Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

MANGALAČARANA

 

Baladeva Vidjabhušana, komentuodamas Šry Išopanišados penkioliktą mantrą, sako, kad norint pasiekti ir pamatyti Viešpatį, neužtenka klausytis apie Krišną – šravanam, neužtenka galvoti apie tai, ką išgirdai – mananam, netgi nepertraukiamos meditacijos – nididhyasanam – neužtenka, jeigu širdyje nebus maldos.

Bhakti-rasamrita-sindhu Rupa Gosvamis pradeda mangalačarana. Ši malda – tai malonės prašymas, kuriuo prasideda bet kuri veikla. Toks kreipimasis į Krišną, guru, vaišnavus, tuo pat metu šlovinant jų savybes ir veiklą, yra gera visų darbų pradžia.

Kadangi šia knyga Rupa Gosvamis padeda pagrindą Viešpaties Čaitanjos judėjimui, kiekvienas jos žodis kupinas giliausios prasmės. Iš šešių maldos tekstų pirmasis nurodo visos knygos temą: akhila-rasamrita-murtih / prasrimara-ruči-rudha-taraka-palih / kalita-šyama-lalito radha-preyan vidhur džayati – šlovė Šry Krišnai, Aukščiausiam Dievo Asmeniui, visų rasų šeimininkui! Savo patraukliomis, tolydžio didėjančiomis savybėmis Jis užkariavo gopes, kurių vardai Taraka ir Pali, ir privertė nugrimzti mintyse apie Save Šjamą ir Lalitą. Jis – žavusis Šrimati Radharani numylėtinis, ir Jis – pasitenkinimo šaltinis visiems atsidavimo skoniams.   

Akhila – absoliučiai viskas; rasamrita – nemirtingos rasos; murti – visų rasų įkūnijimas. Svarbiausias žodis šiame tekste – rasa, nes būtent ji skiria mūsų filosofiją nuo kitų. Būtent rasa, santykiai su Viešpačiu, leidžia žmogui Jam atsiduoti. Mus traukia Krišnos savybės, pavaizduotos šiame tekste. Šaknis kriš reiškia „traukti“, tai yra, Krišna traukia kaip magnetas. Kuo gi Jis toks patrauklus?

Kuo pasireiškia, sakykim, žmogaus patrauklumas? Santykiais, kuriuos jis turi su kitais. Mums ne taip svarbu, kokios savybės pas žmogų, daug svarbiau jo santykiai su mumis. Jis gali turėti geras savybes, bet jeigu tarp mūsų nėra jokių santykių, tai tos savybės mums neturės jokios reikšmės. Krišnos patrauklumas pasireiškia Jo santykiais, rasa su bhaktomis.

Šiame tekste taip pat nurodomas Krišnos poveikis bhaktoms. Žodis ruči reiškia skonį, taip pat švytėjimą, spindėjimą. Ruči rudha – Savo spindesiu Jis užkariavo dvi gopes – Taraką ir Pali. Kalita – Jis privertė pasinerti į mintis apie Save Šjamą ir Lalitą.

Kodėl Rupa Gosvamis šiame tekste Krišną vadina visų rasų šeimininku? Kodėl čia kalbama būtent apie Krišną, o ne apie, sakykim, Viešpatį Ramačandrą? Ar galima Viešpatį Ramačandrą pavadinti visų rasų šeimininku? Niekaip, nes pas Jį nėra parakija-rasos. Ir netgi sakhja ne visa, nes niekas negali Jo įveikti draugiškose varžybose. Nugalėtoju visada turi būti Pats Viešpats Ramačandra, ir tai reiškia, kad čia nėra meilės santykių pilnumos. Viešpats Ramačandra nepatiria pilnutinio pasitenkinimo, bendraudamas su Savo bhaktomis, kurie taip pat nepatiria tokio pasitenkinimo, kokį jaučia bhaktos, bendraudami su Vrindavano Krišna.

Kokie santykiai žmogui teikia didžiausią pasitenkinimą? Tie, kuriuose mes galime geriausiai pasireikšti – namuose ar ten, kur mus labiausiai vertina. Kai Rupa Gosvamis vadina Krišną visų rasų šeimininku, jis kalba apie Dievą, kuris yra namuose. O Dievą, kuris yra darbe, vadina Narajana. Narajana – tai Jo pareigybė. Kaip žmogus namuose turi įvairialypius santykius su savo artimaisiais, taip ir Krišna Vrindavane apreiškia pačius įvairiausius santykius su Savo bhaktomis.

Šiame tekste taip pat minimi įvairūs gopių vardai: Taraka, Pali, Šjama, Lalita. Tai daroma neatsitiktinai. Jas visas su Krišna jungia skirtingas bendravimas. Gopės kaip ir įkūnija tuos tarpusavio santykius. Taraką ir Pali Krišna užkariavo, Šjamą ir Lalitą panardino į mintis apie Save. Ir Pats buvo nugalėtas Radhos žavesio.

Dešimtoje Šrimadbhagavatam giesmėje Šukadeva Gosvamis pasakoja, kaip elgėsi gopės, kai Krišna paliko Vrindavaną. Vienos nutilo, pabalo ir sustingo, kitos verkdamos draskė nuo savęs drabužius ir metė juos į kelio dulkes. Trečios pasinėrė į meditaciją. Dar kitos prarado sąmonę. Šiame maldos tekste kaip tik ir paminėtos keturios tokių gopių kategorijos. Tas, kurios sustingo ir pasinėrė į meditaciją, atstovauja Šjama ir Lalita – tai kairiojo sparno gopės. Dešiniojo sparno gopės tos, kurios alpo ir draskė nuo savęs drabužius – Taraka ir Pali.

Sakoma, kad Radhika priklauso kairiajam gopių sparnui, o Čandravali – dešiniajam. Abi labai prisirišusios prie Krišnos, bet tas jų prisirišimas, sneha, skirtingas. Jis gali būti grihita sneha – panašus į lydytą sviestą; arba madhu sneha – kaip medus. Koks tarp jų skirtumas? Medus saldesnis. Bet pagrindinis skirtumas tas, kad medų galima valgyti ir vieną, tuo tarpu prie sviesto reikia dar kažko. Dešiniojo sparno gopės jaučia pasitenkinimą tik būdamos betarpiškai šalia Krišnos, bet Šrimati Radharani kompanija laiminga nepriklausomai nuo to, kur yra Krišna – čia pat ar už jūrų marių. Išsiskyrimas joms irgi teikia pasitenkinimą.

Taigi Krišna yra visų rasų šaltinis. Kodėl tada Rupa Gosvamis pateikia tiktai madhurja-rasos pavyzdį? Kodėl jis nieko nekalba apie Jašodą ar Šridamą? Todėl, kad madhurja-rasoje jau yra ir vatsalja, ir sakhja. Juk draugas gali būti ne tik draugu, bet ir tarnu, o tėvai dar gali būti ir draugais, ir tėvais. Tačiau prisiimti įsimylėjėlių vaidmenis jie jau negali. O štai įsimylėjėliai gali būti kuo tik nori – tėvais, draugais, tarnais. Tokiu būdu, didžiausią santykių pilnatvę garantuoja tik madhurja-rasa. Todėl Rupa Gosvamis ir sako, kad Krišną su bhaktomis jungia begalinė santykių įvairovė, kuri labiausiai pasireiškia madhurja-rasoje.

Mes jau minėjome, kad Krišna užkariavo, patraukė visų gopių širdis, tačiau Pats neatsilaikė prieš Šrimati Radharani. Kai vienos gopės verkė, alpo, draskėsi drabužius, o kitos ėmėsi medituoti, galvodamos: „Kaip mes dabar be Jo?“, Šrimati Radharani pergyveno kitaip, būtent: „Kaip Jis dabar bus be mūsų?“ Ji visai negalvojo apie Save, ji galvojo tik apie Krišną.

Sekantį mangalačaranos tekstą Rupa Gosvamis skiria savo džagat-guru – Šry Čaitanjai Mahaprabhu. Gali kilti klausimas: pirmame tekste jau buvo kalbama apie Krišną, visų rasų šaltinį, tai kokia prasmė kreiptis į Jį dar kartą? Krišna, norėdamas pilnutinai patirti visas rasas, Pats ateina kaip Viešpats Čaitanja, todėl Jį reikia paminėti būtent šitame pavidale, kitaip kreipimasis nebus pilnavertis.

Trečias tekstas pašvęstas dvasiniam Šry Rupos mokytojui – Sanatana Gosvamiui. Rupa Gosvamis sako: „Tegu ši knyga džiugina Sanatana Gosvamį“. Tai reiškia, kad visų pirma jam rūpi dvasinio mokytojo nuomonė. Visų mūsų poelgių priežastimi taip pat turi būti noras patenkinti savo dvasinį mokytoją.

Rupa Gosvamis tęsia: „Tegu ši knyga būna višrama mandir“. Višrama reiškia „ilsėtis“, mandir – „šventykla“. Aplamai, šis tekstas turi dvigubą prasmę, nes žodis sanatana, amžinas, apibūdina Krišną. Tai yra, sanatana šiuo atveju gali būti ir Krišna, ir Sanatana Gosvamis. Taigi Rupa Gosvamis naudojasi metafora, kurią galima suprasti kaip „Tegu Sanatana Gosvamis ilsisi šiame bhakti vandenyne“, arba kaip „Tegu Krišna ilsisi šiame vandenyne“. Mes žinome, kad Krišna tikrai guli vandenyne ant Ananta-Šešos. Jam patinka ilsėtis vilnijančiame vandenyne, todėl tegu Jis ilsisi, sūpuojamas palaimingų Bhakti-rasamrita-sindhu bangų nektarinių santykių su Savo bhaktomis vandenyne. 

Toliau Rupa Gosvamis reiškia pagarbą vaišnavams, lygindamas juos su rykliais, makara. Skamba ne visai maloniai, bet nieko nepadarysi, Krišna Bhagavdgytoje Pats sako: „Tarp žuvų Aš – ryklys“. Šitą žodį dar galima versti kaip „krokodilas“, bet labiausiai paplitusi jo reikšmė – visų žuvų karalius, kuris ant savo nugaros nešioja Kamadevą – meilės dievą. Todėl vaišnavus lygina su rykliais, kurie savo širdyse nešiojasi dvasinės meilės Dievą Šry Krišną. Jie gyvena bhakti-rasos vandenyne, nekreipdami dėmesio į išsivadavimo upes, kurios atrodo tokios menkutės, palyginus su bhakti vandenimis.

Šitas palyginimas – bhakti vandenynas ir išsivadavimo upės – turi dar vieną prasmę: upėse gyvena impersonalistai, kurie galvoja, kad jos išplukdys juos į vandenyną, o ten jie galės prarasti savo asmenybę ir ištirpti amžinoje palaimoje. Tačiau net ir vandenyne paprastos žuvys netampa rykliais. O ryklių – Krišnos bhaktų – neįmanoma pagauti samsaros – gimimų ir mirties – tinklais. 

Sekančiame tekste Šryla Rupa Gosvamis meldžia savo dvasinį mokytoją Sanatana Gosvamį apsaugoti Bhakti-rasamrita-sindhu nuo gudragalvių, kurie neprašyti lenda į bhakti mokslą, o jų argumentai ir logika panašūs į veikiantį ugnikalnį vandenyne. Šiuos žmones Rupa Gosvamis vadina mimamsakais. Yra keletas mimamsos filosofijų – utara-mimamsa, arba gjana-mimamsa, taip pat karma-mimamsa. Kitaip sakant, Rupa Gosvamis prašo jį apginti nuo dviejų pagrindinių bhakti priešų – karmos ir gjanos. Rupa Gosvamio nuomone, tas vulkanas negali kaip nors paveikti didžiulį vandenyną, bet tiems, kurie bando pažeisti jo rimtį savo prasimanymais, ir tiems, kurie jį mėgina perprasti, pasitelkę logiką, pavojus yra realus. Tokius žmones Rupa Gosvamis perspėja, kad Bhakti-rasamrita-sindhu neįmanoma suprasti, pasitelkus logiką. Raktas į bhakti – skonis, potraukis.

Ir vis tik Šat-sandarbhoje Dživa Gosvamis atsidavimo tarnystę aiškina, naudodamasis būtent logika, pirmuosiuose tekstuose prakeikdamas tuos, kurie skaitys jo veikalą ne tam, kad sustiprintų savo tikėjimą atsidavimo tarnystės procesu, o tiesiog norėdami pasipraktikuoti logikos pritaikyme. Pamokslaujant logika galima naudotis kaip instrumentu, bet ji neturi išvirsti į savitikslį.

Paskutiniame, šeštame, mangalačaranos tekste Rupa Gosvamis nuolankiai patikina, kad rašydamas šią knygą, jis tik bando prisidėti prie Krišnos sąmonės išplitimo visame pasaulyje. Tokia jau bhaktos sąmonė: jis niekada nelaiko savęs didžiu pamokslautoju, o tik įrankiu savo mokytojų rankose. Eidami didžiųjų praeities ačarjų pramintu taku, mes turime galimybę ką nors nuveikti vardan kenčiančios žmonijos. Rupa Gosvamiui neduoda ramybės bhaktų ir visų tų, kurie kenčia šiame pasaulyje, padėtis, ir būtent tai apsprendžia pagrindinį Bhakti-rasamrita-sindhu parašymo tikslą. „Aš nesu vertas rašyti, bet šiuo darbu bandau kurti gėrį“. Šios dvi savybės – nuolankumas ir gailestis visoms gyvoms būtybėms – yra neatskiriamos. Tiktai tikrai nuolankus žmogus gali nuoširdžiai linkėti gero kitoms gyvoms būtybėms.

 

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis