Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Kur mes galime patekti

 

Vedose pasakyta, kad mūsų visata turi kiaušinio formą, ir apatinė jo dalis užpildyta skysta substancija. Viršutinėje visatos dalyje (nuo vidurio iki viršaus) išsidėsčiusios keturiolika planetinių sistemų. Iš šalies žiūrint, atrodytų, lyg nuo vandens paviršiaus iki pat kiaušinio viršaus driektųsi didžiulis augalas. Visai kaip pasakoje, ar ne? Tačiau, susipažinę su Vedų turiniu, suprasime, kad tai tikrų tikriausia tikrovė.

Kiekviena planetinė sistema turi disko formą. Kitaip sakant, tai, ką šiuolaikiniai mokslininkai vadina galaktikomis, Vedose įvardinama kaip planetinės sistemos. Visos keturiolika sistemų išsidėsčiusios viena virš kitos kaip keturiolika diskų. Mūsų matomas Paukščių Takas greičiausiai yra kaimyninė sistema. Mes esame septintame lygyje, tai yra, vidury šių diskų. Virš mūsų išsidėsčiusios aukštutinės planetinės sistemos, o po mumis – žemutinės. Kur viršus, kur apačia – atsirenkam pagal Poliarinę žvaigždę, kuri yra virš mūsų. Vedose smulkiai aprašyta kiekviena planetinė sistema ir visa mūsų galaktika.

Skaitytojas: Visa tai labai įdomu, bet andai jūs žadėjote papasakoti apie tai, kaip mūsų norus tapti laimingais pildo tam tikros materialios gamtos jėgos keistu pavadinimu “gunos”. Kam gaišti laiką su visatos sandara? Kaip planetų išsidėstymas gali būti susijęs su gunomis?

Autorius: Mūsų norus būti laimingais pasaulio dėsniai vykdo pagal paprastą principą. Pasirodo, kiekviena gyva būtybė su tam tikra savo norų gama gimsta būtent toje planetoje, kur tie norai gali būti išpildyti. Kiekviena visatos planeta turi tam tikrą, tik jai būdingą gunų derinuką. Norėdami kažkokios konkrečios laimės, mes neišvengiamai patenkam į vienų ar kitų gunų įtaką ir tada gimstame planetoje, kuri labiausiai tinka mūsų troškimų įgyvendinimui. Taip materialios gamtos gunos pildo visų gyvų būtybių norus.

Skaitytojas: O kur geriau gimti – žemutinėse ar aukštutinėse planetose?

Autorius: Aukštutinių planetų gyventojai gyvena milijonus kartų ilgiau ir patiria milijonus kartų daugiau laimės negu mes.         

Skaitytojas: Na, tada aš jau dabar noriu ten gimti. Jeigu tokios galingos jėgos prižiūri, kad išsipildytų mano norai, tai po šių žodžių aš turėčiau tuoj pat numirti ir atgimti kokioje nors aukštutinėje planetoje. Bet kažkodėl niekas nesidaro…

Autorius: Kodėl jums atrodo, kad niekas nepasikeitė? Atvirkščiai, viskas vyksta taip, kaip priklauso. Jūsų noras jau užfiksuotas ir nuo šiol turės įtaką jūsų likimui.

Skaitytojas: Suprantu. Norite pasakyti, kad aš jau numiriau, bet dar neatkreipiau į tai dėmesio.

Autorius: Aš noriu pasakyti, kad tuoj pat numirti jums neleidžia begalinė daugybė ankstesnių norų, kurie dar turės išsipildyti, nes ir jie yra gunų priežiūroje – taip pat, kaip ir dabartinis, tik ką išsakytas noras.

Skaitytojas: Aš taip ir maniau, kad jūs mane vėl kaip nors apgausite. Bet tos gunos tikriausiai prižiūri ne tik mano buvusius ir esamus norus.

Autorius: Jos taip pat prižiūri, kad išsipildytų visų gyvų būtybių, su kuriomis jūs kada nors kontaktavote, norai.

Skaitytojas: Kažkoks neaiškus atsakymas…

Autorius: Kas gi čia nesuprantamo? Aš juk sakiau, kad gunos išpildo absoliučiai visų gyvų būtybių visus norus. Kai jūs atliekate kokį nors veiksmą, jis būtinai turi kažkokį poveikį aplinkai. Kitaip sakant, kiekvieną jūsų poelgį įvertina aukščiausios visatos jėgos. Tas įvertinimas įtakos ne tik jus, bet ir aplinkinius žmones, kurie, būdami vienaip ar kitaip susiję su jumis, po kiekvieno jūsų poelgio jau elgsis truputį kitaip, nei prieš jį. 

Jeigu mūsų poelgis ką nors įskaudins, mes už tai turėsime patirti lygiai tokį pat pergyvenimą. O atlikę dorybingą veiksmą, būsim apdovanoti laime. Kiekvienas žmogus atsako už savo poelgius. Taigi gunos globoja ne tik mudu, bet visas gyvas būtybes, be to, joms absoliučiai visi lygūs. Kartais mes elgiamės visai gerai, kartais – nelabai. Todėl kartais mus apnyksta bėdos, o kartais nusišypso laimė. Būtent todėl gunos užfiksuoja kiekvieną mūsų poelgį.

Skaitytojas: Aišku. Vadinasi, geriausia sėdėti ir nieko neveikti, tada būsim tikri, kad niekam nieko blogo nepadarysim. Tada mes nieko neįtakosim ir gunos įvertins tik mūsų norus. Štai kur laimės esmė.

Autorius: Jeigu imsite dykinėti, jūsų šeima išmirs iš bado, ir už tai susilauksite deramo atpildo. Neveiklumu problemų neišspręsit. Sakiau jums, kad ši tema labai sudėtinga, reikės įsisavinti daug žinių. Nėra taip paprasta, kaip atrodo – pagalvojau, panorėjau ir jau turiu. Iš tikrųjų mūsų sekančio gimimo vieta priklauso ne tik nuo mūsų norų, bet ir nuo mūsų poelgių šiame ir praeituose gyvenimuose.

Skaitytojas: Ar įmanoma kaip nors išsiaiškinti, kokius norus žmogus turėjo praeituose gyvenimuose?

Autorius: Vedose yra detalus šio klausimo išaiškinimas. Priklausomai nuo žmonių elgesio praeituose gyvenimuose, juos galima suskirstyti į tris grupes:

1. Jeigu žmogus turėjo tik dorybingus norus ir dorybingai gyveno, o jo motyvai buvo nesavanaudiški, tai dabar jį labiausiai įtakoja dorybės guna. Todėl jis turi gerą charakterį, gražią išvaizdą, puikią sveikatą, palankų likimą, nuoširdų tikėjimą į Dievą, jį supa pagarba ir maloni aplinka. Būtent šie požymiai nurodo kilnius žmogaus norus ir dorybingus darbus praeituose gyvenimuose.

2. Jeigu žmogus elgėsi ir gerai, ir blogai, o jo motyvai visada buvo savanaudiški, tai dabar jį labiausiai valdo aistros guna. Būdingi požymiai – impulsyvus bei neramus charakteris, polinkis į ligas, finansinės problemos, konfliktai, emocinis nestabilumas, o jo gyvenimas kupinas kritimų ir pakilimų. Jeigu jis ko nors paprašo pas Dievą, tai tik dėl savęs. Jeigu jis laiko save tikinčiu, tai be paliovos smerkia tuos, kurie Dievą išpažįsta kitokia, jam nepriimtina forma. Tai jis vadina nuoširdaus tikėjimo pasireiškimu. Jeigu jūs sutikote žmogų su tokiais požymiais, tai žinokite, kad praeituose gyvenimuose jis niekam nelinkėjo blogo, bet tarnavo vien tik savo egoistiniams interesams.

3. Jeigu žmogui patiko juodi darbeliai, o jo norai buvo bjaurūs, tai dabar jo kelrodė žvaigždė – neišmanymo guna. Tokiam žmogui būdinga atstumianti išvaizda, sunkus charakteris, grubus ir niekinantis elgesys su kitais, didelis finansinis nestabilumas, na, ir žiaurus likimas. Tokie žmonės arba visai netiki į Dievą, arba iššaukiančiai demonstruoja apsimestinį religingumą, bet tik tam, kad teisuolio kauke pridengtų savo negerus darbus. Jeigu sutiksite tokį žmogų, žinokite – praeitame gyvenime jis patirdavo daug džiaugsmo, galėdamas pakenkti kitiems.

Skaitytojas: Bijau, kad tokio atsakymo man nepakanka.

Autorius: Tokiu atveju pastudijuokite lentelę šios knygos pabaigoje. Ten rasite smulkesnį apibūdinimą, kaip gunos įtakoja žmones. Žmogaus charakteris, aplinka, šeimyniniai santykiai, mityba, kalba, tiesos supratimas ir netgi išvaizda priklauso nuo to, kokia guna labiausiai įtakoja jo sąmonę. Dviem žodžiais viso to nepaaiškinsi, todėl prisieis į viską ir pačiam gilintis.

Skaitytojas: Tai jau ačiū. Bet jūs, kaip visada, išsisukote nuo atsakymo į klausimą, kada gi aš galėsiu atgimti aukštutinėse planetose?

Autorius: Jeigu jūs visą gyvenimą darysite gerus darbus, o jūsų norai bus dorybingi, tai šis klausimas spręsis jūsų mirties metu. Dabartinio ir praeitų gyvenimų dorybingi norai ir poelgiai turi persverti nuodėmingus norus ir poelgius. Tik tada jūs garantuotai pateksite tokion gunų įtakon, kurioje vyraus dorybės guna, ir ji po grubaus kūno mirties perneš jus subtiliame kūne iš Žemės į vieną iš aukštutinių planetų.

Skaitytojas: Man sunku suprasti, kaip aš subtiliame kūne kažkur skrisiu. Nors šį terminą – “subtilus kūnas” – jūs jau aiškinote pirmoje knygoje, vis tiek aš jį sunkiai suprantu.

Autorius: Subtilus kūnas susideda iš proto, intelekto ir netikro ego. Toks paaiškinimas jums taip pat mažai ką sako, bet pokalbio eigoje jūs lengvai įsisavinsite panašius terminus.

Skaitytojas: O į kokią planetą aš galėsiu patekti po grubiojo kūno, kaip jūs teikiatės išsireikšti, mirties?

Autorius: Būtent į tą, kurią užsitarnausite, bet tai atsitiks tik tada, kai pasibaigs dabartinis jūsų gyvenimas.

Skaitytojas: O kas sprendžia, kada man mirti? Irgi mano buvę norai ir poelgiai?

Autorius: Jūs jau truputį primiršote mūsų ne taip seniai vykusį pokalbį apie laiko galybę. Tai laikas, atsižvelgdamas į buvusius norus ir poelgius, vaiko pradėjimo metu apsprendžia jo gyvenimo trukmę, kurią paskui savo jėgomis pakeisti jau neįmanoma.

Skaitytojas: Vadinasi, norėdamas gimti aukštutinėse planetose, aš visą gyvenimą turiu daryti gerus darbus.

Autorius: Ir daryti kuo daugiau, kad jie persvertų visas eibes, kurių jūs pridarėte praeituose gyvenimuose.

Skaitytojas: Jūs skatinate mane dorybingiems žygdarbiams. Iš principo aš nieko prieš, tik pirma reikia visu tuo patikėti. Ar yra kokie nors įrodymai, kad tai teisybė?

Autorius: Viskas, ką aš čia kalbu, paimta iš Vedų, kurios man yra tiesos šaltinis. Tai, kad mūsų gyvenimus įvairiose planetose apsprendžia gunos, patvirtina daug pavyzdžių, pateikiamų Vedose. Pavyzdžiui, apie tai kalbama visuotinai pripažintame vediniame traktate Bhagavadgyta:

Kas miršta dorybėje, tas pasiekia tyras aukštesniąsias didžiųjų išminčių planetas (Bg. 14.14).

Kas miršta apimtas aistros gunos, tas gimsta tarp tų, kurie atlieka karminę veiklą, o kas miršta apimtas neišmanymo gunos, tas gimsta gyvūnų karalystėje (Bg. 14.15).

Tie, kuriuos veikia dorybės guna, palaipsniui kyla į aukštesnes planetas. Aistros gunos įtakoje esantieji gyvena žemės planetose, o tie, kuriuos užvaldė atstumianti neišmanymo guna, leidžiasi į pragaro pasaulius (Bg. 14.18).

Todėl arčiau vandenyno, užpildančio pusę visatos, gyvena tie, kurie daugiausia užsiėmė blogais darbais, ir čia jie patiria vien tik kančias. Vidurinėse planetinėse sistemose, kur yra ir mūsų Žemė, gyvena tie, kurie darė tiek gerus, tiek blogus darbus, maždaug vienodu santykiu. Todėl ir laimės, ir kančių čia yra maždaug vienodai. Aukštutinėse planetose gyvena tie, kurie darė daug gerų darbų, ir dabar jie patiria nepaprastai daug laimės. Bhagavadgytoje apie tai sakoma:

Dorovingos veiklos pasekmė tyra ir priskiriama dorybės gunai. Tačiau aistros gunos veiklos pasekmė – kančios, o neišmanymo – kvailybė (Bg. 14.16).

Skaitytojas: Vadinasi, būtent gunos priverčia mus gimti vienoje iš planetinių sistemų?

Autorius: Taip, bet jos tai daro sutinkamai su mūsų norais ir poelgiais, todėl čia viskas teisinga.

Skaitytojas: O jeigu aš nežinojau, kad elgiuosi neteisingai, tai ar vis tiek būsiu nubaustas?

Autorius: Žinoma. Bausmės paskirtis – kad mes gyvenime ką nors suprastume ir išmoktume.

Skaitytojas: Aš sutikau kalbėtis su jumis apie laimingo gyvenimo dėsnius, bet kuo daugiau mes kalbame, tuo labiau aš suprantu, kad gyvenimas – tai toli gražu ne žaidimas. Tos gunos panašios į kagėbistus: sekami kiekvienas mūsų žingsnis, kiekviena mintis. Sakykim, mes sugalvojome gyventi dorybingai, bet dėl neišmanymo pridarėme daug kvailysčių, ir už tai vietoj laimės mums prisieis atlikti bausmę, trunkančią visą gyvenimą. Nelinksma perspektyva.

Autorius: Jūs teisus, bet gunos veikia daug protingiau, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jeigu žmogus pasuko dorybės keliu, tai, nepaisant jo netikusių poelgių praeityje, jį vis tiek labiausiai įtakoja dorybės guna. Bloga karma nukeliama vėlesniam laikui, o paskui dvasinių žinių pagalba žmogus ją gali sudeginti. Progresuojančių šiame kelyje žmonių ir netgi šventųjų likime taip pat būna rūsčių išbandymų. Tačiau dorybės guna juos apdovanoja didele laime, todėl likimo išbandymus jie nelaiko kančiomis.

Skaitytojas: Vadinasi, dorybės guna savo numylėtiniams gali suteikti laimę kreditan?

Autorius: Kažkas panašaus. Jeigu žmogaus sąmonė nukreipta į dvasinį tobulėjimą, jam gresiančios kančios bus atkeltos vėlesniam laikui, o paskui ir sudegintos tiesos pažinimo ir dorybingos veiklos proceso metu.

Skaitytojas: Ar visada taip būna, ar kažkas gali likti užmirštas?

Autorius: Bhagavadgyta sako, kad tie, kurie pasuko dorybės keliu, yra visiškai apdrausti nuo atpildo už praeityje padarytas klaidas.

Aukščiausias Dievo Asmuo tarė: Prithos sūnau, transcendentalistas, atliekantis gerus darbus, nepražus nei šiame, nei dvasiniame pasaulyje. Kas kuria gėrį, Mano drauge, to niekada neįveikia blogis (Bg. 6.40).

Skaitytojas: Nejaugi tai sako Pats Dievas?

Autorius: Taip, tai pripažintas vedinis kūrinys, kuris pažodžiui atkuria pokalbį, vykusį tarp Dievui atsidavusio didžiojo karžygio Ardžunos ir Paties Dievo, Šri Krišnos vardu įsikūnijusio Žemėje daugiau kaip prieš penkis tūkstančius metų.

Skaitytojas: O ką, jų pokalbį kas nors nuklausė ar gal net užrašinėjo į diktofoną? Kaip jūs galite tvirtinti, kad jie kalbėjo būtent tokiais žodžiais?

Autorius: Vienas išminčius, Sandžaja, iš savo dvasinio mokytojo Vjasadevos gavo sugebėjimą telepatiniu būdu matyti ir girdėti viską, kas vyko šio pokalbio metu. Todėl jis galėjo stebėti visą pokalbio ir po to vykusio mūšio eigą ir perpasakoti karaliui Dhritaraštrai, kuris mūšyje nedalyvavo. Vjasadeva savo mistinių galių dėka taip pat viską matė ir vėliau užrašė, nes turėjo absoliučią atmintį. Tokiu būdu, informacija apie Ardžunos ir Krišnos pokalbį gauta iš dviejų nepriklausomų šaltinių.

Skaitytojas: Argi įmanoma tiek daug įsiminti, išgirdus tik vieną kartą?

Autorius: Tuo metu, prieš penkis tūkstančius metų, dauguma žmonių turėjo absoliučią atmintį, tuo labiau didis išminčius Vjasadeva, kuris iš atminties užrašė kelias dešimtis vedinių kūrinių.

Skaitytojas: Ar šis Dievo įsikūnijimas kaip nors įrodytas?

Autorius: Jį išpranašavo Vedos, pavyzdžiui, apie tai kalbama Šrimadbhagavatam veikale. Be to, yra astrologiniai apskaičiavimai, nurodantys, kad tuo metu atėjo būtent Aukščiausias Viešpats, ir niekas kitas. Taip pat išliko daugybė Jo amžininkų paliudijimų, kuriuose smulkiai apsakomas Jo gyvenimas ir antžmogiški darbai.

Skaitytojas: O dabar daug žmonių įsitikinę, kad Dievas gali įsikūnyti tik vienu pavidalu.

Autorius: Pagal juos išeitų, kad šiuo atžvilgiu mes pranokstame Dievą. Juk mes nuolatos įsikūnijame įvairiausiuose kūnuose. Mes visada, tegu ir nesąmoningai, bet norime apriboti Dievo galimybes, taikydami Jam savo mąstelį. Kai sąmonę įtakoja aistros guna, žmogus tiesiog negali suprasti, kad Dievas gali turėti kitokį pavidalą, negu mes Jam priskiriam. Vėliau mes smulkiau aptarsim šitą klausimą.

Skaitytojas: Paskutinė jūsų citata man ne visai suprantama. Pavyzdžiui, ką reiškia pasakymas, kad žmogus, užsiimantis dorybinga veikla, niekada nežus?

Autorius: Tai nereiškia, kad jis niekada nemirs, taps nemirtingu. Vediniais laikais persikūnijimo faktas daugeliui žmonių buvo akivaizdus, ir jokių iliuzijų apie amžiną gyvenimą tame pačiame kūne jie nepuoselėjo. Sprendžiant iš pokalbio konteksto, greičiausiai čia kalbama apie tai, kad tokiam žmogui suteikiama garantija, jog jam progresuojant pažinimo kelyje, jis nepatirs nuopuolio, arba degradacijos. Net jeigu jis netyčia suklumpa, tai sekančiame gyvenime jam suteikiama galimybė gimti dorybingoje šeimoje, kur bus visos sąlygos tolesniam dvasiniam progresui. Kitas Bhagavadgytos tekstas nedviprasmiškai patvirtina šią mintį:

Po daugybės laimingo gyvenimo metų dorovingų gyvų esybių planetose, nevykėlis jogas gimsta teisuolių arba turtingoje aristokratų šeimoje (Bg. 6.41).

Skaitytojas: Kiek padidėja laimės, jeigu gimstame aukščiau esančioje planetoje?

Autorius: Vedose nurodoma, kad laimės lygis virš mūsų esančioje planetinėje sistemoje šimtą kartų didesnis už mūsiškį.          

Skaitytojas: Vadinasi, antroje galaktikoje, esančioje virš mūsų, laimės bus dešimt tūkstančių kartų daugiau, negu Žemėje.

Autorius: Bet ir jos gyventojai dorybingų darbų atliko dešimt tūkstančių kartų daugiau, negu mes. Taigi ir šiuo atveju viskas sutvarkyta labai teisingai. Kiekvienas gyvena ten, kur nusipelnė.

Skaitytojas: Norėčiau nors truputį pagyventi tokioje galaktikoje.

Autorius: Tada dorybingų darbų turite atlikti dešimt tūkstančių kartų daugiau už vidutinį jų vidurkį Žemėje. Bet Vedos sako, kad žmonės, norintys gimti aukštutinėse planetose, nėra labai protingi, nes daug geriau stengtis patekti į dvasinį pasaulį, kur laimės yra milijardus kartų daugiau.

Į dvasinį pasaulį veda pats tiesiausias kelias, o tiems, kurie patenka į aukštutines planetas, prisieis ten išbūti kelias dešimtis ar šimtus tūkstančių metų, ir nežinia, kokie norai pas juos atsiras per tą laiką. Galbūt jiems vėl teks sugrįžti į vidurines Žemės tipo planetas.

Skaitytojas: Argi aukštutinių planetų gyventojų norai gali, taip sakant, degraduoti?

Autorius: Taip, pavyzdžiui, jie gali pasidaryti labai išdidūs ir iššaukiančiai elgtis. Taip jie ilgainiui praranda savo dorybingumą ir, nori nenori, bus priversti gimti vidurinėse ar net žemutinėse planetose.

Skaitytojas: O iš dvasinio pasaulio į materialųjį irgi patenkama?

Autorius: Taip, jeigu užsinorėsite gyventi sau, o ne Dievui. Bet tai labai maža tikimybė. Dvasinio pasaulio gyventojams svetima egoistinė laimės koncepcija, jie laimingi tuo, kad tarnauja Dievui ir kitiems.

Skaitytojas: Tad kaip patekti tiesiai į dvasinį pasaulį?

Autorius: Tam tikslui reikia su meile ir atsidavimu kartoti šventus Dievo vardus, kurie turi dvasinę prigimtį ir gali mumyse išugdyti potraukį dvasinei praktikai. Dvasiniame pasaulyje visiškai nėra potraukio materialiai veiklai. O kartoti šventus vardus nesudėtinga, tik mūsų intelekte yra kliūtis, trukdanti tai daryti.

Skaitytojas: Kokia tai kliūtis?

Autorius: Pavydas Dievui.

Skaitytojas: Kol kas man visa tai sudėtinga, nesuprantama ir nepagrįsta.

Autorius: Ilgainiui, gilindamasis į laimingo gyvenimo dėsnių studijas, jūs viską išsiaiškinsite.

Skaitytojas: Norite pasakyti, kad dabar man paprasčiausiai trūksta žinių?

Autorius: O ko jūs norite? Net išminčiams, išmanantiems Vedas, išsivadavimas iš materialaus pasaulio pančių ir šventų Dievo vardų galybė yra pats slaptingiausias ir sunkiai suvokiamas dalykas. Ką jau kalbėti apie mus, neturinčius supratimo netgi apie sielos egzistenciją.

Skaitytojas: Kas tai – materialaus pasaulio pančiai? Jaučiasi sąsaja su kalėjimu.

Autorius: Kadangi materialiame pasaulyje daug kančių, tai Vedos dažnai jį palygina su kalėjimu toms gyvoms būtybėms, kurios panoro gyventi egoistiškai ir savanoriškai susikaustė šio kvailo noro grandinėmis.

Skaitytojas: Skaudu apie tai klausyti. Norite mane įtikinti, kad gyvename didžiuliame kalėjime?

Autorius: Nepergyvenkite ir nedarykite priešlaikinių išvadų. Vedas suprasti ne taip paprasta, todėl jas reikia kantriai ir atsidėjus studijuoti.

Skaitytojas: Tada pratęsiam pokalbį apie gunas.

Autorius: Ir taip, nuo žemutinių planetų kylant į aukštutines, kančių lieka vis mažiau, o laimės lygis didėja. Kaip jau minėjau, norint pasikelti į gretimą sistemą, dorybingų darbų reikia atlikti šimtą kartų daugiau už visus kitus žmones. Todėl savaime aišku, kad aukštutinių planetų gyventojai turi labai gerą charakterį ir yra daug mažiau egoistiški, negu mes. Visas jų gyvenimas pašvęstas tarnauti Dievui ir kitiems. 

Skaitytojas: O gunos juos įtakoja taip pat, kaip ir mus?

Autorius: Ne visada. Kai kurios dorybingos asmenybės, iš gailesčio mums ir norėdamos pasidalinti išaukštintu žinojimu, savo noru gimsta žemesnėse planetose, negu užsitarnavo.  

Išvada: neįmanoma pažinti laimingo gyvenimo dėsnių, nežinant, kaip veikia materialios gamtos gunos. Todėl tie, kurie neabejingi savo likimui, turi kuo geriau suvokti jų poveikį mūsų gyvenimui.

Gilinantis į gunų veiklą, daugeliui žmonių atsiranda noras pakliūti į aukštutines visatos planetas, bet Vedos tai laiko nelabai protingu sprendimu. Protingas žmogus stengsis patekti tiktai į dvasinį pasaulį. Tam tikslui jis turi įveikti protui nežinomą, bet realiai širdies gilumoje esantį pavydą Viešpačiui, atmesti visus savo egoistinius planus ir pašvęsti gyvenimą Aukščiausio Dievo Asmens tarnystei.

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis