Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Išsiskyrimo jausmai

 

Brangus dvasios broli Šridhara Maharadža,


Prašom priimti mano nuolankiausius nusilenkimus. Šlovė Šrilai Prabhupadai!


Šiandien švenčiame Tavo atėjimo į šį pasaulį dieną, o tie iš mūsų, kurie atsimena Tavo gerumą, susirenka pašlovinti Tave ir parodyti, kaip mes vertiname tai, ką dėl mūsų padarei.


Kai buvai tarp mūsų, kiekvienas savaip gavome naudos iš dvasinio bendravimo su Tavimi: Tavo mokiniai – iš Tavo tėviškų pamokymų einant dvasiniu keliu, draugai ir gero linkintys – iš Tavo broliškos meilės ir  švelnumo, o puolusios dživos – iš Tavo gilių paskaitų apie Absoliučią Tiesą.


Turėjau garbę vadinti Tave savo draugu. Bent jau mane tokiu laikei. Iš tiesų Krišnos sąmonės kelyje buvai per šviesmečius nutolęs nuo manęs, tačiau elgeisi su manimi kaip su lygiu ir stengeisi pakelti mane į savo lygmenį. Tokia šventų asmenybių prigimtis: jos nepavydi ir visuomet rūpinasi kitų dvasine gerove.


Galiausiai mes buvome draugai, nes mums patiko tie patys dalykai. Nuo tos akimirkos, kai susitikome, mus traukė vieną prie kito, nes mes abu jautėme malonumą kalbėti Bhagavatam temomis,  giedoti ir šokti kirtane. Mums taip pat patiko su nuotykiais keliauti ir skleisti Krišnos sąmonę.


Būdami jauni mes kartu su užsidegimu valgydavome prasadą. Visuomet žavėjausi Tavo didžiuliu apetitu. Tačiau matydamas, kaip Tu su pasimėgavimu valgai prasadą, žinojau, taip elgeisi ne tik dėl to, kad buvo skanu, tačiau suvokei, kad prasadas yra Viešpaties malonė. O mums, pamokslautojams, visuomet reikia malonės, kad įveiktume iššūkius.


Turbūt labiausiai vertinau Tavyje bebaimio pamokslautojo savybę. Tu išmaningai pristatydavai filosofiją ir nepakęsdavai jokios priešingos išvados. Pamokslavai tvirtai ir galingai, jokiais būdais nenusileisdavai savo oponentams. Kai jie prisipažindavo pralaimėję, šypsojaisi ir siūleisi padėti eiti palaimingu tarnystės Viešpaties lotosinėms pėdoms keliu.


Tačiau vargas tiems, kurie ruošdavosi ginčytis su Tavimi! Tavo aštrus intelektas ir sąmojingos pastabos greitai į dienos šviesą iškeldavo jų kvailumą ir jiems nelikdavo nieko kita, tik atsitraukti.


Pamokslautojas tarnaudamas guru ir Gaurangai laisva valia pasirenka sudėtingas situacijas. Jis iškenčia rūsčias keliones į tolimiausius žemės kampelius siekdamas pamokslauti Viešpaties šlovę. Kartais jis miega rūmuose, kartais – kelio pakraštyje. Vienu metu jam tenka kęsti karštį, o kitu metu – šaltį.


Vis dėlto jis lieka patenkintas dalindamasis gera Krišnos sąmonės sėkme su kitais, o Tu dėl to būdavai ne tik patenkintas, bet labai džiaugsmingai nusiteikęs. Laimėje ir kančioje, garbėje ir nešlovėje, net žvelgdamas mirčiai į akis, Tu visuomet buvai Džiaugsmingasis Svamis. Šiandien mes gerbiame Tave ir garbiname už šią  žavinčią savybę.


Tavo linksma prigimtis ir nuolatinis humoras leido mums pakęsti šio pasaulio sėkmes ir nesėkmes. Mokei mus lengvai žvelgti į materialų gyvenimą, kad iš šio pasaulio tinka pasišaipyti, o ne priimti rimtai. Mes dėkojame Tau už tai.


Kita vertus mes dėkojame Tau, kad padėjai mums tapti rimtais praktikuojant Krišnos sąmonę. Tavo, kaip sadhakos, praktikuojančio Krišnos sąmonę, pavyzdys buvo išskirtinis. Visuomet kartodavai savo ratus ir Gajatri mantras. Su tikėjimu lankeisi rytinėse programose, bendravai su dvasios broliais ir seserimis, entuziastingai garbinai dievybes. Tiesiog prisimindami Tave tokį mes įgyjame stiprybės, netgi Tau nesant šalia.


Mums labai tavęs trūksta, Maharadža. Posakis, kad laikas užgydo visas žaizdas, netinka kalbant apie atsidavimo tarnystės sritį. Iš tikrųjų tiesa yra priešinga: laikui bėgant, mums tavęs trūksta vis labiau ir labiau. Tai skausminga tiems iš mūsų, kurie Tave myli. Sunku gyventi be tavęs ir kitų dvasios brolių bei seserų, kurie paliko šį pasaulį.


Atsidavimo tarnystės skonį galima pajusti tik bendraujant su kitais bhaktais. Kai senstame ir bhaktai iškeliauja, netgi gyvenimas atliekant atsidavimo tarnystę pasidaro ne toks laimingas. Vienintelis vaistas – vėl prisijungti prie jūsų visų ir Šrilos Prabhupados, nesvarbu, kur vyktų jūsų žaidimai.


Dabar tęsime savo tarnystę čia apimti išsiskyrimo nuotaikos. Tikiu, būtent šie išsiskyrimo jausmai vėl suves mus kartu, kadangi galiausiai einame ten, kur veda širdis. Kadangi sužavėjai mane savo broliška meile, amžinai išliksi mano širdyje. Todėl esu tvirtai įsitikinęs, kad vieną dieną kartu su Tavimi aš vėl gėrėsiuosi skambiu juoku, persmelktu Krišnos sąmonės, o gal patirsiu malonumą geroje diskusijoje, kai kausimės su savo oponentais kurioje nors visatos vietoje tarnaudami Viešpačiui Čaitanjai.


Linksmų kelionių, mano drauge, iki susitikimo.


Tavo tarnas,


Indradjumna Svamis

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis