Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Meilė ir seksas

 

Panagrinėkime pirmąjį atvejį, būdingą mūsų laikmečiui, kai jaunuoliai suartėja apatinio psichinio centro lygyje, kur vyrauja lytinis potraukis. Šio centro aktyvumas susijęs su Marso planeta, kuri atsakinga už žmogaus valią bei egoizmą, vyriškus lytinius organus ir lytinius santykius.

Įvairios šio lygio apraiškos praktiškai pasireiškia daugumai jaunimo. Jiems atrodo, kad toks šiaip jau natūralus potraukis kitai lyčiai ir yra ta tikroji meilė. Tačiau apie jausmų gilumą šiame lygyje nėra ko net kalbėti, nes apatiniai centrai verčia ignoruoti žmogaus charakterį, polinkius ir pasaulėžiūrą.

Jis: Vadinasi, jie nesupranta, kad tokie santykiai nėra meilė, o tik paprastas pramogavimas?

Autorius: O jiems nėra skirtumo tarp meilės ir lengvabūdiško bendravimo. Žinoma, tai irgi tam tikra meilė, jaunuoliai jaučia kai kuriuos jos požymius. Jie stengiasi buvoti vietose, kur skatinami tokio žemo pobūdžio santykiai – diskotekose, baruose, – ir galvoja, kad kitokios laimės nebūna. Jų mėgiamos dainos, šokiai, poezija, muzika, filmai propaguoja ir skatina geismą priešingai lyčiai. Ir kai jaunimas entuziastingai klausosi tokių idiotiškų dainų ir žiūri nemažiau idiotiškus filmus, darosi visiškai aišku, kad juos visiškai patenkina įžūli ir grubi meilė, į kurios žabangas jie neužilgo pateks.

Ji: O argi nebūva taip, kad tokio tipo jaunuolis įsimylėtų aukštesnių polėkių merginą?

Autorius: Žinoma, taip atsitinka, ir neretai. Pažinties metu jų santykiai gali harmonizuotis ne tik žemiausio centro lygyje, bet ir kažkokiame aukštesniame. Paprastai tokiais atvejais meilė tarp jų ilgai neužsibūva. Mergina, orientuodamasi į aukštesnio lygio santykius, vengs kuo greitesnio suartėjimo, kurio sieks jaunuolis. Prasidės konfliktai, ir galiausiai jų draugystė pasibaigs. Harmoningi santykiai aukštesnių centrų lygyje neleidžia ištvirkauti, jie palaiko laipsnišką suartėjimą.

Ji: Ką daryti merginai, kai vaikinas apgaulės būdu primeta jai lytinius santykius?

Autorius: Sunkus klausimas, reikia žinoti konkrečią situaciją. Kad tokių dalykų nebūtų, reikia mokytis, kaip atpažinti vaikinus, kurie merginą gali įstumti į tokią padėtį.  

Ji: Ar tėvai gali ją kaip nors nuo to apsaugoti?

Autorius: Vedos tėvams pataria neleisti jaunoms mergaitėms laisvai bendrauti su vaikinais. Tuo atveju, kai abu, – tiek vaikinas, tiek mergina, – aklai stengiasi susigadinti savo gyvenimą, tėvai juos turi bausti. Tačiau dabar vaikams dažniausiai duodama visiška laisvė, todėl minėtoje situacijoje tėvai greičiausiai bus bejėgiai ką nors padaryti.

Ji: O ar mergina gali kaip nors pati apsiginti nuo merginimo?

Autorius: Jai tai būtinas sugebėjimas. Padori mergina privalo suprasti, kad jeigu ji vaikinui per daug leis, tai liūdna baigtis neišvengiama. Jų tarpusavio santykiuose yra tam tikra riba, kurią peržengus, mergina jau nebegali apsiginti nuo kavalieriaus kėslų. Bet jeigu mergina buvo teisingai auklėjama, ji elgiasi atsargiai, ir įžūlūs vaikinai praktiškai neturi galimybės jai pakenkti.

Jis: Kažin, kaip susiklosto gyvenimas tų porelių, kurios bendro gyvenimo pagrindu laiko vulgarų seksą?

Autorius: Čia galimi trys variantai.

Pirmas atvejis. Dažnai jaunuoliai, kuriuos jungia tik seksas, nenori jokių vedybų, ir tik ypatingu atveju ar esant didelei psichinei tarpusavio priklausomybei jie įformina santuoką. Jiems tiesiog norisi visada būti kartu ir kuo dažniau mėgautis seksu. Tačiau ilgainiui jie pamato, kad jų interesai visiškai skirtingi. Jiems darosi vis sunkiau būti kartu, nes bendravimas neteikia buvusio džiaugsmo, kadangi tai, kas įdomu vienam, nejaudina kito. Bandydami kažkaip pakeisti savo santykius, jie pradeda vaidytis. Paliaubų metu jie dar užsiima seksu, bet palaipsniui jų lytinis potraukis – vienintelis bendro gyvenimo stimulas – vienas kitam vis mažėja, kol pagaliau suvisai dingsta, o kartu – ir jų meilė.

Jis: Kokiu bendro gyvenimo metu jie pradeda pastebėti sunkumus?

Autorius: Užtenka kartu pagyventi pusę metų. O po dviejų-trijų metų jų santykius ištinka didelė krizė.

Jis: Ar dabar dažnos tokios vedybos?

Autorius: O, labai. Pagrindinis jų požymis – sutuoktiniai neturi jokio ištikimybės jausmo. Todėl dažniausiai ir gyvena nesusituokę, nes taip nieko vienas kitam įsipareigoti nereikia. Štai kodėl dabar išyra tiek daug šeimų.

Ji: Ar toks gyvenimas visada grindžiamas tik vulgaraus sekso potraukiu?

Autorius: O kokia dar priežastis gali būti, kai bendras gyvenimas apiforminamas būtent taip? Jeigu jaunuoliai savo santykius vertintų bent kiek rimčiau, jie būtinai susituoktų kaip pridera.

Ji: Pažįstu vieną tokią šeimą. Jie sako, jog taip gyvena todėl, kad nemėgsta visokių iškilmingų ceremonijų. 

Autorius: Viešpatie, kokios gali būti emocijos ar sentimentai, kai perspektyvoje nusimato būsimųjų vaikų likimai? Jeigu jie atsakingiau galvotų apie šeimos išsaugojimą, būtinai įtvirtintų savo santuoką juridiškai.

Betgi pakalbėkime apie kitas tokio gyvenimo peripetijas.

Antras atvejis. Mergina, iki valios pasimėgavusi palaidu gyvenimu, pajunta vienatvę ir dabar pasiruošusi viskam. Eiliniam kavalieriui ji inscenizuoja karštą meilę.

Jis: Kuriam galui tie spektakliai?

Autorius: Tokia mergina jau negali ištekėti, vedina meilės jausmo, nes palaidas gyvenimas ją pakankamai psichiškai išsekino. Tačiau ir vieniša likti nenori, todėl naudojasi bet kokiu vaikinu, kuris nori su ja suartėti, bandydama jį palenkti bendram gyvenimui.

Jis: Kam reikalingas toks gyvenimas – be meilės?

Autorius: Dauguma moterų nemėgsta vienatvės. Pagimdžiusi vaiką, moteris jaučiasi laimingesnė. Todėl merginos, pasinėrusios į palaido gyvenimo malonumus, visada puoselėja slaptą ar aiškų norą gauti vyrą ir gimdyti.

Ji: Ar ilgai joms sekasi vaidinti tą karštą meilę?

Autorius: Pasisotinęs merginos kūnu, vaikinas pradeda suprasti tikrąją padėtį.

Ji: Ar po to mergina gali kaip nors išsaugoti šeimą nuo suirimo?

Autorius: Taip, jeigu ji labai pasistengs, tai kažką gali padaryti. Tačiau jeigu pirmu atveju bent jau buvo kažkokia harmonija, tegu ir žemiausio centro lygyje, tai šiuo atveju ir šito nėra. Todėl mūsų sutuoktiniai gyvens kaip svetimi žmonės. Santykiai tarp jų gali pasitaisyti, jeigu nors vienas ims save tobulinti.

Trečias atvejis. Abu jaunuoliai persisotina palaidu gyvenimu ir sukuria šeimą kaip „likimo draugai“. Kadangi jų seksualinė energija jau išnaudota, tarp jų nėra ne tik seksualinės, bet aplamai jokios harmonijos. Tokie žmonės jaučiasi nelaimingi bei vieniši, todėl nori, kad šalia kas nors būtų. Bendram gyvenime vienas kitam jie nejaučia nei didelio prieraišumo, nei priešiškumo. Paprastai tokios poros sėkmingai prasigeria arba ieško laimės darbe.

Visų trijų situacijų analizė rodo, kad tuo atveju, kai vulgarus seksas laikomas laimės etalonu, vedybinis gyvenimas būva pasmerktas sunkiems išbandymams.

Ji: Viskas labai logiška, bet jeigu meilė sukyla apatinių centrų lygyje, tai kodėl vėliau, pradėjus bendrą gyvenimą, tarp jaunuolių negali atsirasti kokia nors harmonija aukštesniuose centruose?

Autorius: Jeigu tokia harmonija atsiranda, pradeda vystytis ir atitinkami, aukštesnio lygio santykiai, kurie porelei ganėtinai maišo, nes nesiderina prie jų supratimo, kad meilė – tai nevaržoma seksas. Galiausiai jie taikiai išsiskiria ir ieško kitų partnerių. Žinoma, pradėjus praktikuoti teisingą gyvenseną, viskas gali klostytis kitaip, bet čia jau kita tema.

Jis: Jie galėtų kurį laiką pagyventi su vienu partneriu, paskui – su kitu... Man atrodo, kad tai būtų tam tikra išeitis tokiose situacijose.

Autorius: Dažniausiai jie taip ir daro. Blogiausia, kad taip gyvenant, palaipsniui dingsta lytinė potencija, ir tada naujas partneris suteikia mažiau malonumo, negu senasis. Tai sukelia liūdesį ir depresiją (dažniausiai moterims) arba potraukį alkoholiui, narkotikams ir lytiniams iškrypimams (daugiausia vyrams).

Jis: Nereikia nusigyventi iki tokios būsenos. Pasidžiaugei kurį laiką tokio palaido gyvenimo malonumais – ir užteks, pradėk normalų vedybinį gyvenimą, negi kas trukdo?

Autorius: Jūs neatradote dviračio. Taip galvoja daugelis jaunuolių. Tačiau reikia žinoti, kad bendrame gyvenime turi būti kažkokia harmonija. Ji priklauso nuo žmogaus dorybingumo, kurį jis sukaupė praeityje. Kuo doresni buvo jo poelgiai, tuo didesnė harmonija. Bet jeigu visa dora buvo iššvaistyta palaidai gyvenant, tai iš kur jos pasisemti, kuriant normalią šeimą? Tuo atsakingu metu žmonės praktiškai jau būva praradę sugebėjimą mylėti.

Jis: Sunkus atvejis, bet gal nereikia nuleisti nosies, o kurį laiką pagyventi vienam, užsiimant askezėmis. Apsivalius jau galima mėginti kurti normalią šeimą.

Autorius: Kartais tokie žmonės suvokia savo niekingą padėtį ir pasuka doros keliu. Tada viskas vyksta taip, kaip jūs sakėte. Tačiau dažniausiai jie neturi nei jėgų, nei išminties kaip nors pakeisti savo gyvenimą. Paprastai jie vis giliau panyra į neišmanymo guną (girtuokliavimas, banditizmas, narkomanija, lytiniai iškrypimai).

Ji: Kaipgi padėti tiems nelaimėliams? Juk jiems nenusimato jokių prošvaisčių.

Autorius: Nuodėmingas gyvenimas labai žaloja psichiką, todėl tokiems žmonėms padėti yra nepaprastai sunku. Dažniausiai jie atsipeikėja tik po to, kai patiria labai skausmingus išgyvenimus. Gerai prisikentėję, jie jau pradeda įsiklausyti į kitų nuomonę apie teisingą gyvenimą. Šiuo atveju jau galima kažkiek padėti. Korektiškai suteiktos žinios gali iš pagrindų pakeisti visą jų gyvenimą. Kai tik jie pradės dirbti su savo charakteriu, nuo to momento ir prasidės jų tobulėjimas. Tačiau daugumai nepadeda net išgyvenamos kančios, todėl jų tolesnė degradacija neišvengiama. Tik po daugelio gyvenimų, iki valiai prisikentėję žemutinėse planetose, jie pradeda siekti aukštesnės kategorijos laimės.

Jis: Vadinasi, anksčiau ar vėliau, jiems vis tik pavyksta įsukti į teisingą kelią?

Autorius: Žinoma. Juk šiame pasaulyje nėra amžinų materialių kančių, kaip nėra ir amžinos materialios laimės. Amžina laimė yra tik ten, kur egoizmo nėra net šešėlio – dvasiniame pasaulyje.

Išvada: būsimieji sutuoktiniai niekada nebus laimingi, jeigu orientuosis į meilę, grindžiamą tik vulgariu seksu. Siekdami tokios vedybinės laimės, jaunuoliai iš anksto pasmerkia save kančioms. Apatinių centrų lygyje žmogaus charakteris, polinkiai ir pasaulėžiūra neturi reikšmės, ten mus valdo vien tik seksas. Susivilioję tokia pigia meile, jaunuoliai palaipsniui praranda gerus charakterio bruožus, ir jų likimas darosi vis labiau komplikuotas. Nematydami išeities iš tokios situacijos, jie paprasčiausiai galutinai degraduoja. Tačiau išsigelbėjimas yra – reikia atsižadėti palaido gyvenimo ir imtis reguliarios dvasinės praktikos, kuri net labai degradavusiam žmogui suteiks vilties ir atvers visiškai naujas perspektyvas.

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis