Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Kas yra dikša-guru?

 Dvasinis mokytojas kiekviename mato asmenybę.

Bendraudamas su žmogumi, jis bendrauja su siela.

Ištrauka iš seminaro „Transcendentinis garsas“

     ...Šiandieną norėčiau paliesti guru temą. Kam reikalingas guru? Kaip jis gali padėti žmogui? Kokį vaidmenį atlieka guru mūsų dvasiniame gyvenime, ir kaip turime elgtis mes? Nes įsipareigojimai, kuriuos prisiima guru, turi tiek vertės, kiek mes laikomės savo pačių įsipareigojimų.

     ...Norint sugrįžti pas Dievą, reikia labai gerai suprasti savo santykius su Juo, sambandhą, pažinti kelią, kuris pas Jį veda, abhidėją, ir suprasti galutinį tikslą, kurį turime pasiekti, prajodžaną. Be viso to dvasinis gyvenimas neturi ir negali turėti jokios prasmės. Šias tris kategorijas reikia įsisąmoninti. Jos yra šventraščių tekstuose. Guru kalba tą patį. Kas yra mūsų sambandha? Ko mes siekiame? Kas tas Dievas, kuriam lenkiamės? Krišna. Krišna Vrindavane, Krišna maloningiausioje Savo formoje, Krišna – transcendentinis meilės Dievas, kuris dalina ir Pats priima meilę. Jis mūsų Dievas. Koks yra mūsų kelias, kaip mes prie Jo artėjame? Per bhakti. Atsidavimo tarnystė yra vienintelis kelias, leidžiantis prie Jo priartėti. Ir jokio kito kelio nėra. Koks yra mūsų galutinis tikslas? Prema arba prema-bhakti. Bhakti yra ir kelias, ir tikslas. Sadhana-bhaktipriemonė, prema-bhakti – tikslas.

     Garse Om, kurį mes tariame, yra sambandha, abhidėja ir prajodžana. Jeigu mes tyrai tarsime Om, galėsime grįžti į dvasinį pasaulį. Taip nurodo Vedų šventraščiai, todėl jie vadinami prasthana-traja. Prasthana-traja reiškia „pagrindinis kelias“. Prasthan reiškia atsisveikinimą, atsisveikinimą su šiuo pasauliu. Štai Vedos ir nurodo šį atsisveikinimo ir išsiskyrimo kelią. Kai Pandavai ėjo į paskutinę kelionę, kildami į Himalajus, vienas po kito mirė jų materialūs prisirišimai. Ši paskutinė kelionė vadinasi maha-prasthan. Šačinandana Maharadža parašė nuostabią knygą, kuri taip pat vadinasi „Atsisveikinimo kelias“. Tai jo kelionė į Himalajus. Kopimą į Himalajus jis lygina su dvasiniu gyvenimu. Kiekvieną kartą, kai mes pakylame į kažkokią viršūnę, kažką pasiekiame dvasiniame gyvenime, mes suprantame, kad apačioje kažką palikome, su kažkuo atsisveikinome. Lygiai taip pat ir Vedos nurodo mums kelią, kuriuo eidami mes atsisveikiname su tuo, kas nereikalinga, kas mums trukdo, šturmuodami vis naujas ir naujas viršūnes. Bet mūsų širdyse gyvenančios anarthos, apgaulė neleidžia mus to pasiekti vien tik per Vedas, todėl mums reikalingas guru. Tai labai svarbus momentas.

     Guru mums duoda sambandhą, abhidėją ir prajodžaną. Koks guru duoda mums sambandhą, ryšį su Krišna? – Dikša guru. Sambandhą mums duoda dikša guru. Kokia dikša guru, kaip Madana-Mohano tarno, esmė? Kaip dikša guru veikia? Jis patraukia ir sužavi. Tai labai svarbus aspektas, kurį žmonės turi suprasti. Kartais žmonės klausia: „Kaip man išsirinkti guru? Kas yra mano guru? Kaip jį atpažinti?“ Anksčiau ar vėliau šis klausimas iškyla kiekvienam. Yra labai svarbu suprasti, kad dikša-guru ir Madana Mohana funkcijos yra tos pačios. Madana Mohana yra tai, kas meilės Dievą suklaidina. Madana taip prie savęs pritraukia, kad materialus pasaulis praranda savo žavesį. Jis užtemdo materialią meilę, materialius prisirišimus. Prisirišimas prie dvasinio mokytojo tampa stipresnis. Kokiu būdu dvasinis mokytojas tai padaro, kaip jis tai pasiekia? – Savo savybėmis. Prisiminkite Gurvaštaką. Šioje maldoje mes galime rasti visą dvasinio gyvenimo esmę. Pačioje pradžioje, pirmame kuplete, Višvanatha Čakravarti Thakura sako: samsara davanala lidha loka“, aš degu materialios egzistencijos liepsnose, samsaros lauže. Kaip lietus gali užgesinti degantį mišką, taip ir guru gali užgesinti ugnį, liedamas ant jos savo malonės lietų“. – Iš kur jis šią malonę ima? O iš kur debesys ima vandenį? Iš vandenyno, gunarnavasja. Arnavasia reiškia vandenyną, guna reiškia geradaris arba savybė. Šis dorybingų savybių vandenynas yra Krišna. Guru ima šias savybes iš Krišnos. Savo savybėmis, savo meile ir paprastumu guru mus pritraukia, padarydamas materialų pasaulį mums nereikalingu. Tokia yra dikša-guruDikša-guru parodo mums tobulą dvasinio gyvenimo pavyzdį. Savo savybių dėka jis mus moko ir gelbsti. Iš pradžių žmogus nesupranta filosofijos ir nurodymų, bet jį patraukia dvasinio mokytojo savybės, kurios jam atveria Krišną. Guru jis mato Krišnos savybes ir supranta: „Jei tik dalelė Krišnos savybių, besireiškiančių šiame žmoguje, yra tokia, tai koks turi būti jų šaltinis, koks turi būti Pats Krišna?“ Taip veikia dvasinis mokytojas.

     Noriu papasakoti jums vieną nuostabią istoriją apie Šrylą Prabhupadą. Tai įvyko 1965 metais, ir ją neseniai papasakojo vienas bhakta. „Kartą aš ėjau Niujorko gatve, dairiausi į šalis ir staiga prie manęs priėjo kažkoks nedidelis keistas žmogus. Aš nei žodžio nesupratau iš to, ką jis man pasakojo, išskyrus tai, kad jis buvo labai įsijautęs į tai, ką kalbėjo“. Kai Šryla Prabhupada atvyko į Ameriką, mažai kas suprato jo akcentą. Jis kalbėjo angliškai su tipišku indišku akcentu, ir amerikiečiai negalėjo jo suprasti. „Mes ėjome kartu dalį kvartalo, ir visą tą laiką jis man kažką pasakojo. Nepamenu, ar aš jam kažką atsakiau, ar ne. Viskas man pasirodė labai keista: prieina kažkoks keistuolis ir pradeda kažką pasakoti“. Ir viskas, tai buvo tik trumpas susitikimas. Po to tas žmogus kažkodėl pradeda domėtis vegetariška mityba, joga. Po septynerių metų jis užeina į Los Andželo šventyklą. Įsižiūrėjęs į altorių, jis pamato pažįstamo žmogaus nuotrauką ir prisimena, kad kažkada vieną kartą šis žmogus buvo prie jo priėjęs, ir jie gal penkias minutes kalbėjosi. Jis pradeda dažniau lankytis šventykloje ir beveik tampa bhakta. 1974 metais Šryla Prabhupada vėl atvyksta į Los Andželą. Didžiulė minia, beveik 200 Nju Dvarakos šventyklos bhaktų važiuoja į aerouostą jo pasitikti. Jie dainuoja, šaukia: „Hare Krišna...“, prieš Šryla Prabhupadą ištiesia raudoną kilimą. Tas bhakta stovi kažkur atokiau minioje. Šryla Prabhupada prieina prie jo, sustoja, su dideliu nusistebėjimu į jį žiūri ir negali patikėti. Staiga jo žvilgsnis pasikeičia, jis nusišypso ir sako: „Kaip gerai, kad tu atėjai, aš taip džiaugiuosi tave matydamas“. Visa tai vyko praėjus dešimt metų po jų trumpo susitikimo gatvėje. Tas bhakta sako: „Niekada daugiau su Šryla Prabhupada aš nebendravau. Aš sėdėjau jo paskaitose, klausiausi, bet tai, kad jis mane įsiminė ir atpažino, visam laikui liks mano širdyje. Aš žinau, tai mano guru. Taip galėjo pasielgti tik mano guru.

     Tai nuostabi dvasinio mokytojo savybė – kiekviename matyti asmenybę. Jeigu mes žvelgiame vienas į kitą kaip į sraigtelį, kuris turi atlikti savo funkciją – mes užmirštame vienas kitą. Bet dvasinis mokytojas mato sielą. Bendraudamas su žmogumi, jis bendrauja su jo siela. Todėl jo žodžiai prasiskverbia iki pat širdies, iki pat sielos gelmių. Šryla Prabhupada atsiminė viską. Jis surado tą žmogų didelėje minioje, sustojo prie jo ir pasakė: „Kaip aš džiaugiuosi tave matydamas“. Kai mes sugrįšime į dvasinį pasaulį, tą patį mums pasakys Krišna. Įsivaizduokite: stovi Krišna, aplink jį daug gopių, jis palieka jas ir sako mums: „Kaip Aš džiaugiuosi, kad tu pagaliau sugrįžai. Kur tu taip ilgai buvai?“ Tokia yra dvasinio mokytojo vaidmuo, Madana-Mohana.

     Šrutakirti prabhu daug pasakojo apie Šjamasundarą, kuris buvo Šrylos Prabhupados sekretorius, bet po to išėjo. Po daugelio metų jis sugrįžo. Po savo sugrįžimo jis Šrylai Prabhupadai rašė: „Šryla Prahupada, aš ilgai klajojau po šį pasaulį, sutikau jus, o po to aš jus palikau ir vėl pradėjau klaidžioti. Bet po to, kai aš jus sutikau, kiekviename žmoguje ieškojau tavęs ir pagaliau supratau, kad niekas jums neprilygsta. Aš ieškojau šeimininko, kuris galėtų mane priglausti, bet nieko neradau. Aš supratau, kad vienintelis mano kelias – vėl sugrįžti pas jus.“ Kai mes sutinkame tą, kuris mato mumyse sielą, mes suprantame, kad mums daugiau nieko nereikia. Mums reikalingi būtent tokie santykiai. Taip veikia dvasinis mokytojas. Jis mato mumyse sielą, jis mus pritraukia. Tokia yra dikša-guru esmė. Dikša-guru duoda mums palaiminimą, ir per mantrą duoda mums Krišną. Bet visų pirma jis pritraukia mus savo savybėmis, priversdamas nusisukti nuo viso kito.

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis