Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Laikas – subtiliausia energija materialiame pasaulyje

 

Laikas materialiame pasaulyje pasireiškia kaip pats subtiliausias materialus elementas, todėl jo neįmanoma užfiksuoti arba išmatuoti. Toks teiginys gali pasirodyti keistas, nes mes išvien naudojamės laikrodžiais, matuojančiais laiką. Bet ar nors vienas žmogus išmatavo pačią laiko esmę? Žinoma, mums atrodo, kad kada nors mes viską išmatuosime, bet matuoti – reiškia kontaktą, poveikį. Taigi norint matuoti laiką, reikia išmokti daryti jam kažkokį poveikį. Tam tikslui reikia pačiam nebūti įtakojamam laiko. O žmogus, kuriam laikas neturi jokio poveikio, yra nemirtingas. Tačiau dar niekas nematė ir negirdėjo, kad kas nors amžinai gyventų savo materialiame kūne.

Ir vis tik mokslininkai, bandantys prailginti žmogaus gyvenimą, išleidžia baisius pinigus, norėdami sukurti nemirtingumo eliksyrą. Bet tie, kurie atidžiai skaito Vedas, gerai žino, kad tai neįmanoma. Šrimadbhagavatam (3.26.15) parašyta, kad savo prigimtimi amžino  dvasinio laiko paskirtis – prižiūrėti visus procesus, vykstančius šiame pasaulyje. Kaip mes galime valdyti tai, ko paskirtis – valdyti mus pačius. Visatos atsiradimo metu laikas joje pasireiškia kaip dvidešimt penktas elementas, kuris apjungia kitus dvidešimt keturis pradinius elementus. 

Skaitytojas: Įdomu, kaip jis tai padaro?

Autorius: Dabartiniu pokalbio momentu tai paaiškinti sunku, čia vėlesnės diskusijos tema. Bet kai ką galima išsiaiškinti ir dabar. Suprasti, kad laikas veikia kaip jungiamoji grandis, labai paprasta, tereikia išanalizuoti, kaip mes einame į parduotuvę.

Skaitytojas: Vėl juokaujate.

Autorius: Kai mes einame į krautuvėlę, kiekvienas mūsų žingsnis užima tam tikrą laiko tarpą. Taip nebūna, kad mes nueiname pusę kelio, o laikrodis rodo tą patį laiką, kai išėjome iš namų.

Skaitytojas: Bet man atrodo, kad laikas nekontroliuoja mano judesių, aš pats savaime einu, o laikrodis – irgi. Aš – sau, jis – sau. Mes nesusiję.

Autorius: Vadinasi, laikas juda tik išorėje, bet ne jumyse?

Skaitytojas: Nesukite man galvos, aš sakau, kad laikas (rodyklės) juda laikrodyje, o aš tuo metu einu į parduotuvę.

Autorius: Vadinasi, kol jūs ėjote, nei kiek nepasenote?

Skaitytojas: Pasenau, žinoma. Laikas teka ir manyje.

Autorius: Tada laikas yra kaip jungiamoji grandis, jums judant link parduotuvės. Sutinkate?

Skaitytojas: Vadinasi, tas pats laikas tuo pat metu teka tiek manyje, tiek ir išorėje?

Autorius: Jis tuo pat metu teka visur ir jungia tarpusavyje visus šio pasaulio įvykius, kurie pasireiškia mūsų ir kitų gyvų būtybių gyvenime. Laikas viską įtakoja tuo pačiu metu, tokiu būdu viską susiedamas.

Skaitytojas: Na, gerai, tegu sau sieja, bet kaip tai susiję su mūsų gyvenimu?

Autorius: Kai ateina neganda, reikia suprasti, kad ji pasireiškė laiko valia. O pats laikas pasireiškia kaip jungiantis faktorius tarp mūsų praeities poelgių ir situacijos, kurioje mes dabar esame.

Skaitytojas: Gerai, supratau, kad šie įvykiai susiję. Ką man tai duos?

Autorius: Dings kančios, kurios visada atsiranda dėl to, kad mes jaučiamės nuskriausti. Kai žmogus nejaučia skriaudos, jis tuoj pat nusiramina.

Skaitytojas: Vadinasi, supratimas, kad laikas kažką su kažkuo jungia, teikia mums laimę?

Autorius: Taip. Kitaip kokia prasmė būtų tiek daug apie tai kalbėti?

Išvada: suvokiant laiką kaip jungiantį faktorių, galima ištverti bet kokius sunkumus, žinant, kad tai yra mūsų buvusių poelgių rezultatas. Tai duoda jėgų ramiai atlaikyti likimo smūgius.

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis