Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Vedinė koncepcija

Iš  anatomijos  mes  žinome  apie  visas  mūsų  kūno  sudedamąsias  dalis, tačiau, kalbant  apie  psichiką, buvo  ir  tebelieka  daug  neaiškumų, nes  šiuolaikiniai  mokslininkai  šį  dalyką  nelabai  išmano. O  Vedose  parašyta, kad be  grubaus, fizinio  kūno  dar  yra  ir  subtilus  kūnas.

Mokslas  atrado  šviesos  kvantus, elektrą, ir  nors  tai  nematomi  dalykai, bet  jų  buvimą  mes  patiriam  įvairiais  netiesioginiais  būdais. Pavyzdžiui, įjungiam  į elektros  tinklą  kokį  nors  prietaisą  ir  akivaizdžiai  įsitikinam, kad  laidais  teka  elektros  srovė. Arba  paimkim  stiklinę  su  vandeniu, kuriame  ištirpintas  cukrus – stiklinę  matom, vandenį  matom, cukraus – ne, nėra  ten  jokio  cukraus, bet  paragaujam – ach, yra.

Lygiai  tas  pat  vyksta  su subtiliu  kūnu – nors  mes  negalim  jo  matyti, bet  užtat  kiekvieną  akimirką patiriam jį  kaip  nors  pasireiškiant.

Šiaip  jau  subtilus  kūnas  panašus  į  rusišką  “matriošką” – jį  sudaro  kelios  viena už kitą subtilesnės energijos.

Pirmoji iš jų, pati grubiausia, prana – biologinė  energija, be  paliovos  cirkuliuojanti  mūsų kūne. Mes  visada  ją  juntame. Jeigu  mes  jaučiamės  žvalūs  ir  beveik  laimingi, tai  reiškia, kad  pranos  srautai  teka  taip, kaip  reikia. Kartais  mes  jaučiam  bėgiojant  po  kūną  kažkokius  šiurpuliukus – tai  irgi  sruvena  prana, nors  mokslininkai  sako, kad  tai  rodo  kažkokių nervų  sudirginimą, o  kokių, jie, matai, dar  nežino.

Už  praną  subtilesnis  kitas – proto – kūnas. Aiman, bet kas  yra  protas, mes irgi nežinome. Mes  sakome – protingas  žmogus, kvailas žmogus, bet  protas  yra  visiškai  realus  dalykas. Jis  pasireiškia  kaip mūsų  charakteris, mūsų reakcijos. Juslės – rega, klausa, uoslė, lytėjimas – teikia protui informaciją apie mus supantį pasaulį, protas ją apdoroja ir jo reakcija į tą informaciją yra turtingiausia mūsų jausmų gama – džiaugsmas, pyktis etc.

Sekanti, dar labiau subtilesnė, energija – tai intelektas. Jis verčia mus atitinkamai gyventi ir galvoti. Jeigu protą su pasauliu sieja juslės, tai intelektą – žinojimas. Stiprus intelektas kontroliuoja mūsų poelgius, ir žmogus gyvena pagal principą: darysiu tai, kas reikalinga. Jeigu intelektas silpnas, mūsų poelgius kontroliuoja protas, kuris vadovaujasi kitokiu principu: darysiu tai, ką noriu. Visa bėda, kad protui būdinga viena savybė: jis žino, ko nori, bet nežino, kas bus po to. Jam svarbiausia – einamasis momentas. Protas, aišku, reikalingas, bet jis turi būti visiškoje intelekto kontrolėje.

Dar vienas energetinis sluoksnis – netikras ego. Tai ne kas kita, kaip mūsų mielas draugas egoizmas. Jis toks draugiškas, kad lydi mus nuo pat užgimimo. Vaikiūkštis dar visiškai bejėgis, bet jau tiesia rankutes: duok! Tai savotiškas sugebėjimas susitapatinti su kuo tik nori, ir tada tas daiktas tampa kaip ir mūsų kūno pratęsimu. Egoizmas užgriebia net intelektą, ir tada mes tampame, pavyzdžiui, patriotais – miesto, šalies. Skamba gražiai, bet tikrumoje tai tas pats egoizmas, tik subtilesne forma.

Dar yra tikrasis ego, kai žmogus stengiasi gyventi dėl kitų, tarnauti Dievui ir neturi jokių savanaudiškų motyvų. Šią būklę galima pasiekti, tik išvysčius savyje meilę Dievui. Dabar tai labai retas atvejis.             

Mes turime vadovautis intelektu, nes jis aukščiau proto, pranos ir kūno. Intelektas – tai žinojimas, kurio pagalba sukuriama tikrai tvirta šeima. Tačiau visų pirma – tai suvokimas, kad aš esu siela, mikroskopinė dvasinė dalelytė, savo energija – sąmone – palaikanti  kūną. Ji netgi aukščiau intelekto. Kai siela palieka kūną, jis jau nebegali funkcionuoti ir ramiai sau suyra. O siela, kartu su subtiliu kūnu, keliauja toliau. Panašių likimų dėka ji patenka į būsimo tėvo sėklą, iš ten – į būsimos motinos įsčias, kur savo energijos – sąmonės – dėka formuoja sau naują fizinį kūną. Ją lydintis subtilusis kūnas – tarytum karkasas ar matrica tam naujam organizmui.

Taigi, mūsų prigimtis – dvasinė, ir tai reiškia, kad santykiai su artimu žmogumi priklauso nuo to, kiek mūsų subtilūs kūnai atitinka vienas kitą. Bet jeigu žmonės visiškai suvokia save kaip sielą ir atsikrato kūniškos koncepcijos, tai savybės ir charakteriai neturi jokios reikšmės. Tai reiškia, kad nustojo funkcionuoti netikras ego ir jo vietą užėmė tikrasis ego, kuriam būdinga meilė ir gailestingumas, todėl nėra jokio reikalo konfliktuoti. Siela turi tris prigimtines neatsiejamas savybes – ji yra amžina ir kupina žinojimo bei palaimos. Jos pasireiškia, kai tik išnyksta netikras ego.

Vedos sako, kad mes mirėme ir gimėme begalinę daugybę kartų, o mūsų poelgiai formuoja tolimesnį mūsų likimą. Taip sako ir Biblija – yra laikas mėtyti akmenis, o paskui ateina laikas juos susirinkti. Tai reiškia, kad už kiekvieną savo poelgį mes būtinai kada nors gausime atpildą. Tačiau poelgių tokia gausybė, kad vieno gyvenimo jiems atlyginti tikrai neužtenka, todėl gimstame daugybę kartų.  

Neteisinga galvoti, kad vieni mūsų norai išsipildo, kiti – ne. Išsipildo absoliučiai visi. Tiesiog jie sumuojasi su mūsų poelgių rezultatais, ir taip susiformuoja būsimų įvykių seka, vadinama likimu.

Mūsų dabartinis charakteris – tai daugybės gyvenimų rezultatas, ir pakeisti jį per vieną gyvenimą praktiškai neįmanoma. Todėl, ieškant gyvenimo draugo, reikia atsižvelgti į jam būdingus bruožus ir nekliedėti, tikintis jį kapitališkai perauklėti.  

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis