Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

GYVENIMO KORIDORIUS

 

Pradėjimo metu mes patenkame į erdvę, kuri vadinama kosminiu koridoriumi ir tam tikru laipsniu atspindi mūsų psichiką. Subtilusis kūnas, kuris mirties metu išlieka, pradėjimo metu jau turi sekančio gyvenimo programą. Ji labai susijusi su prarabdha-karma, nors ir kiti keturi faktoriai turi nemažai įtakos, formuojantis koridoriui.

Prarabdha-karma apsprendžia mūsų gyvenimo „upės“ ilgį ir kryptį, jos „intakų“ charakterį bei tėkmės greitį įvairiose vietose.

Mes gauname tokį fizinį kūną, kuris geriausiai tinka praeitame gyvenime nerealizuotų norų įgyvendinimui. Visi tie norai tampa galingais elementalais, kadangi mes juos puoselėjome ir pildėme savo energija daugelį metų. Gyvenimo eigoje panašūs elementalai jungiasi, sudarydami įvairias programas, kurių dauguma paskui formuojasi dar daugelį įsikūnijimų. Kai mes numirštame, jie pradeda tarpusavyje kovoti, ir nugalėtojai gauna teisę formuoti prarabdha-karmą. Kai planetoje susidaro atitinkamos sąlygos, mes gimstame tam tikroje šalyje, vietovėje ir pas tėvus, galinčius geriausiai mus paruošti mūsų programos realizavimui. Mes gauname atitinkamos konstitucijos fizinį kūną, priklausantį tam tikrai tautybei. Kartais mes pavydime tiems, kurie turi atletišką kūno sudėjimą. Tada mes pradedame užsiiminėti kultūrizmu, vartoti hormoninius preparatus arba ryti neįtikėtinus kiekius baltyminio maisto, visai neįtardami, kad ne tik tuščiai gaištame laiką, bet ir griauname savo kūną, kuris tokiems dalykams nepritaikytas.

Kažkada sukurti elementalai verčia mus kovoti už tam tikrus gyvenimo idealus. Negatyvūs elementalai mus gali užvesti į akligatvius, ir tada mūsų dvasinė evoliucija sustoja, prasideda ligos, traumos ir netgi ištinka priešlaikinė mirtis. Pozityvūs elementalai panašūs į palankų vėją ir palaipsniui judina mus į pasirinktus tikslus.

Šioje gyvenimo „upėje“ kiekvienas turi didesnę ar mažesnę laisvę manevruoti, ir tai priklauso nuo to, kiek atsakingai jis žiūri į savo likimą. Jeigu mažam vaikui būtina griežta kontrolė, tai suaugusiam suteikiama pakankamai didelė laisvė. Tačiau ir suaugęs žmogus gali būti kažkaip apribotas, jeigu jis, sakykim, turi polinkį pažeidinėti visuomenėje priimtas normas. Pavyzdžiui, jis gali patekti į kalėjimą, būti suluošintas – fiziškai ar psichiškai, ir t. t.

Mūsų gyvenimo koridorius, sąlygojamas dharma-karmos, jau yra subtilaus kūno lygyje, ir galima pagalvoti, kad jeigu visa tai yra manyje, jeigu tai tik subtilaus kūno ypatumai, tai tą koridorių galima lengvai praplėsti. Bet taip tik atrodo. Labiausiai žmogų kausto jo paties mentaliniai stereotipai. Tai pailiustruoja tokia istorija.

Kartą dvasinis mokytojas savo mokiniams aiškino materialios energijos (maha-majos) poveikį: „Vaikai, jeigu jūs galvojate, kad kažkur egzistuoja kažkoks taip vadinamas šėtonas, ir jis toks galingas, kad gali mesti iššūkį Dievui ir kontroliuoti visą pasaulį, tai jūs didžiai klystate. Tokios asmenybės pasaulyje paprasčiausiai negali būti – lygiai kaip negali būti absoliutaus blogio. Kiekviena siela yra beatodairiškai Dievą mylinti Jo dalelė, bet materialiame pasaulyje mes pernelyg dažnai tai užmirštame, ir taip įsitraukiame į savo žaidimus, kad laikome juos realybe ir pradedame tikėti, jog nesame laisvi...“

Šioje vietoje vienas mokinys nuoširdžiai nusistebėjo: „Bet šėtonas – tai materialios energijos personifikacija. Juk tai maja mus laiko už karšienės ir neleidžia grįžti pas Dievą!“ – „O, ne, tai tu laikaisi į ją įsikibęs“. – „Aš? Bet juk mają sukūrė Dievas“. – „Ne, tai tu ją susikūrei. Turėjai daugybę materialių norų, iš kurių ir sutvėrei tai, ką dabar vadini šėtonu. Paskui nusprendei, kad jis gyvena kažkur visatoje ir visur kaišioja tau koją... Bet tai tik tavo iliuzija – tikrumoje jo nėra“. – „Bet man atrodo, kad aš negaliu įgyvendinti daugelio savo norų. Pavyzdžiui, aš negaliu grįžti į Dievo buveinę...“ – „Todėl kad nenori. Tu laikaisi įsikibęs savo materialių norų. Paprasčiausiai paleisk juos“. – „Negaliu, maja laiko!“ Tada mokytojas atsistojo ir išėjo į sodą. Mokiniai pagalvojo, kad jis supyko. Po kurio laiko lauke jie išgirdo kažkokį riksmą. Visi išpuolė pasižiūrėti, kas darosi ir pamatė, kad jų mokytojas laiko didelio medžio šaką ir šaukia: „Padėkite man! Gelbėkite! Medis mane laiko ir nepaleidžia!” Mokiniai pasimetė.: “Mokytojau, kodėl tu laikaisi už tos šakos?” – “Argi nematote – tai ji mane laiko!“ – „...?!“ – „Štai taip ir jūs galvojate, kad maja jus laiko, kai iš tikrųjų jūs į ją įsikibę, kaip dabar aš į šitą medį“.

Dharma-karma vietomis daugiau ar mažiau susiaurina mūsų gyvenimo koridorių, ir tada atitinkamai apribojama pasirinkimo laisvė – iki visiško jos netekimo. Prie tokių apribojimų galima priskirti gimimą, vedybas, vaikų pradėjimą, artimųjų mirtį, geografinių, socialinių bei religinių aplinkybių pasikeitimą... Kaip taisyklė, horoskopo ar delnų linijų dėka galima tiksliai nusakyti šių įvykių laiką ir pobūdį. Dharma-karma mums suruošia išbandymų periodus, ir tai būtina, norint atskleisti savo talentus ir dvasiškai evoliucionuoti. Ji nėra kažkokia nuobauda, kaip kiti galvoja, tai dalis mūsų programos, padedančios vystytis sąmonei.

Geresnei šios programos realizacijai manasa-karma mums duoda gyvenimo palydovus. Daug sielų įvairiuose įsikūnijimuose būna kartu, prisiimdamos įvairius vaidmenis. Viena kitai jos padeda siekti numatytų tikslų ar atiduoda taip vadinamas karmines skolas. Pavyzdžiui, jeigu kas nors praeityje sąmoningai ar ne sutrukdė realizuoti mūsų norus, tai sekančiame gyvenime jis mums turės padėti, netgi prieš savo valią. Arba, sakykim, vienas žmogus pasiskolino truputį pinigų iš kito, bet numirė, nespėjęs atiduoti skolos. Ką gi, jam bus suteikta proga atsiskaityti sekančiame gyvenime. Ir šis principas liečia ne tik materialius dalykus. 

Daug sielų viena kitai jaučia didelę meilę, ir po persikūnijimo gyvena kartu – kaip draugai, broliai ar įsimylėjėliai. Tuo atveju, kai jų evoliuciniai lygiai ir karminės programos visiškai sutampa, bet jie nežino, ką daryti, jie gimsta dvyniais, kad galėtų pabandyti eiti skirtingais keliais ir taip nuspręsti, kuris geresnis. Kai vienas iš dvynių miršta, jis neįsikūnija tol, kol nesulaukia savo karminio brolio. Pas juos visiškai sutampa prarabdha-karma, dharma-karma ir, žymia dalimi, manasa-karma. Pasinaudodami savo laisva valia (budhi-karma) ir asmeniniais santykiais su Viešpačiu (bhagavata-karma), jie turi galimybę eiti skirtingais gyvenimo keliais.

Sociumas, į kurį mes patenkame, labai priklauso nuo kažkada buvusių norų. Kadangi jie buvo ir dorybingi, ir nuodėmingi, tai ir mus supantys žmonės bus įvairūs – vieni talkins, kiti vilios į klystkelius.

Budhi-karma apsprendžia mūsų intelektualines savybes, įgalinančias priimti teisingus sprendimus, patarimus, išvengti likimo žabangų, atlaikyti visus išbandymus ir pasidaryti iš jų reikiamas išvadas. Ji tiesiogiai susijusi su mūsų sąmonės ir intelekto išsivystymo lygiu, kuris mirties metu išlieka.

Reikia atminti, kad Viešpats mūsų gyvenimo kelyje visada pasiruošęs mus palaikyti, atsiųsti globėją (dvasinį mokytoją) ar duoti dvasines žinias, kaip kompasą, kuris padės pasirinkti teisingą gyvenimo kryptį ir išvengti galimų paklydimų. Tačiau norint naudotis bhagavata-karma, reikalingi pačio žmogaus nuoširdumas ir noras. Netgi toms sieloms, kurios yra žemame išsivystymo lygyje, bet atsiveria Dievui, Jis padeda.

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis