo tikslas. Nuo pačios vedybinio gyvenimo pradžios juos sieja labai išaukštinti santykiai.

Jis: Kaipgi jie ruošėsi bendram gyvenimui, kad jis jau nuo pat pradžių toks idealus?

Autorius: Vedose pasakyta, kad jaunuoliai, siekdami teisingo vedybinio gyvenimo, pirmiausia turi susivokti, koks yra gyvenimo tikslas aplamai. Todėl vediniais laikais vaikinus ir merginas prieš vedybas atitinkamai paruošdavo. Lavindami savo charakterio bruožus, jie įgydavo aiškų supratimą apie žmogiškojo gyvenimo paskirtį, moters ir vyro pareigas, kartu žengiant į tobulybę. Sutinkamai su gautomis žiniomis, jie mokydavosi, kaip susirasti gyvenimo palydovą. Vis dėlto kad tai būtų įmanoma, reikia vadovautis šventraščių nurodymais, o kad juos teisingai suprastum, reikalingas dar ir dvasinis mokytojas, gerai juos išmanantis.

3. Trečiu atveju žmogus užsiima dvasine praktika, ir ilgainiui meilė Dievui ima viršyti potraukį priešingai lyčiai. Tačiau jis jaučia, kad dar nėra pasiruošęs gyventi visko atsižadėjus, todėl ieško tokio pat dvasingo gyvenimo palydovo.

Ji: Reikia manyti, kad tokie žmonės ne taip jau labai domisi vienas kitu, jie susitelkę tik į bendrą dvasinę praktiką. Tik neaišku, kodėl jūs tokį gyvenimą vadinate laimingu?

Autorius: Taip, didžiausias tokių žmonių troškimas – užsiimti dvasine praktika. Tačiau būva, kad žmonės imituoja tokį aukštą sąmonės lygį. Juos nesunku pažinti. Jeigu žmogų nelabai domina kartu su juo gyvenanti asmenybė, svarbu tik, kad jam nemaišytų, tai panašios vedybos yra nelabai tvirtos. Vadinasi, jaunuoliai nuo pat pradžių nejautė vienas kitam didesnio potraukio, ir tai reiškia, kad tarp jų nėra jokios harmonijos.

Jis: Ar taip elgdamiesi, žmonės gali pretenduoti į šventųjų rangą?

Autorius: Žinoma, ne. Juk neįmanoma suvokti Dievo, nebandant suprasti mus supančius žmones. Net jeigu žmogus pakyla į intelekto lygį, jo santykiai su kitais gali išlikti sausi ir beasmeniai, ir jų tikrai nepavadinsi harmoningais. Bejausmis žmogus nepajėgus įsigilinti į kito pažiūras ir priderinti jas prie savųjų. Net jeigu tikslas bendras, kaip galima bendradarbiauti dvasinėje praktikoje, jeigu ir pakalbėti nėra apie ką?

Jis: Man iki šiol neaišku, kaip, būnant tame pačiame aukščiausio psichinio centro lygyje, tarp sutuoktinių atsiranda tokia visapusiška harmonija, jeigu kiti psichiniai centrai visiškai nesiderina.

Autorius: Tegu nesiderina. Bet jeigu jie kartu užsiima dvasine praktika ir tokiu būdu degina savo netikusią karmą, ilgainiui jų psichiniai centrai supanašėja. Atsakingai su savimi dirbant, daug lengviau įveikti visus bendro gyvenimo sunkumus. Vienintelė būtina sąlyga – visiškai vienodas laimės ir dvasinio progreso suvokimas. Visa kita palaipsniui harmonizuosis.

Ji: Anksčiau jūs minėjote, kad geriausia apsieiti be vedybinio gyvenimo, dabar sakote, kad šeimos sukūrimas gali sudaryti optimalias sąlygas dvasinei praktikai. Kaip visa tai suprasti?

Autorius: Čia nėra jokio prieštaravimo. Jeigu būtų įmanoma, tikrai palankiausia būtų apsieiti be santuokinio gyvenimo, tačiau visa bėda ta, kad net ir labai dvasingi žmonės nesugeba kontroliuoti savo seksualinės energijos. Todėl jie veda, kad savo dvasinę praktiką galėtų tęsti ramioje aplinkoje. Žinoma, jeigu žmogus visiškai kontroliuoja savo jusles, jis galės daug greičiau progresuoti, nekurdamas šeimos. Deja, dabar daug žmonių duoda įžadus nevesti (ar netekėti), bet tik tam, kad juos laikytų šventuoliais.

Išvada: turėdamas pakankamai teisingą laimės supratimą ir siekdamas Dievo pažinimo, žmogus pasilieka teisę kurti šeimą ir dvasingą vedybinį gyvenimą. Norėdamas dvasiškai tobulėti, jis supranta, kad nereikia būti veidmainiu ir neapsimetinėti šventuoju, jeigu dar nėra visiškai atsižadėjęs materialios laimės.

Žinodamas, koks sudėtingas dvasinis kelias, reikalaujantis teisingai apskaičiuoti savo jėgas, žmogus, norėdamas tobulėti, dažnai vietoj pernelyg ankstyvo atsižadėjimo pasirenka vedybinį gyvenimą. Kadangi jo supratimas apie tai, kokia turi būti šeima, labai skiriasi nuo įprastinio, būsimam gyvenimo palydovui jis kelia labai aukštus reikalavimus.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad mūsų laikais šeimoje tiesiog neįmanoma sukurti dvasinius santykius. Bet Vedos sako, kad esant teisingai sąmonei ir dideliam norui, apvaizda būtinai padeda susirasti žmogų, kuris padės mums dvasiškai progresuoti.

Jeigu sutuoktiniai kartu, ranka rankon, siekia tobulumo, tai ir yra tas vienintelis būdas šeimoje sukurti normalius tarpusavio santykius. Kito būdo santuokoje laimingai gyventi nėra.

Teisingai, pagal šventraščių nurodymus, organizavus vedybinį gyvenimą, sąmonė palaipsniui apvaloma nuo egoizmo, ir žmogus atranda jėgų griežtai laikytis savo materialių bei dvasinių pareigų. Nuo šio momento tokios šeimos ne tik pačios laimingos, bet sugeba laimę perteikti ir aplinkiniams žmonėms.

Šeimose, kuriose vyrauja tokio aukšto lygio sąmonė, gimsta ir išauga būsimi šventieji, kurie suteikia daug džiaugsmo savo tėvams ir visiems planetos žmonėms. Po kūno mirties jų laimė ir tobulėjimas nesibaigia. Sekančiuose gyvenimuose jie dažniausiai vėl gyvena kartu, pratęsdami savo dvasinį žygį.

 

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis