KLASIKINIS  BHADŽANAS

Štai  kaip  jis  aprašo  visą  kartojimo  procesą. Klausyk  labai  atidžiai: “Žmogus  turi  kartoti  Šventą  Vardą  nuošalioje  vietoje, su  giliu  įsitikinimu, kad  Šventas  Vardas  ir  Krišnos  Asmuo  viena  ir  tas  pat, sutelktu  protu  ir  nedarydamas  nama-aparadhų. Jis  turi  rūpestingai  vengti  kiekvieno  įžeidimo  ir  nuoširdžiai  atgailauti, jeigu  netyčia  padarys  vieną  iš  jų. Jis  taip  pat  turi  karštai  melstis  lotosinėms  Švento  Vardo  pėdoms  ir  būti  kupinas  ryžto  savo  kartojime”. … “Reikia  pradėti  nuo  vienos  valandos  kartojimo  (tai  atitinka  aštuonis  ratus), paskui  pereiti  prie  dviejų  valandų  (šešiolika  ratų), dar  vėliau  skirti  keturias  valandas  (trisdešimt  du  ratai)  ir  galiausiai  kartoti  ne  mažiau  kaip  tris  Šventų  Vardų  lakhus  (tris  kartus  po  64  ratus)  per  dieną. Tai padės  greitai  nutraukti  visus  ryšius  su  materija.

Po  truputį  vystysis  potraukis  Šventam  Vardui. Palaipsniui  dings  apatija  ir  neatidumas.

“Švento  Vardo  įžeidimai  pašalinami  tik  nuolatinio  kartojimo  būdu  ir  jau  niekada  nepasikartoja. Nuolatinis  kartojimas  reiškia, kad  išskyrus  minimalų  laiką, reikalingą  patenkinti  būtiniausius  kūno  poreikius, žmogus  turi  kartoti  mantrą  visą  dieną. Kai  įžeidimai  sunaikinami, širdyje  pražįsta  tyriausias  Šventas  Vardas. Jis  duoda  bhavą  ir  galiausiai  premą”.

Štai  toks  nama-bhadžano  kelias. Žinoma, mes  negalime  kartoti  visą  parą. Kali-juga  vargiai  mums  tai  leis. Bet  šie  nurodymai  mums  padeda  susigaudyti, į  ką  mes  turime  orientuotis. Galų  gale, bent  jau ekadašio  ir  Viešpaties  apsireiškimo  dienomis  reikia  visiškai  susitelkti  į  Šventą  Vardą.

Ateina  laikas, kai  pigios  sėkmės  iliuzija  prasiskleidžia, ir  žmogus  staiga  pamato, koks  iš  tikrųjų  sunkus  šis  kelias. Pradžioje  tai  gąsdina  ir  nėra  tikėjimo  sėkme, bet  palaipsniui  jis  ima  blaiviai  viską  vertinti.

Žmogus  atsiduria  prieš  pasirinkimą: ar  eiti  šiuo  keliu, ar  grįžti  atgal, į  materialistinį  gyvenimą. Kitaip  jo  laukia  siaubinga  tuštuma. Žinoma, galima  ir  prie  jos  priprasti, bet  tai  jau  ne  gyvenimas.

Aš  manau, esi  pakankamai  protingas  ir  pasirinksi  kelią, vedantį  į  priekį.

Tada  tau  teks  labai  atsakingai  atsižvelgti  į  savo  dvasinę  praktiką. Kai  tik  tu  pradėsi  kontroliuoti  savo  protą, tuoj  pat  pajusi, kaip  tai  sunku. Ypatingai  pradžioje, kol  tu  dar  neišmokai  justi  savo  širdyje  Viešpatį. Tu  pamatysi, kas  tam  trukdo  ir  kas  padeda. Turėsi  rūpestingai  vengti  viso  to, kas  nepalanku, ir  siekti  tų  dalykų, kurie  tau  padės.

Tu tapsi labai išrankus bendravime, ir turėsi labai daug ką pakeisti savo gyvenime.

Visa tai labai sunku. Bet reikia iš karto įsisąmoninti, kad tai vienintelis kelias pas Dievą.

O, Viešpatie! Kaip ilgai Tu mane pakenti! Aš  juk visai nevertinu Tavo  Švento Vardo. Kada aš pagaliau suprasiu, kad  taip elgdamasis su Tavimi, savo  išgelbėtoju, vietoj dėkingumo aš spjaunu Tau į veidą.

Krišna! Kaip  man  įgyti  norą  siekti  Tavęs? Aš  tiek bukas, kad net  nesuprantu, kodėl reikia melsti Tavo malonės. Jeigu Tu nepasigailėsi manęs, aš  atsisakysiu šito gyvenimo ir mesiuos į bedugnį iliuzijos vandenyną…