Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Meilė ir kilnūs siekiai

 

Nuo dabar mes kalbėsime apie aukštesnio lygio santykius tarp vyro ir moters, santykius, kurie suteikia realią galimybę atsikratyti nuodėmių ir tapti laimingesniais (tobulesniais).

Jeigu jaunuoliai visiems linki gerovės ir klestėjimo, jų širdys prisipildo ramybės ir tikėjimo į tyrą gyvenimo būdą. Jie turi polinkį labdaringai veiklai, padėti seniems žmonėms, sodinti medžius ir gėles, maitinti benamius gyvūnus. Dažnai jie būva auklėjami religingose šeimose, kuriose vaikams nuo mažens skiepijamos tokios savybės, kaip sąžiningumas, nesavanaudiškumas ir dora. Jie būva laimingi tik tada, kada visi aplinkiniai jaučiasi gerai. Kai ateina laikas kurti šeimą, jie ieško tokio pat dorybingo gyvenimo palydovo, na, ir žinių, kaip jį susirasti. Įsitikinę, kad tai nėra paprasta, jie kreipiasi pagalbos į tėvus. Todėl tėvai irgi turėtų žinoti, kokiais kriterijais reikia vadovautis, renkantis partnerį, ir kaip tuo metu išvengti klaidingų sprendimų.

Ji: Nejaugi tik šitame lygyje vaikai tariasi su tėvais? Aptariant pirmus tris lygius, jūs apie tai nieko neminėjote.

Autorius: Jeigu vaikai teiraujasi tėvų, kaip jiems elgtis, o tėvai noriai aiškina, tai reiškia, kad jų santykiai harmonizuojasi ne žemiau ketvirto lygio, o šeimoje yra pakankamai teisingas laimės suvokimas.

Ji: Vadinasi, žemesnių centrų lygyje tėvams niekaip nepasiseks išugdyti vaikams paklusnumą?

Autorius: Taip, pirmieji trys centrai nėra palankūs ugdyti šią savybę.

Ji: Tai įdomu, kad esant harmonijai šių centrų lygyje, vaikai nesiduoda auklėjami. Tačiau man atrodo, kad bet kokį vaiką galima kažko išmokyti.

Autorius: Vaikai iš mūsų visada mokosi, tik žiūrint ko. Žemesnių psichinių centrų lygyje taip pat vyksta kažkoks, gana primityvus auklėjimas, kai vaikas nesąmoningai perima savo tėvų elgseną. Toks auklėjimas niekuo nesiskiria nuo to, kaip gyvūnai auklėja savo vaikus. Norint juos auklėti žodžiais, reikalingas aukštesnis harmoningų santykių lygis.

Ji: Vadinasi, negalima vaiką išauginti padoresniu, nei pats esi?

Autorius: Teisinga išvada. Žinoma, gali atsitikti, kad vaikas pats susiras geresnę bendriją, kur gaus tinkamesnį auklėjimą, nei šeimoje. Tačiau jeigu mes vaikui bandome įdiegti tokius charakterio bruožus, kurių patys neturime, tai nieko gero iš to nesitikėkime.

Ji: Bet jeigu mes dirbsime su savo charakteriu, stengdamiesi jį tobulinti, tai gal bus įmanomi harmoningi santykiai su vaikais aukštesnių psichinių centrų lygyje? Ir šiuo atveju neturi reikšmės, iš kokių paskatų mes kūrėme šeimą?

Autorius: Bravo, jūs padarėte visiškai teisingą išvadą.

Ji: Tai skatina mane mėginti keisti savo charakterį, kitaip mano mergiotei nenusimato geros vedybos.

Autorius: Iš širdies linkiu sėkmės!

Pratęsiant mūsų nagrinėjamą temą, reikia pažymėti, kad ketvirtą psichinį centrą kontroliuoja Mėnulio planeta, kuri mums siunčia taiką ir klestėjimą. Todėl ir jaunuoliai šiame lygyje ieško tokių tarpusavio santykių, kurie neštų harmoniją ir laimę ne tik jiems, bet ir aplinkiniams. Svarbiausia jų nuostata – elgtis taip, kad niekam nesudarytų rūpesčių. Atidžiai rinkdamiesi gyvenimo palydovą, jie vengia artimesnių santykių su kuo papuola. Prieš susipažindami, jie išsiklausinėja vyresniųjų, ar tai pakankamai padorus žmogus. Paprastai jie susitinka kokioje nors bendrijoje, propaguojančiai taiką ir laimę, arba religinėje bendruomenėje.

Ji: Tikriausiai tokie jaunuoliai nieko daugiau neveikia, tik vaikšto po bažnyčias, beieškodami poros.

Autorius: Gal ne. Atvirkščiai, jie mėgsta ramiai ir sąžiningai darbuotis. Tačiau bendravimui jie pasirenka vietas, kur diskutuojama apie žmogaus tobulėjimą ir elgesio normas. Šio tipo merginos yra ramaus ir kuklaus būdo, nemėgsta iššaukiančiai rengtis ir nesistengia pasirodyti. Paprastai jos labai gerbia savo tėvus. Jų žodžiai joms – įstatymas.

Jis: O jeigu toks vyrukas ar mergina nepriklauso jokiai religinei bendruomenei, tai ką – jiems lemta likti viengungiais?

Autorius: Nebūtinai, tačiau be tokio bendravimo jis negalės vystytis. Jeigu jaunuolis turi norą dirbti su savo charakteriu, jis visaip sieks kuo palankesnio bendravimo. Ir ten, kur jis tokį bendravimą ras, greičiausiai ras ir antrąją pusę. Taigi pagrindinis kriterijus, nurodantis aukštesnio rango motyvaciją vedybiniam gyvenimui, yra didelis potraukis tinkamai draugijai.

Jis: O jeigu toks jaunuolis niekur nesilanko – ar jis susiras tinkamą žmoną?

Autorius: Būva, kad nelabai rimtas vyrukas susiranda dorybingą mergaitę, bet jai geriau už jo netekėti, nes laimės su juo neras. Todėl kiekvienas jaunuolis turi žinoti, kad tik stiprus potraukis tobulėjimui leidžia sukurti šeimą, kurioje viešpataus aukštesnių psichinių centrų lygio harmonija.

Jis: Bet jeigu jaunuolis turi gerą charakterį, yra juo patenkintas ir toliau tobulėti nerodo ypatingo noro, – kaip jam susirasti gerą nuotaką?

Autorius: Niekaip. Kaip besuksi uodegą, bet visos mūsų gerosios savybės susiformuoja tik teisingo bendravimo dėka. Jeigu vaikinas nesiekia tokio bendravimo, tai reiškia, kad jis nesivadovauja aukštesniais vedybinio gyvenimo principais. Jeigu jis kažką svajoja, tai dar nereiškia, kad taip ir bus.

Ji: Vadinasi, mūsų mergaitei jaunikio reikia ieškoti ten, kur galvojama apie dvasinį tobulėjimą.

Autorius: Būtent. Geriau nesitikėti, kad pasičiupus bet kokį vyrą, paskui jį bus galima perauklėti.

Jis: Dar klausimas, ar ji panorės lankytis tokiose vietose.

Ji: Kol gi ne? Jeigu matys, kad jos tėvai stengiasi būti bent kiek tobulesni...

Autorius: Taip, kodėl ir jai tuo neužsiimti? Tačiau ne visada vaikai eina tėvų pėdomis. Tai labai priklauso nuo jų tarpusavio santykių. Jeigu jūsų norą pakeisti dukrą lydės tokios savybės, kaip širdies gerumas, taktiškumas ir gailestingumas, tai viskas bus gerai. Kitaip ji būtinai priešinsis bet kokioms jūsų pastangoms, nežiūrint, kokia kilni būtų motyvacija.

Jis: O kaip pasireiškia tas tikrasis gailestingumas savo vaikams?

Autorius: Tėvai turi įsisąmoninti, jog jų vaikas yra dar labai nesubrendusi asmenybė, todėl nereikia jį versti kuo greičiau pasikeisti. Reikia būti kantriems, santūriems ir nesitikėti greitų rezultatų. 

Ji: O štai mudu su vyru galvojame, kad mūsų dukraitė turi didelius sugebėjimus. Ar tokia nuostata gali pakenkti jos auklėjimui?

Autorius: Be abejo, tai gali neigiamai atsiliepti tarpusavio santykiams. Auklėjimo procese jokiu būdu negalima prisirišti prie pageidaujamo, bet dar nesamo rezultato. Tėvai būva įsitikinę, kad vaikas išaugs gerai išauklėtu žmogumi, o paskui paaiškėja, kad jis daug ko nesugeba. Bandydami kaip nors pataisyti situaciją, jie atkakliai reikalauja iš vaiko jam neįmanomų dalykų, ir tokiu būdu jo akyse praranda savo autoritetą. O be autoriteto vaiko neperauklėsi.

Ji: Aš tau ne kartą sakiau, kad nepristotum prie mergaitės su savo dienos režimu. Ji jau bijosi tavęs.

Jis: Aš nepristoju, tik dvasinių žinių žiburiu kiekvieną rytą bandau išsklaidyti neišmanymo sutemas, kuriose judvi esate. Ryšium su tuo – klausimas: kaip nustatyti, kokią žinių dozę gali įsisavinti neišmanėliai?

Autorius: Nereikia niekam nieko prievarta brukti, o patiems laikytis laimingo gyvenimo principų. Tai iš karto paveiks artimuosius – jie patys susidomės mūsų pasiekimais, o tada jau galima – labai delikačiai – pradėti jiems kažką aiškinti. Jeigu pasirodys, kad jiems tai svetima ir nepriimtina, reikia apsišarvuoti nuolankumu ir užsičiaupti.

Jis: Aišku. Vadinasi, aš dar neturiu tinkamo dienos režimo supratimo, todėl ir paauklėti nieko negaliu, tuo labiau, kad mano artimiesiems visa tai svetima.

Ji: Bet mes bent jau keliamės anksčiau. Tačiau štai toks klausimas: sakykim, kad tėvai, auklėdami vaikiną, elgiasi labai ir labai taktiškai. Sutinkamai su jūsų logika, jų sūnui reikalinga tam tikra kvalifikacija, norint, kad išsivystytų harmoningi santykiai širdies centro lygyje?

Autorius: Jūs darote labai geras praktiškas išvadas. Tikrai, stebint tėvų elgesį, galima susidaryti pakankamai teisingą nuomonę apie jų vaikus.

Ji: Ar meilė, atsiradusi tarp jaunuolių iš tokių dorybingų šeimų, būtinai bus ketvirto psichinio centro lygyje?

Autorius: Tam reikia, kad abiejų šeimose viešpatautų santarvė ir tarpusavio supratimas. Ir jeigu ten užaugę jaunuoliai turės nemažą potraukį savęs tobulinimui, tai labai didelė garantija, kad tarp jų atsiras harmoningi santykiai širdies centro lygyje.

Ji: Tarp manęs ir vyro, deja, nėra reikiamos harmonijos. Ar tai reiškia, kad mūsų dukra pasmerkta nelaimingam vedybiniam gyvenimui?

Autorius: Nusiraminkite. Jeigu jūs stengiatės tobulėti, tai šeimoje anksčiau ar vėliau atsiras teisingesni ir labiau harmoningi santykiai, o jūsų dukra bus kažkiek apsaugota nuo netikusios dalios. Bet jeigu jūs nesiruošiate dirbti su savimi ir tikitės stebuklo, tai patarčiau mąstyti truputį blaiviau.

Jis: Obuolys nuo obels toli nekrenta, ir tai reiškia, kad apie vaikus visada galima spręsti pagal tėvus.

Autorius: Jūs labai padėsite dukrai, jeigu patyrinėsite, kokie žmonės yra jos pažįstamų jaunuolių tėvai. Žinoma, svarbūs ir kiti faktoriai, bet apie tai vėliau.

Ji: Nurodykite dar kokius nors požymius, pagal kuriuos būtų galima spręsti, ar žmogus dirba su savo charakteriu.

Autorius: Ženkliausias požymis – tai jo maniera atsakinėti į rimtus klausimus, cituojant šventraščius ir šventų žmonių pasisakymus. Kiti požymiai: visiškas susilaikymas nuo nikotino, narkotikų ir alkoholio, taip pat nenoras svarstyti politinius klausimus ir apkalbėti supančius žmones. Tokie žmonės nemėgsta daug kalbėti, jie yra taikaus būdo ir pozityvaus mąstymo. Be to, jie visada būva mandagūs ir pasiruošę pagarbiai išklausyti kito nuomonę.

Jis: Argi tokiame amžiuje įmanoma turėti tiek gerų savybių?

Autorius: Jaunuoliai iš padorių šeimų visada taip elgiasi.

Jis: O ar įmanoma žmogui, užaugusiam ne per geriausių manierų šeimoje, išsilavinti tokias savybes, jeigu jis dirba su savo charakteriu?

Autorius: Žinoma. Jeigu žmogus užsiima dvasine praktika, siekdamas atgaivinti savyje meilę Dievui, jame pasireiškia visos įmanomos dorybės.

Jis: Ir tada jis taip pat gali būti tinkamas kandidatas mūsų dukrai?

Autorius: Teisinga išvada. Tokiam jaunuoliui belieka palinkėti, kad ir jinai būtų jo verta.

Ji: Dabar jūs man pasakykit, kokie sunkumai vedybiniame gyvenime laukia šios kategorijos žmonių?

Autorius: Šiaip jau pas juos yra geras tarpusavio supratimas, jų sukurtos šeimos – stabilios ir tvirtos, jie turi daug draugų, jiems šypsosi sėkmės deivė, pinigų irgi pakanka... Tačiau jiems nelengva bendradarbiauti, siekiant vystyti savyje gilesnį pasaulio suvokimą, taip pat sunku įprasti atsakingai dirbti su savimi. Visam tam reikalingas teisingas bendravimas, kuris ilgainiui sukels norą tarnauti šventiems žmonėms ir jų skelbiamoms tiesoms. Žinoma, jie, kaip ir visi žmonės, susiduria su įprastinėmis gyvenimiškomis problemomis.

Ji: Kokios pagrindinės jų problemų priežastys?

Autorius: Dažniausiai – likimo vingiai, tačiau šios kategorijos žmonėms dar sukyla tik jiems būdingos problemos. Savo dorovingu elgesiu jie greitai užsitarnauja materialią gerovę, o tai skatina kažkiek atsipalaiduoti. Atsiranda daug pramogų ir draugų, kurie dažnai atvyksta į svečius ir pernelyg daug kalba, todėl tuščiai prarandama daug laiko. Tačiau vis tik šiems žmonėms būdingas noras koncentruotis į dvasinį tobulėjimą. Ilgainiui jiems pabosta tiek materialūs malonumai, tiek pati veikla jų siekiant.

Ji: Ar tos problemos kaip nors įtakoja jų bendrą gyvenimą?

Autorius: Taip, kartais jie pradeda nesuprasti vienas kito, atsiranda noras labiau susitelkti į savo dvasinį gyvenimą. Tokiais atvejais jiems būva nelengva, kartais prisieina keisti ir aplinką, ir veiklą. Tačiau dirbant su savimi, ilgainiui viskas susitvarko. Aplamai pagrindinė jų problema – tai sunkumai, atsirandantys siekiant pildyti savo vidujines dvasines pareigas. Na, o likimas problemų visiems žmonėms sukuria, bet šiai žmonių kategorijai jos aplenkia šeimyninės karmos sferą.

Jis: Vadinasi, didžiausia problema – kai yra per daug materialios laimės? Tikriausiai ji gadina charakterį...

Autorius: Būva. Materiali laimė juos taip įtraukia, kad sukyla pasididžiavimas savo laimėjimais, atsiranda daug nereikalingų išlaidų, o tada ir problemos netrunka pasireikšti – tiek pačioje šeimoje, tiek už jos ribų.

Ji: Argi laimė gali pagadinti žmogų?

Autorius: Vedose pasakyta, kad bet kokia materiali laimė gali negatyviai paveikti mūsų charakterį, jeigu mes neišmoksime jos panaudoti kitų žmonių dvasinei gerovei.

Jis: Esu šventai įsitikinęs, kad jeigu sulauksiu daug materialios laimės, tai aš ja pasinaudosiu teisingai.

Autorius: Neabejoju. Tačiau Vedos vėl sako, kad jeigu žmogus tampa pajėgus bet kokią materialinę gerovę panaudoti dvasiniams tikslams, jis tuoj pat ją gauna.

Jis: Ar iš balos ta gerovė?

Autorius: Ne iš balos, o iš aukščiau. Ten žino, iš kur paimti pinigus.

Jis: Tai štai, aš pasiruošęs tuos pinigus panaudoti visuotiniams dvasiniams tikslams ir kreipiuosi į pasaulį kontroliuojančias energijas – kur jie, tie pinigėliai? Aš taip iškilniai mąstau, bet jų kažkodėl nėra.

Autorius: Geri norai turi būti patvirtinti ne žodžiais, o veiksmais. Todėl manau, kad jūs šiandien neatsisakysite šventyklai paaukoti tam tikrą sumą.

Jis: Savaime suprantama. Siekdamas gauti daug pinigų, aš tikrai galiu truputį paaukoti. 

Autorius: Štai jūs ir išsidavėte! Žmogus, neprisirišęs prie pinigų, tikrai nedės tiek pastangų, kad jų gautų. Tad kokiu tikslu jūs norite paaukoti šventyklai tą truputį? Kad gautumėte žymiai daugiau?

Jis: Negi žmonės gali būti tokiais nesavanaudžiais, kad aplamai nekreiptų dėmesio, kiek jie turi pinigų?

Autorius: Harmonija, atsirandanti aukštesniuose psichiniuose centruose, pradedant ketvirtuoju, reiškia, kad šeima susikūrė dėl noro dirbti su savimi, o ne tam, kad kaulytume pinigus iš visatą tvarkančių energijų.

Ji: Kažkaip viskas sudėtinga... Kaip galima tuo pačiu metu norėti pinigų, ir nenorėti?

Autorius: Tai buvo apkalbėta ankstesnėse temose – žmogus, esantis dorybės gunos įtakoje, nori visus padaryti laimingais. Jo nejaudina, ar tam reikalui bus pinigų, ar ne. Jis atsiduoda Dievo valiai.

Ji: Jeigu šeimoje nėra tokio supratimo, ji tikriausiai negali būti laiminga?

Autorius: Jūs viską gerai įsisavinote, todėl pasidarėte visiškai teisingą išvadą.

Išvada: šeima nebus laiminga, jeigu sutuoktiniai neturi potraukio nesavanaudiškai laimei. Norint užsitikrinti stabilų vedybinį gyvenimą, būtina harmonija aukštesnių psichinių centrų lygyje. Šiam tikslui jaunuoliai turi visiems linkėti gerovės bei klestėjimo, ir tada jų širdys prisipildys ramybės ir tikėjimo į tyrą gyvenimą. Tokie žmonės turi polinkį labdaringai veiklai, padėti seneliams, klausyti vyresniųjų ir tikėti į Dievą.

Kreipdamiesi į vyresnius ir mokydamiesi laimingo vedybinio gyvenimo dėsnių, jie randa tinkamą gyvenimo palydovą. Tarpusavio santykiuose jie nepatiria didesnių problemų, jos pasireiškia likimo siųstais išbandymais – ligomis ir pan. Jų šeimos stabilios ir tvirtos, jie turi gausybę draugų, juos lydi sėkmė ir klestėjimas.

Tačiau tokios šeimos dar nėra pasiruošusios rimtam dvasiniam gyvenimui ir gilesnėms laimingo gyvenimo dėsnių studijoms. Pirmiausia jos turi susirasti tinkamą bendravimą, kuris skatina tarnauti šventiems žmonėms ir rimtai atsidėti dvasinei praktikai. Šitaip palaipsniui apvalius savo būtį, galima pasiekti aukščiausią laimę.

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis