Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

KAS YRA BHAKTI-RASAMRITA-SINDHU

 

Sindhu – tai bhakti-rasos vandenynas. Čaitanja Mahaprabhu sakė Rupa Gosvamiui: „Aš negalėsiu tau duoti viso okeano, jis labai didelis, bet aš tau duosiu lašelį iš jo – bindu. Pajutęs jo skonį, tu suprasi, koks tai vandenynas“. Taip atsirado Bhakti-rasamrita-sindhu.

Nektaro atsidavimo įžangoje Šryla Prabhupada, aiškindamas Bhakti-rasamrita-sindhu knygos pavadinimą, pradeda nuo žodžio bhakti, apibūdindamas jį kaip atsidavimo tarnystę. Kai kas tvirtina, kad šis žodis neverčiamas, bet Šryla Prabhupada sako: bhakti – tai atsidavimo tarnystė.

Yra du žodžiai, iš kurių gali būti kilęs žodis bhakti: bhadž ir bhandž. Žodžio bhakti prasmė vienodai atitinka tiek vieno, tiek kito šaknį. Bhandž reiškia platinimą, išplitimą, paskirstymą ir pamokslavimą, arba propagavimą. Visi šie akcentai yra bhakti žodžio prasmėje. Bhakti turi plisti, ją reikia propaguoti. Kai kas galvoja, kad pamokslavimas mažiau svarbus, negu individuali praktika, tačiau pamokslavimo elementas jau yra pačioje bhakti. Bhagavadgytoje Šryla Prabhupada aiškina žodžio bhadž šaknies reikšmę – tarnauti, gerbti, garbinti, taip pat formuoti save, kultivuoti. Kitaip sakant, bhakti – tai darbas, platinimo veikla, arba veikli, aktyvi meilė.

Toliau Šryla Prabhupada aiškina žodį rasa. Šis terminas paimtas iš indų dramaturgijos. Pas juos yra toks literatūrinis žanras – kavja. Tai pjesės, parašytos pagal Puranų tekstus. Sceniniai pasirodymai turėjo sužadinti klausytojų rasą. Tokiu būdu, mokslas apie rasą buvo išvystytas gerokai prieš Rupa Gosvamį, kuris pasinaudojo šiuo terminu ir pritaikė jį amžinojoje dvasinių sferų pjesėje. Rasą mes suprantame kaip skonį, potraukį, kuris pas žmogų atsiranda arba atsidavimo tarnystės procese, arba to proceso rezultate. Bhaktisidhanta Sarasvati žodį rasa vertė anglišku mellow, kurio reikšmė – subrendęs, prisirpęs. Vadinasi, rasa – tai skonis, kurį mes jaučiame, kai džiaugiamės prinokusiais savo tarnystės vaisiais.

Didžiausio pasitenkinimo šaltinis materialiame pasaulyje yra tarpusavio santykiai. Šryla Prabhupada rašo: „Jėga, išjudinanti filantropus, vedusius žmones, nacionalistus, vadinama rasa, turint galvoje tam tikrus, labai patrauklius tarpusavio santykius“. Patys patraukliausi, geidžiamiausi santykiai vadinami meile. Mes jau kalbėjome apie meilės prigimtį, apie tai, kad ji yra sąmonės atributas ir pirminis gyvos būtybės poreikis. Kažkokia prasme meilė yra sąmonės sinonimas. Ji apima visą kūriniją. Labai svarbus filosofinis momentas – meilė nepaliaujamai plečiasi, ieškodama vis naujų objektų, ir nurimsta tik tada, kai atranda Krišną. Vėliau mes kalbėsime apie tai, kad aukščiausia meilė, prema, turi dvi savybes. Viena iš jų vadinama mamata, ir tai yra nuosavybės jausmas: Krišna mano, Jis priklauso man. Aš, mažytė Viešpaties dalelė, šaukiu: Krišna mano! Tai yra tobulas nuosavybės jausmas. Turėdami tokią nuosavybę, mes patiriame pasitenkinimą, ir jau į nieką jos nekeistume. Tokia sąmonės prigimtis, pirmapradė mūsų sielos prigimtis. Dvasinis godumas, lauljam – toks mokestis už bhakti-rasą, už tai, kad ji užvaldo protą.

Pabaigai pateiksiu tekstą iš Čaitanja-čaritamritos, kurį parašė Ramananda Raja: krišna-bhakti-rasa-bhavitamatih / kriyatam yadi kuto `pi labhyate / tatra laulyam api mulyam ekalam / džanma koti sukritair na labhyate – jeigu jūs išgirsite, jog kažkur galima įsigyti protą, apimtą meilės Krišnai, skubėkite jį nusipirkti! Net jeigu aš pragyvensiu tūkstančius ir milijonus dorybingo gyvenimo metų, aš vis tiek nerasiu tokios meilės, iki pas mane neatsiras aistringas troškimas, lauljam.

Kai mes kalbame apie kelią, kuriuo reikia eiti iki tikslo, turime labai gerai žinoti, koks tai kelias. Bhakti kelias – tai būdas įžiebti mumyse troškimą. Jeigu atidžiai pažvelgsime į savo širdį, atrasime ten to troškimo sėklytę, kurią pasodino Šryla Prabhupada. Mes atradome jo knygas, ir mūsų širdyje atsirado šis nuostabus noras – pamilti Krišną. Tarp daugybės materialaus pasaulio troškimų nėra nieko panašaus. Tą sėklytę reikia puoselėti, iki ji virs lauljam, ir tik tada mūsų protą apims bhakti rasa. Kitaip sakant, Atsidavimo nektaras aiškina, kaip galima gauti Krišnos sąmonę, ir tai labai nelengvas mokslas.

 

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis