Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

MADHURJOS PRANAŠUMAS PRIEŠ AIŠVARJĄ

 

Ketvirtame Atsidavimo nektaro skyriuje Šryla Prabhupada kalba apie tris prisirišimo formas: 1) prie materialios gerovės, bhukti; 2) prie impersonalaus išsivadavimo, mukti; 3) prie Vaikunthos – vietos, kur galima mėgautis aišvarja. Visos šios formos yra kliūtys kelyje pas Krišną.

Rupos Gosvamio mokinys ir pasekėjas Raghunatha das Gosvamis ketvirtame Manah-šikša skyriuje irgi nurodo tris kliūtis, trukdančias žmogui pasiekti aukščiausią gyvenimo tikslą – bhakti. Kiekviena iš jų turi savo priežastis. Į bhukti žmogų nukreipia bendravimas su materialistais, tai yra, pokalbiai pasaulietinėmis temomis, pradžalpa. Ji panaši į laisvo elgesio moterį: panašiai, kaip prostitutė apvagia žmogų, taip ir pradžalpa atima intelektą, sutelktą į Dievą. Į mukti žmogų grąžina asat-sanga, bendravimas su impersonalistais, o aišvarją pasirenka tie, kurie bendrauja su praktikuojančiais aišvarją.

Norėdamas parodyti mokšos menkavertiškumą, Rupa Gosvamis vieną po kito pateikia dvidešimt septynis tekstus, parodančius bhakti didybę ir mūsų pasirinkto tikslo teisingumą. Jis supažindina mus su Viešpačiui atsidavusiomis asmenybėmis, kurios atsisakė išsivadavimo, – Maharadža Prithu, Šukadeva Gosvamiu, Vritrasura, Viešpačiu Šiva, Indra, Prahlada Maharadža, Gadžendra.

Devintoje Šrimadbhagavatam giesmėje Krišna pasakoja apie penkias išsivadavimo formas, leidžiančias: 1) susilieti su Viešpačiu; 2) gyventi vienoje planetoje su Viešpačiu; 3) valdyti tokius pat, kaip Viešpaties, turtus; 4) turėti kūną, panašų į Viešpaties; 5) betarpiškai bendrauti su Viešpačiu. Šitos formos kažkiek primena rasas: sajudžja – šanta rasą, salokja – dasją, sarupja – sakhją, sarišti – vatsalją ir samipja – madhurja rasą. Principinis skirtumas tarp išsivadavimo formų ir rasų – pasirinktas tikslas. Skirtingai nuo žmogaus, kurį traukia Viešpaties didybė, turtai, šlovė ir privilegija būti šalia Jo, bhakta tenori Jam tarnauti. Ir vienas, ir kitas garbina Narajaną, tik pirmu atveju teikiama pirmenybė Jo išoriniams požymiams, turtams ir šlovei; antruoju atveju persveria Pati Viešpaties Asmenybė ir santykiai su Juo.

Visos šios išsivadavimo formos reiškia, kad žmogus, daugybe askezių apvalęs širdį nuo kamos (geismo), krodhos (pykčio), lobhos, mados, mohos (iliuzijos) ir matsarjos, pasiekė aukštą dvasinį lygį – aišvarją. Tačiau šiame kelyje nebuvo meilės motyvacijos, todėl jam nepasisekė išvystyti savo širdyje tyrą prisirišimą prie Viešpaties. 

Ketvirtame Damodaraštakos tekste Satjavrata Munis, kreipdamasis į Viešpatį, išdėsto dvasines vertybes hierarchine tvarka: varam deva mokšam na mokšavadhim va / na čanyam vrine`ham varešad apiha / idam te vapur natha gopala-balam / sada me manasy avirastam kim anyai – o visagali Viešpatie, aš nesivaikau turtų, nereikia man nei gražuolių moterų, nei būrių pasekėjų. Tenoriu vieno – nuo gimimo iki gimimo be jokių išskaičiavimų su atsidavimu Tau tarnauti.

Išsivadavimas – pakankamai aukštas tikslas. Dar aukštesnis – patekti Vaikunthon, bet ir tai ne riba: kai Kumarai Vaikunthoje sutiko Narajaną, jie Jam pareiškė, kad sutiktų gyventi ir pragare, jeigu ten būtų galimybė praktikuoti sadhana-bhakti. O Satjavrata Munis tenori vieno – nei akimirkos nesiskirti su Viešpačiu Krišna Gopalos pavidale. Tai aukštesnis lygis, nes sadhana-bhakti nenuves mus toliau Vaikunthos, o prisirišimas prie Krišnos žmogui leis pasiekti tiesiogiai Patį Krišną. Tokiu būdu, būtent Radhos bei Krišnos garbinimas transcendentinėje Vrindavano žemėje yra pati aukščiausia žmogiškosios egzistencijos vertybė.

Šio skyriaus pabaigoje Rupa Gosvamis kviečia mus pasišvęsti vieninteliam tikslui – pasiekti Krišną, dvylikos rasų, išreikštų pačioje aukščiausioje jų formoje, šaltiniui.

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis