Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Kaip teisingai pasirinkti?

 

Ne visada reikia valgyti tai, ką siūlo. Pasirinkimas ir atmetimas visada eina kartu. Jeigu aš pasirenku geresnį maistą, reiškia, atmetu blogesnį. Ir atvirkščiai. Pasirinkti tuo pat metu viena ir kita yra labai sunku. Mes matome: jeigu žmogus darosi blogesnis, jis nustoja daryti gerus darbus, o tapęs geresniu, nenori elgtis blogai. Tačiau galime pastebėti, kad žmoguje yra ir gėrio, ir blogio.

Taip vyksta todėl, kad žmonių pasirinkimas labai nepastovus. Ir tai labai sunku – būti tuo pat metu ir geru, ir blogu. Kiek vidinių dramų, pakilimų ir nuopuolių, atgailos ir prakeikimų. Toks žmogaus gyvenimas. Visus šituos prieštaringus dalykus mes nešamės iš praeitų gyvenimų ir pasiimame į ateitį.

Tačiau nežiūrint to, kas buvo praeityje ir kas mūsų laukia ateityje, mes visada esame dabartyje, vietoje, kur daromas pasirinkimas. Ateitį žmogus kuria dabar. Klysta tie, kurie nuolatos galvoja apie ateitį ir nepastebi dabarties. Jų ateitis amžinai pasiliks jų vaizduotėje. Ji niekada nebus įkūnyta.

Pažiūrėkite į V. Vasnecovo paveikslą „Karžygis kryžkelėje“. Štai jis, dabarties momentas. Kur eiti? Norint pasitikti savo likimą, reikia būti didvyriu arba labai išmintingu žmogumi. Ir tikrai, ar žmogus darytų tai, ką daro dabar, jeigu žinotų, kuo tai baigsis?

Pirmapradė žodžio „karma“ reikšmė – „dorybinga, religinė veikla, skirta visų žmonių labui“. Žmogus, praktikuodamas tokią veiklą, pragyvena nuostabų gyvenimą, užpildytą gerais darbais. Atsižadėdamas savęs, jis duoda žmonėms prašviesėjimą ir laimę. Toks yra teisuolio kelias. Po mirties jis patenka į rojines planetas. Ir tai yra vienas iš dviejų kelių. Jeigu juo eisi, tapsi išaukštintu didvyriu, bet šitame pasaulyje pražūsi. Kaip taisyklė, deramą atpildą didvyriai gauna tik po mirties, kai patenka į rojines planetas. Bet paskui jie vėl turi gimti Žemėje, kad galėtų kurti naują karmą, nes rojuje niekas nedirba. Ten tiktai naudojamasi geros karmos vaisiais. O gyvenimą rojuje reikia užsitarnauti čia. Karma kuriama tik Žemės tipo planetose. Ji kaip pinigai. Baigėsi – vėl žygiuok į darbą.

Apart dorybingos, dar yra egoistiška, nuodėminga veikla, kurios tikslas – patenkinti savo poreikius. Ji vadinasi vikarma, ir tai yra tokia veikla, kai žmogus vardan savo laimės pasiruošęs viskam – vagystėms, apgaulei ir netgi prievartai. Tokios veiklos rezultatai – vien kančios tiek tam, kuris ja užsiima, tiek aplinkiniams žmonėms. Galima sakyti, kad vikarma – tai veikla, nukreipta prieš patį save. Toks žmogus po mirties gauna blogą gimimą ir galiausiai patenka į pragarą. Apsivalęs nuo blogos karmos, jis grįžta į čia ir toliau kuriasi savo likimą.

Yra dar akarma – bevaisė veikla, arba neveiklumas. Kiekvienai sielai būdingas amžinas aktyvumas, ir visiškai atsisakyti veiklos ji negali. Bet kartais žmogus nenori atlikti savo pareigų – darbe ar šeimoje. Toks gyvenimas vadinamas parazitavimu, ir tai irgi tam tikra veikla, tik labai žemo lygio. Taip gyvena viskuo nusivylę žmonės, praradę tikėjimą į Dievą ir save. Jie praranda geras savybes ir tada juos atstumia visuomenė. Praradę kūrybinę energiją, tokie žmonės palaipsniui nusileidžia į patį gyvenimo dugną. Jie panašūs į vaikštančius numirėlius, nes gyvena sąvartynuose ir rūsiuose. Po mirties jie tampa vaiduokliais, gyvūnais arba keliauja į pragarą. Laikinas veiklos atsisakymas yra paprasčiausias nuovargis.

Išmintingiems žmonėms yra kita žodžio „akarma“ reikšmė, kuri perteikia tikrąją to žodžio prasmę. Kai žmogus atsižada ne pačios veiklos, o jos rezultatų. Išminčius žino: šiame pasaulyje jam niekas nepriklauso, nes jis kaip be nieko ateina, taip tuščiomis rankomis ir išeina. „Dulke buvai ir į dulkę pavirsi“. Viskas priklauso Dievui. Tai suprasdamas, protingas žmogus dirba ne dėl turtų, o tik siekdamas dvasinio tobulumo. Visus savo veiklos rezultatus jis aukoja Viešpačiui – su meile ir dėkingumu.

Tikroji meilė nesavanaudiška, savi pakankama ir nereikalauja materialaus palaikymo. O štai materialūs santykiai be meilės negali apsieiti. Kitaip jie darosi nemalonūs. Galų gale, kiekvienas žmogus nori tarnauti iš meilės, be savanaudiškų motyvų.

„Mano brangus Viešpatie, aš nenoriu kaupti turtų, man nereikia nei gražių moterų, nei pasekėjų. Aš noriu tik vieno – gyvenimas po gyvenimo ištikimai Tau tarnauti, nieko už tai nelaukiant“, – taip kalbėjo Šri Čaitanja Mahaprabhu dar penkioliktame amžiuje. Kai žmogus turi tokią sąmonę, jam neegzistuoja nei blogis, nei gėris, nei pragaras, nei rojus. Ką bedarytų, jis negauna nei geros, nei blogos karmos. Tai sielos išsivadavimo kelias, arba akarma – grįžimas pas Dievą.

 

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis