Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Įžanga

 

     Per paskutinį šimtmetį žmonių energetika sustiprėjo du-tris kartus. Atsakomybė už savo mintis, jausmus, žodžius ir poelgius – taip pat. Tai atrodo neįtikėtina, juk visi žino, kad Kali-jugoje žmonės vis labiau silpsta ir degraduoja. Taip, fiziškai silpnėja, tačiau jų emocijos ir troškimai stiprėja. Negatyvios emocijos (stresai) sekina kūną. Problema ta, kad žmonės sukaupė daug žinių apie gamtą ir pačius save, o tai uždeda didesnę atsakomybę. Karminiai procesai vyksta spartesniais tempais ir vis greitėja. Nuodėminga veikla, už kurią žmogus anksčiau būtų nukentėjęs tik sekančiame gyvenime, dabar atsiliepia po dešimt metų, po metų, mėnesio, dienos ar net kelių minučių. Mus ištinkančių nemalonumų priežastis reikia kuo greičiau suvokti ir pašalinti.

    Vedose nurodomos keturios karmos rūšys. Dabartiniu metu, kai laikas bėga vis sparčiau, prasminga kalbėti tik apie dvi rūšis – bręstančią karmą ir išreikštą. Išreikšta – tai jau esančios problemos, ir reikia kažką skubiai daryti; o bręstanti – neaiški nuojauta, kad problemos tuoj pasibaigs, bet ir šiuo atveju geriau nelaukti, o veikti. 0 kas nori gaišti laiką, aiškindamasis visas keturias karmos rūšis, susilauks paskutinės, ketvirtos stadijos.

    Susigaudyti savo jausmuose lengviau, negu visatos ar atomo sandaroje. Emocijos čia pat, jos gana konkrečios ir labai norint kontroliuojamos, o visa kita už mūsų kūno ribų. Tyrinėti savo vidinį pasaulį ir daryti jame tvarką daug įdomiau ir efektyviau, negu keisti mus supantį pasaulį. O pasišlavę savąjį kiemą, jūs pamatysite, kad aplinkinis pasaulis (būtent aplinkinis) be jokių papildomų pastangų taip pat pasikeitė į gerąją pusę. Nekeičiant savęs, pasaulį galima tobulinti iki begalybės, bet taip nieko ir nepasiekti.

    Kai šluojama, sukyla daug dulkių ir sunku kvėpuoti, bet paskui būna gerai. Jeigu šluojant pašlakstoma vandeniu, dulkės beveik nekyla, o nuo vandens garų oras tampa gaivesnis. Taip ir šioje knygoje: dažnai vartojami žodžiai „problema“ ir „neigiamos emocijos“ panašūs į dulkes, gadinančias nuotaiką, o malda apie meilę – kaip gyvasis vanduo, padedantis lengviau ir šviesiau gyventi. Kartais šluojant tamsioje kertelėje randamas koks pinigėlis. Taip ir čia: temose apie karmos dėsnius įsimaišo retų  pasakojimų apie Viešpatį Krišną, Šyvą, Nrisimhą, Kuverą ir kitus Dievo tarnus.

***

    Krišna sako, kad karmos subtilybes labai sunku suprasti, todėl daugelis bhaktų nevertina knygų šia tema. Įdomu, ką šiame pasaulyje lengva suprasti: gal visatos ar atomo sandarą, o gal mokslą apie Dievą? Labai sunku nereiškia neįmanoma, reikia tik noro. Norint suprasti aukštąją matematiką (meilę Dievui), pirmiausia reikia išmokti aritmetiką (karmos dėsnius), kitaip neišsikapstysi iš jos džiunglių. Tie, kurie galvoja, kad Hare Krišna maha-mantra gelbsti nuo bet kokių problemų, šią knygą gali neskaityti. Jiems pasisekė, o kitiems knyga pravers.

***

    Šrimadbhagavatam (11.9.31) pasakyta: vienas mokytojas negali perduoti visų žinių. Taigi reikia mokytis pas visus. Čanakja Panditas sakė, kad mokytis galima ir iš šudros, jeigu jis sako tiesą. Mokytis galima ir iš akmens, jeigu sugebi.

    Žinios, gautos iš guru, beribės, net jeigu tai tik viena raidė. Tačiau jas turi patvirtinti įvairūs šaltiniai. Iš šešių žinių gavimo etapų šeštasis – būtent toks patvirtinimas. Vienas kraštutinumas – klausyti tik savo mokytojo (pradžioje tai tinka), kitas – klausyti visų iš eilės. Iš informacijos srauto reikia išmokti atsirinkti tai, kas reikalinga. 

    Kaip tėvai, taip ir mokytojai yra keturių tipų: abejingi, nuolaidūs, diktatoriai ir autoritetingi. Jie skiriasi turimomis meilės ir griežtumo atsargomis. Pirmiesiems trūksta tiek meilės, tiek griežtumo, jie abejingi savo vaikams, ar mokiniams. Pas nuolaidžius daug meilės, bet mažai griežtumo, jie savo vaikams ar mokiniams viską leidžia ir pernelyg juos lepina. Diktatoriai – griežti, bet jiems trūksta meilės, todėl yra sausi ir bejausmiai auklėtojai. Autoritetingiems netrūksta nei meilės, nei griežtumo, vaikus jie baudžia ir skatina su ta pačia vidine meile. Tai patys geriausi mokytojai.

    Krišna ir dvasiniai mokytojai užima dar aukštesnę padėtį, nes jų meilė dvasinė. Kai meilė mokytojo širdyje užima daugiau vietos, negu griežtumas, jis – mokytojas, kai vyrauja griežtumas, jis virsta tironu.

    Pagal vedinę sistemą mokinys gyvena kartu su mokytoju, jam padeda ir tarnauja. Mokytojas palaipsniui atskleidžia dvasinio gyvenimo prasmę, moko šventraščių tiesų. Bet tai teorinės žinios. Atsakymai į svarbiausius gyvenimiškus ir dvasinius klausimus mokiniui ateina iš širdies ir proto kaip Dievo dovana už tarnystę Jo tyram atsidavusiam. Tokios žinios – svarbiausios. Jos nusileidžia į pasąmonę ir veiksmingos visą gyvenimą. Jeigu kas nors neaišku, patikslinama žodžiais. Bet neužtenka vien tik tarnauti mokytojui. Didžiulę reikšmę turi kasdieninė malda, prašant meilės. Mokinio tobulėjimas priklauso nuo jo paties, juk mokytojas neturi teisės tempti nevertą žmogų į dvasinį pasaulį.

    Kieme dabar Kali-juga, ir situacija visai kita. ISKCON‘e mokytojų mažai, o mokinių daug. Mokytojai turi keliauti po visą pasaulį, nes jų mokiniai išsibarstę po visas šalis. Asmeninio bendravimo labai mažai, bet ir tas pats paprastai yra atsakymų į buitinius klausimus lygyje. Teorinių žinių apie Krišną savo knygose Šryla Prabhupada davė daugeliui gyvenimų į priekį. O štai praktinių, įsisavintų žinių katastrofiškai trūksta. Tai, ką mokinys anksčiau gaudavo asmeniškai tarnaudamas mokytojui, dabar jis gauna per vidinę maldą, vidinę meditaciją į jį. Tai daug sudėtingesnis, lėtesnis ir atsakingesnis procesas, nes, mažai ką žinant apie praktinę maldą, bhaktų dvasinis augimas praktiškai sustoja, net jeigu jie vykdo visus guru nurodymus. Kas nesutinka su šiais žodžiais, tegu pirmas meta akmenį į save. Knygoje yra informacijos apie mūsų daromas klaidas maldoje, ir tai turėtų padėti bent jau nedaužyti galva į užrakintas duris.

    Akademinis lavinimas blogas tuo, kad duoda jau paruoštas bei ribotas žinias. Tikras mokytojas duoda daugiau – jis dar moko, kaip reikia mokytis. Daugelis bhaktų paprasčiausiai įsimena gaunamą informaciją, visai jos neanalizuodami, tokiu būdu šventraščių studijas nuvertindami iki akademinio mokymo lygio. Pasekmėje atsiranda prisirišimas prie dvasingumo ir išminties, kas būdinga fariziejams ir prisiskaitėliams. (Kuo pavojingas prisirišimas prie dvasingumo, bus aiškinama toliau). Pradžioje mokytojas dar kaip ir veda mokinį už rankos, bet paskui jam reikia nurodyti kryptį ir galimas kliūtis, kartu įduodant universalų būdą joms įveikti – vidinę maldą. Kartu tai ir blaivus situacijų vertinimas, džiaugsmas, dėkingumas Dievui, atlaidumas bei gėrio ir meilės palinkėjimas priešams ir draugams. Tikras guru mokina ne vien iš šventraščių. Jis dar aiškina, kaip iš Dievo, esančio mūsų širdyse, gauti praktiškus atsakymus į bet kokius praktinius klausimus, nes gyvenimas ne visada atitinka teoriją. Šiaip jau Dievas visada mums pasakinėja, tik ne visi Jį girdi. Tai pailiustruoja viena istorija. Nuo čia faktiškai ir prasideda pati knyga.

 

Kelyje pas Dievą

 

    Aukštai aukštai sužibo Poliarinė žvaigždė, persmelkdama dangaus skliautą savo šiluma. Šis Viešpaties šviesulys visada rodo kelią į dangiškąją šventovę. O tuo metu išminties pažinimo keliu tamsoje ėjo vienišas keleivis. Netikėtai jis išgirdo švelnų Viešpaties balsą:

    – Mano sūnau, žinau, kad tu pavargai gyventi žemėje, tik nedrįsti Manęs prašyti ko kito. Dvasiškai tu nesubrendęs gyventi su Manimi, bet Aš atversiu tau tikrąją tiesą.

    Pirma – tai jausmai, arba emocijos. Jie pakylėja žmogų arba verčia pulti. Aš žaidžiu jūsų jausmais ir visada nugaliu. Mano jausmai niekam nežinomi, todėl Aš nenugalimas. Išimtis – Man atsidavę žmonės, pakerintys Mane savo meile. Niekas negali būti tikras, ar Viešpats jį myli, ar tik juokiasi iš jo. Išmok valdyti savo jausmus taip, kad jie padėtų suvešėti meilei ir niekada jos nežudytų. Tada tavęs neįveiks iliuzija.

    Antra, tavo protas turi būti švarus, lankstus ir jautriai įsiklausyti į sąžinės balsą. Visi šventraščių nurodymai skirti tam, kad išgirstume Dievą savo širdyse. Tačiau gyvenimas – ne tik taisyklės, bet ir išimtys iš jų. Pasikliauk savo protu, atviru Aukščiausiai Sielai, ir jis tau nurodys kelią pas Mane.

    Trečia, tu esi dvasinė siela ir turi priklausyti Man. Dabar tu pats ant savęs ponas, o tai reiškia, kad turi daug vidinės jėgos ir žinių. Bet kartu tai ir didelė atsakomybė.

    Ketvirta, tik meilė duoda teisę apgaudinėti. Ir tik sąžiningas apgavikas nugali. Aš linkiu tau garbingos pergalės ir didelės dvasinės meilės, kuri nugalės Mane.

    Keleivis nepatikliai pasidomėjo:

    – Argi galima įveikti Tave?

    – Pradžioje nugalėk tavyje glūdinčią baimę ir apvalyk sielą.

    – Ir kas bus?

   – Tavo lūpomis kalba baimė. Būsi turtingas ir laimingas, išsipildys visi tavo norai. Bet jeigu nors akimirkai suabejosi, negausi nieko. Nejaugi tu negali Manimi patikėti?

    – Ką gi man daryti?

   – Bus taip, kaip bus. Spręsiu Aš, bet daug kas priklausys nuo tavęs. Apsiginkluok išmintimi bei kantrybe ir atlik savo vaidmenį, nesusitapatindamas su juo. Visada atmink, kad esi Mano tarnas, dieviškos meilės dalelė.

    Viešpats nutilo, o keleivis negalėjo suprasti, ar iš jo pasišaipė, ar tiesiog visko nepasakė. Susimąstęs jis keliavo toliau, pas Dievą, o Dievas ėjo šalia jo. Kelionė turėjo būti labai ilga...

    Jeigu mūsų sadhanoje nėra meilės arba nors džiaugsmo, tai galima be galo ilgai eiti dviem nesusikertančiais keliais – vienu Krišna, kitu mes. Su džiaugsmu – reiškia atsisukti į Jį, o su meile – vis labiau prie Jo artėti.

    Norint sugrįžti pas Dievą, reikia apsivalyti nuodėmes ir atgaivinti savyje dieviškąją meilę. Norint apsivalyti, reikia bent jau žinoti, dėl ko pas mus bloga karma, o norint prikelti meilę, reikia pažinti jos dėsnius. Ir šitoje knygoje daugiausia kalbama būtent apie tai – karmos dėsnius ir meilės dėsnius.

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis