Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Kelias prasideda tavyje:

Tu vaikštai vidinio pasaulio takais;

Bet vidinis kelias

Privalo turėti kryptį.

(Darvin Gros)

 

Man šita kelionė pirmiausia buvo kelionė į save. Ne visada ji buvo lengva. Panašiai kaip kelyje iš Vokietijos iki Mučukundos olos aukštai Himalajuose mums teko patirti aibę sunkumų, taip ir savo vidinėje kelionėje aš turėjau įveikti tam tikrus vidinius barjerus.

Pastebėjau, kad dvasinis gyvenimas neįmanomas be vienos detalės – be ilgesio. Be jos mes kaip vata, gulinti numesta ant žemės. O ilgesys – kaip vėjas, kuris pakelia tą vatos gumuliuką ir neša vis aukščiau. Vienas žmogus pasakė:

– O varge! Ateina laikai, kai ilgesio strėlė daugiau nebeskrieja virš žmonių galvų, ir nebeskamba jų lankų templės.

Kai pas žmogų sukyla ilgesys, jis gali ieškoti Krišnos – su nuolankumu ir pagarba, su nuskaidrinta sąmone ir tvirtu įsitikinimu. Kitaip šis tikslas nepasiekiamas.

Badryje aš pamačiau, kad Krišna tikrai egzistuoja. Altorius, Vjasadevo ola, Narajanos kalnas – visa tai ir dar daug kas buvo aiškūs įrodymai.

Aš gerai suvokiu savo priklausomybę nuo Krišnos. Šį supratimą man davė pavojingos situacijos ir dvasiniai išgyvenimai. Aš pasijutau esąs aukščiausios, dvasinės būties dalelė.

  Ši kelionė nesuteikė jokių materialių malonumų, užtat buvo daug dvasinių. Man kaip tik to ir reikėjo, nes aš galėjau susitelkti į tai, kas svarbiausia. Mano meditacijoje dabar naujai suskambo šventi vardai. Jie tapo grandimi, jungiančia mane ir Krišną, mane ir mano dvasinį mokytoją, Šrylą Prabhupadą. Šventi vardai tapo priemone, kuria man pasisekė išsklaidyti iliuzijos debesis ir, kas ypač svarbu, priemone pažinti Patį Dievą. Nežiūrint į tai, kad mano kelionės devizas buvo „Neprisirišimas, didžiųjų atsisveikinimų kelias“, man iki pat galo buvo neaišku, su kuo aš turiu atsisveikinti. Bet paskui su manimi atsitiko vienas įvykis... ir viskas pradėjo aiškėti. Nemanau, kad apie tai reikėtų pasakoti, kadangi kiekvienas, siekiantis tobulėti, turi pats nusispręsti, ko jis turi atsižadėti.

Bet kuriuo atveju mano gyvenimo horizonte atsirado kelrodė Himalajų slėnių žvaigždė, ir dabar ji mane veda iš mano problemų labirinto. Mano užduotis – išsaugoti šį kelią, nenuklysti iš jo ir visada jį atminti.

Esu giliai įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus yra tam tikroje, tik jam vienam būdingoje situacijoje, ir kiekvienas turi rasti savąjį individualų išėjimą iš jos. Atsakymai, kurie vienus įkvepia, vargu ar padės kitiems. Tačiau bet kuriuo atveju tie atsakymai ir juos lydintis įkvėpimas laukia, kada mes juos atrasime. Galbūt jie mūsų laukia Himalajų slėniuose, o gal pokalbiuose su artimais ar svetimais žmonėmis. O gal ir kasdienybėje, jeigu mes sugebėsime į ją pažiūrėti truputį kitaip. Ir tada pamatysime ir nusistebėsime: „Negali būti! Kaip aš anksčiau šito nemačiau!“

Kartais tai bus labai aiškūs atsakymai, kartais tik nuorodos, kuriose turėsime pratęsti savo paieškas. Supersiela, esanti širdyje, visada pasiruošusi mums padėti.

Baigdamas aš noriu padėkoti visiems savo palydovams, ypatingai Atmanandai, kuris suplanavo šią kelionę; garbiajam panditui, kuris prie mūsų prisijungė Rudraprajage, ir su kuriuo pagaliau turėjome išsiskirti; Hari už tai, kad gamino mums valgį, nekreipdamas dėmesio į karštį, lietų ir kalnų griūtis; ir pagaliau mūsų vairuotojui Dinešui Giri Gosvamiui už jo vairavimo meną.

Tačiau didžiausią pagarbą aš noriu išreikšti savo amžinam dvasiniam mokytojui, Šrylai Prabhupadai, kuris man davė žinias, padėjusias pamatyti dvasinį gyvenimą. Taip pat dėkoju Šry Krišnai, kuris iš begalinės Savo malonės atvedė mane pas Šrylą Prabhupadą ir pašaukė visus į šventas vietas, nes norėjo, kad būtume arčiau Jo.

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis