Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Gunos persmelkia viską

 

Pasireikšdamos visa savo įvairove, gunos įtakoja viską, kas tik yra šiame materialiame pasaulyje. Mes tik spėjame praverti burną, o jos jau rikiuoja mūsų žodžius ir mintis. Būna, kad norime pasakyti kažką gero, tačiau imame ir lepteliame nesąmonę.

Skaitytojas: O man būna ir atvirkščiai: atrodo, kalbu piktai, bet mano žodžiai priimami palankiai. Vadinasi, tuo metu gunos nepasireiškia?

Autorius: Vadinasi, tuo metu jūsų liežuviu makalavo dorybės guna.

Skaitytojas: O jeigu nori sakyti gerus žodžius, bet viskas baigiasi skandalu, tai reiškia, kad mums koją pakišo aistros guna, taip?

Autorius: Jeigu rietenos – tai jau ne aistros, o neišmanymo guna. Veikiant aistros gunai, žmogus apkalbinėja, burbuliuoja nepatenkintas, kalba apie politiką, kuria kažkokius džiaugsmingus planus...

Kaip sielos energija, sąmonė, persmelkia visą žmogaus organizmą, taip ir gunos, savo ruožtu, persmelkia sąmonę, o tuo pačiu ir visą organizmą. Iš čia ir visos ligos. Mums gi nesinori sirgti, ar ne? Tačiau gunos veikia sąmonę, sąmonė formuoja charakterio bruožus, o nuo jų priklauso, sergame, ar ne, ligų pobūdis...

Skaitytojas: Įdomu. Mano draugas serga bronchine astma. Kokie charakterio bruožai tapo jos priežastimi?

Autorius: Nesivaldymas, pernelyg didelis jautrumas, atkaklumas ir tiesmukiškumas, kitaip sakant, stačiokiškumas, kategoriškumas, užsispyrimas, kietumas ir netgi nesugebėjimas ilsėtis. Priklausomai nuo to, koks bruožas tapo ligos priežastimi, priklauso ir jos pobūdis.

Skaitytojas: Nejaugi visos ligos vienaip ar kitaip susiję su neigiamais charakterio bruožais?

Autorius: Taip, visos ligos susiję su mūsų sąmone, gyvenimo būdu, elgesiu ir charakteriu. Netgi paprasčiausias peršalimas: jeigu žmogus su pasidygėjimu žiūri į aplinkinius arba yra labai skrupulingas ir pedantiškas, jis laisvai gali susirgti angina.

Skaitytojas: Vadinasi, jeigu mes pradėsime gerinti savo charakterį, tai sveikata automatiškai pagerės?

Autorius: Taip, bet charakteris keičiasi tik tada, kai mes keičiame savo požiūrį į gyvenimą. Studijuojant Vedas ir praktikuojant jų nurodymus, mes vis labiau persiimame kilnesniais interesais. Tada mus imasi globoti dorybės guna, kuri, be viso kito, rūpinasi ir mūsų sveikata.  

Skaitytojas: Tai visų mūsų ligų priežastis – blogas charakteris?

Autorius: Tikroji priežastis – nežinojimas, kas yra tikra laimė. Ligos atsiranda ne tik dėl blogo charakterio. Kad nesirgtume, reikia gerai žinoti, kokius konkrečius rezultatus duoda konkretūs poelgiai. Žinojimas dorybės gunoje turi daug krypčių, ir visa ta įvairovė skirta vienam tikslui – padaryti mus laimingais. Pavyzdžiui, yra žinios, kaip teisingai maitintis. Jomis pasinaudojus, galima greitai pasilengvinti savo negalavimus ar netgi visai jų išvengti. Maistas dorybės gunoje – tai augaliniai ir pieno produktai. Kalbant apie augalus, vaisiai yra didesnėje dorybėje, negu daržovės. O daržovės, augančios žemės paviršiuje, šia prasme yra geriau negu šakniavaisiai. Jeigu mes maitinsimės tik tais augalais, kurie yra dorybės gunoje, tai ir mūsų charakterio bruožai gerės, nes mes perimsime tų augalų charakterį. Sakykim, vynuogės didina patrauklumą, švelnumą, vyšnios mums perduoda savo ramybę ir optimizmą, kriaušės – gyvenimo džiaugsmą ir tvirtybę, kviečiai – nuolankumą ir susitelkimą, ryžiai – charakterio kietumą, ryžtą ir asketizmą. Kiekvienas augalas turi tik jam būdingą charakterį. Pieno produktai taip pat. Pats pienas valo protą ir intelektą, perteikia žmogui tokius bruožus, kaip švelnumas ir ramybė. Bet kokį maistą įtakoja gunos, todėl reikia žinoti, kokį vartoti, kad būtume laimingesni.

Bet kurį erdvės tašką persmelkia tam tikras gunų derinukas. Vienoje vietoje vyrauja dorybė, kitoje – aistra, trečioje – neišmanymas. Pavyzdžiui, žemumose daugiau neišmanymo, lygumose – aistros, kalnuotose vietovėse – dorybės. Netgi medžiai būna įvairiose gunose: pušys – aistroje, drebulės – neišmanyme, vaismedžiai – dorybėje.

Skaitytojas: Vadinasi, tie, kurie gyvena žemumose ir drebulynuose, yra visiškoje neišmanymo gunos įtakoje?

Autorius: Neišmanymo gunos aplinkoje gali gyventi ir dorybingi žmonės, tik ten sunkiau išsilaikyti laimės ir optimizmo būklėje. O žmonės, esantys neišmanymo gunoje, gali gyventi net šventose vietose, prie Jamunos ar Gangos upių. Tokiu atveju jiems dažnai savaime pasireiškia dorybingi bruožai. Žinoma, kiekviena vietovė, kurioje gyvename, veikia mūsų sąmonę, todėl, daug metų pragyvenęs tam tikrose sąlygose, žmogus keičia savo įpročius ir charakterį.

Skaitytojas: Čia aš įžvelgiu kėsinimąsi į mūsų pasirinkimo laisvę. Jeigu aš noriu būti dorybingas, o mano gyvenamoje vietoje karaliauja neišmanymo guna, tai ji neišvengiamai įtakoja mano sąmonę ir trukdo man tobulėti. Man sunkiau pasiekti užsibrėžtą tikslą, negu tiems, kurie gyvena dorybės gunos kontroliuojamoje vietovėje.

Autorius: Žinoma, bet čia nėra jokios neteisybės. Kiekvienas gimsta ir gyvena ten, kur jis nusipelnė. Tai karmos dėsnis, prisiminkite.

Skaitytojas: O jeigu aš keičiu gyvenamą vietą, tai irgi vyksta su karmos dėsnio palaiminimu?

Autorius: Taip, tik šiuo atveju dar atsižvelgiama ne tik į jūsų norus iš praeitų gyvenimų, bet ir į tai, kaip jūs elgiatės ir ko norite dabar. Taigi, jei mes stengiamės gyventi dorybingai, tai yra didelė tikimybė, kad likimas suteiks mums galimybę pagyventi šventoje vietoje.

Skaitytojas: Pagyventi... O jeigu visam laikui?

Autorius: Galima pamėginti, bet jeigu sąmonė dar ne visai apsivaliusi, jūs ten užsiimsite kuo tik norite, bet ne tuo, kuo reikia, kas jau savaime bus įžeidimas šventai vietai ir ten gyvenantiems šventiems žmonėms. Vietoj naudos prisidirbsite didelių nemalonumų. Tačiau ir jūsų butas gali tapti šventa vieta. Įsirenkite altorių, garbinkite dievybes, aukokite joms maistą, kartokite šventus vardus ir taip gausite didelę malonę.

Skaitytojas: O kokią vietą galima laikyti šventa?

Autorius: Ten, kur nužengė ir darbavosi Viešpats, visam laikui išlieka šventumo atmosfera, nežiūrint į tai, kas ten po to gyveno. Taip pat vietos, kur savo dvasinius žygius atliko šventieji. Vedos sako, kad šventos vietos yra visur, kur garbinamas Dievas. Protingi žmonės neeikvoja tuščiai laiko, ilsėdamiesi ten, kur keroja žemutinės gunos – pliažuose, smuklėse ar viešnamiuose, o vyksta į šventas vietas. Klausydami ten gyvenančių šventų žmonių išmintingų žodžių, jie gali gauti patį didžiausią gėrį. Be to, jeigu žmogus kiekvieną dieną basomis kojomis ir labai pagarbioje bei nuolankioje būsenoje apeina visą šventą vietovę laikrodžio rodyklės kryptimi, jo sąmonė greitai valosi nuo visų nuodėmių. Tačiau bet koks sąmoningas švento žmogaus įžeidimas ar nepagarbus elgesys šventoje vietoje nedelsiant įstumia į didžiausią degradaciją.

Skaitytojas: Vadinasi, šventų vietų lankymas yra potencialiai pavojingas?

Autorius: Taip, bet tiems, kurie jaučia pagarbą, nėra jokio pavojaus. Jų sąmonę nuo galimo užsiteršimo patikimai saugo pačios aukščiausios jėgos. Žemutinės gunos nepajėgios įtakoti žmogaus, kuris yra nuolankioje būsenoje, turi tvirtą tikėjimą šventa vieta ir kreipiasi į ją pagalbos. Esant tokiai sąmonei, per vieną gyvenimą galima sudeginti visas savo nuodėmes.

Skaitytojas: Ar tai liečia visas vietas, nepriklausomai nuo dvasinės tradicijos pobūdžio?

Autorius: Taip, visas šventas vietas, kur tik kada nors buvo Pats Viešpats ar gyveno šventi, Dievui atsidavę žmonės.

Skaitytojas: Man vis dar neaišku, kiek paprasta vietovė ir jos gyventojai gali įtakoti ten esantį žmogų?

Autorius: Viskas priklauso nuo mūsų sąmonės, bet vistik netinkamas bendravimas yra labai nepalanku, ir jo reikia vengti. Gyvenant tarp alkoholikų, degradacija, nežiūrint į nieką, gali prasidėti labai greitai. Aiman, dažnai prisieina gyventi šalia panašaus pobūdžio žmonių ir atlikti savo pareigas jų atžvilgiu. Tik Dievas gali apginti žmogų, kuriam likimas lėmė gyventi tarp degradavusių žmonių.

Skaitytojas: O ar įmanoma realiai bent kiek atsilaikyti prieš tokios aplinkos įtaką?

Autorius: Dabar mažai žmonių, kurie būtų visiškai pasišventę Dievui ir tokiu būdu būtų pilnai apsaugoti. Tik tie, kurie tarnauja Dievui ir laikosi Jo nurodymų, gali atsilaikyti prieš aplinkinių žmonių skleidžiamą taršą.

Skaitytojas: O jeigu žmogus dar neturi pakankamai tvirto tikėjimo į Dievą, kaip tada jam atsilaikyti?

Autorius: Paprastai: reikia stengtis kiek įmanoma geriau suvokti aukščiausią tiesą, bendrauti su šventais žmonėmis ir kuo daugiau kartoti šventus Dievo vardus. Tada žmogų nuo bet kokio užsiteršimo patikimai saugo dorybės guna.

Skaitytojas: Tai ką, dabar visą dieną juos kartoti?

Autorius: Būtų visai neblogai, bet tai nėra taip paprasta. Tačiau reikia iki minimumo apriboti bendravimą su žmonėmis neišmanymo gunoje, tuo pat metu kuo geriau atliekant savo pareigas jų atžvilgiu. To užteks, kad žmogus būtų Dievo globoje, ir netikusi karma jį mažiausiai įtakos.

Kalbant apie vietovės įtaką mūsų sąmonei, ji nėra tokia stipri, kaip žmonių įtaka, tačiau yra vietų, kur netgi trumpalaikis buvimas gali labai stipriai ją užteršti. Tai smuklės (barai, restoranai, kavinės ir pan.), kazino, viešnamiai.

Tačiau labiausiai mūsų sąmonę įtakoja ne vietovė, o žmonės, ypatingai tais atvejais, kai mes su jais turime artimus santykius. Bet jeigu nesileidžiame su jais į kvailus pokalbius ir nesavanaudiškai bei be jokio priešiškumo atliekame savo pareigas jų atžvilgiu, dorybės guna būtinai mums padės išvengti degradacijos.

Skaitytojas: O ar gali aplinkiniai mus įtakoti per atstumą, pavyzdžiui, per sienas? Aš kalbu apie daugiabučių namų gyventojus. Jeigu konkrečiai, turiu kaimyną, kuris mėgsta arielką. Įtariu, kad jis kartais numuša mano norą užsiimti dvasine praktika.

Autorius: Jūs nemėginote išsiaiškinti, kokiais konkrečiais atvejais jis teršia jūsų sąmonę?

Skaitytojas: Greičiausiai tada, kai garsiai riejasi su žmona arba kai varo samogoną. Tuo laiku pas mane labai bloga nuotaika ir nėra jokio entuziazmo tobulintis.

Autorius: Nagi, išsiaiškinkime, kaip aplinka užteršia mūsų protą. Šiaip jau žmogus paprastai būva labai užimtas kažkokiais savais reikalais, todėl nelinkęs reaguoti į aplinkos siūlomus teršalus, bet, bendrai paėmus, jis gali užsiteršti net per didelius atstumus. Pavyzdžiui, turėdamas nuolatinį negatyvų kontaktą su žmogumi, esančiu kitoje Žemės rutuliuko pusėje.

Skaitytojas: O ar gali toks kontaktas su kitu žmogumi užsimegzti prieš mano valią?

Autorius: Mes turime jusles, kuriomis pažįstame mus supantį pasaulį, ir jos visai netikėtai gali užmegzti kokį nors kontaktą. Klausos, lytėjimo, regėjimo, skonio ir uoslės juslės nuolatos pasiruošusios priimti bet kokią informaciją, o ją gavusios tuoj pat bando pajungti protą jos apdorojimui, nors jis tuo metu gali būti užimtas kuo kitu. Jeigu žmogaus intelektas silpnas ir užterštas egoizmu, tai juslės ir jį pasikinko. Taip žmogus tampa savo juslių vergu ir patenka į žemutinių gunų veiklos sferą.

Kaimynas už sienos jums nekels jokių rūpesčių, jei negalvosite apie jį blogai, jei nematysite ir negirdėsite jo. Tokiu atveju jūsų ir jo protas bus skirtingose gunose. Bet jeigu jus pasieks kažkokie garsai iš jo buto, tai klausos juslė tuoj ims judinti protą: „Nemiegok, štai tau informacija – apdorok“. Į gautą informaciją protas gali atreaguoti dvejopai – ją priimti arba atmesti. Jeigu protas neatmeta kaimyno mentaliteto, jūs patenkate į neišmanymo gunos glėbį. Jeigu protas bando atmesti kaimyno mentalitetą, jūs vis tiek patenkate į tą patį glėbį.

Skaitytojas: Bet argi aš neturiu priešintis garsų, sklindančių iš kaimyno buto, poveikiui?

Autorius: Atsiribodami nuo tų garsų, mes, būdami aistros gunoje, dažnai atsiribojame ir nuo tų garsų šaltinio, šiuo atveju, kaimyno. O toks atsiribojimas reiškia priešiškumą, tegu ir nesąmoningą. Kitaip sakant, ryšys su kaimynu išlieka, tik jau su minuso ženklu. Tai reiškia pyktį, negatyvizmą. Tokia sąmonės būklė, kai protas neišvengiamai patenka į negatyvią išorinės informacijos įtaką, vadinama proto užsiteršimu.

Skaitytojas: Labai jau beviltiškas vaizdelis, bet jūs kalbate teisybę. Po eilinių kaimyno vaidybų man visada sugenda nuotaika. Kokia galėtų būti išeitis iš susidariusios situacijos?

Autorius: Situacija nėra beviltiška. Norint nutraukti negatyvų ryšį, juslę reikia atitraukti nuo to objekto, kuris ją teršia. Praktiškai tai atrodys taip: jūs įsijungiate aparatūrą ir klausotės dvasinės muzikos arba švento žmogaus kartojamų šventų Viešpaties vardų. Garsą pasireguliuokite taip, kad visai negirdėtumėte, kas darosi kaimyno bute. Matysite, po kurio laiko jūsų klausos juslė visiškai pasiners į dvasinius garsus, ir protas nurims.

Skaitytojas: Bandžiau, bet praeina daug laiko, iki protas galutinai atsitraukia nuo nepageidaujamų garsų.

Autorius: Tada jūs dar neturite gilesnio ryšio su šventais vardais. Norint sustiprinti skonį, potraukį dvasiniams dalykams, reikia, kad jūsų bute nepertraukiamai skambėtų šventi vardai. Jūsų klausos juslė valysis ir kreips protą į nuolatinį kontaktą su dvasiniais garsais. Laikui bėgant, nešvankūs garsai nelabai jį beužterš.

Skaitytojas: Ką reiškia „nepertraukiamai“? Vadinasi, ir naktį aparatūra turi būti įjungta?

Autorius: Taip, ir naktį. Tyliai, aišku. Labai gerai valo sąmonę. Žinau daug pavyzdžių, kai sutuoktiniai, nuolatos klausydami šventų vardų, visiškai pakeitė tarpusavio bendravimą. Aš ir pats naudojuosi šiuo metodu. Beje, jis apsaugo ne tik nuo išorinės taršos, bet ir nuo vidinės, kai užsiteršiama nuo netikusių minčių, prisiminimų, asociacijų.

Skaitytojas: O jeigu žmogus gyvena vargingai ir neturi net paprasčiausio grotuvo?

Autorius: Tada tegu pats kartoja šventus vardus, ir tai jam bus pati geriausia apsauga nuo bet kokio užsiteršimo. Galbūt vėliau likimas jam už tai duos galimybę nusipirkti kokią nors aparatūrą.

Skaitytojas: Siūlote įsitraukti į karminę veiklą dėl materialių tikslų?

Autorius: Siūlau įsitraukti į veiklą, kuri patiktų Dievui ir kurios neįtakoja gunos. Jeigu žmogus dirba, norėdamas savo darbo rezultatus pašvęsti dvasinei veiklai, tai vien tokia veikla jį apvalo nuo visų nuodėmių, jau nekalbant apie tai, kaip ji padės jam ateityje – kad ir nusipirkti tą pačią aparatūrą.

Skaitytojas: Gerai, kaip apsiginti nuo kaimyno keliamų rietenų garsų aš sužinojau. O ką daryti, kai jis ima varyti samogoną? Tada jis, aišku, tyli, bet savo darbą daro, ir apsauga dvasiniais garsais čia jau nebepadės.

Autorius: Garsas turi nepaprastą energetiką ir gali apsaugoti nuo bet kokio sąmonės užsiteršimo. Papildomai bute galima uždegti smilkaliuką iš natūralių medžiagų, esančių dorybės gunoje. Geras efektas bus tik tuo atveju, jei smilkalą pirmiau paaukosime prieš altorių. Tada jis įgauna dvasinę jėgą, ir jo kvapas apsaugos nuo bet kokio sąmonės užsiteršimo.

Skaitytojas: Kaip praktiškai atrodo tas paaukojimas?

Autorius: Uždekite smilkalą, pamojavę (nepūskite!) užgesinkite liepsną ir bent tris kartus pakartokite šventus vardus, sukdami smilkalą pagal laikrodžio rodyklę prieš altorių ar Dievo, Jo šventųjų atvaizdus. Paprasta.

Skaitytojas: Kokie smilkalai pagaminti iš žolių dorybės gunoje?

Autorius: Geriausia naudotis smilkalais iš sandalo, valerijono, šafrano, rožių žiedlapių, mėtos, levandos, miramedžio, jazminų. Juos naudojant kiekvieną dieną, pagerėja buto energetika, kas teigiamai atsiliepia dvasinei praktikai.

Skaitytojas: O jeigu aš klausysiu ne švento žmogaus balso, bet gero estrados atlikėjo, kuris man patinka? Tai padės man apvalyti protą?

Autorius: Vargu bau, be to, tai gana rizikinga. Nuolatos klausydami kažkieno balso, mes persiimame to žmogaus laimės koncepcija ir taip keičiame savo likimą, tik nežinia į kurią pusę. Mes juk nežinome to žmogaus charakterio bruožų, todėl tai, kaip minėjau, rizikinga. Dabar populiarūs dainininkai atlieka kūrinius, kurie ne tik kad neapvalo mūsų sąmonės, bet dar labiau ją užteršia. Jie panašūs į lakštingalas, kurios kumeles pjauna. Todėl visapusiškai geriau klausytis švento žmogaus balso, kurio sąmonės švara nekelia abejonių.

Skaitytojas: Ar tai labai palengvins mano gyvenimą?

Autorius: Kai tik jūs pradėsite labai rimtai ir su dideliu tikėjimu praktikuoti šį procesą, jūsų vargai jau po kokios savaitės gali sumažėti per pusę. Bet jeigu po kurio laiko nustosite klausytis šventų vardų, tai jūsų sąmonė greitai taps kokia buvusi. Todėl šis procesas turi būti nepertraukiamas.

Skaitytojas: Ar ne perdaug drąsiai tvirtinate, kad pagerėjimas bus toks greitas ir efektyvus?

Autorius: Aš remiuosi savo asmeniniu bei daugelio kitų žmonių patyrimu.

Tačiau tęskime pokalbį apie gunas. Protą nuolatos atakuoja įvairiausios laimės koncepcijos. Visos penkios juslės kuo aktyviausiai kontaktuoja su pasauliu, kiaurai persmelktu gunų įvairove. Vos tik išėjus į gatvę, mus pasitinka reklamos, kurios taip sudarytos, kad kuo labiau pritrauktų jusles. Tas pats televizijoje ir internete. Bent kiek protingesnis žmogus turėtų suprasti, kad jis praktiškai neapsaugotas nuo sąmonės užsiteršimo. Tačiau dauguma galvoja, kad čia nėra jokio pavojaus, todėl verčia akis į viską, kas tik patraukia jų dėmesį.

Skaitytojas: Vadinasi, reklama ir pramoginės programos mus daro zombiais?

Autorius: Aš ne visai suprantu šitą žodį. Galvoju, kad jį vartoja žmonės neišmanymo gunoje, norėdami pabrėžti, kad prievartos principas šiame pasaulyje yra pranašesnis už teisingumo principus. Šiuo atveju jis nevartotinas. Bet kad reklama ir panašūs dalykai užteršia sąmonę, nėra jokių abejonių. Todėl visų pirma nereikia sproginti akis į viską, kas neverta dorybingo žmogaus žvilgsnio. Vietoj to visą dėmesį reikia nukreipti į dalykus, kurie teikia dvasinę laimę, ir tai mums užtikrins stabilią gerą nuotaiką. Žinoma, akis nesąmoningai traukia visokios reklaminės nesąmonės, ir nuo to sunku apsisaugoti. Bet jeigu žmogus yra tvirtai įsitikinęs, kad reikia saugotis reklamos, netinkamų renginių, kvailos muzikos ir panašių grožybių, jeigu jis atidžiai stebi permainas savo sąmonėje, tai jo protas išliks švarus ir ramus. Tam reikalui labai padeda gautos žinios apie tai, kokios skvarbios ir todėl pavojingos yra gunos.

Skaitytojas: O kaip dar galima užsiteršti?

Autorius: Iš vidaus. Pavyzdžiui, jeigu vakar mes į kažką žiūrėjom labai ramiai, tai šiandien mus tas nervina. Vadinasi, protą per naktį užteršė kažkokia negatyvi karma. Norint to išvengti, ryte atsikėlus reikia tuoj lįsti po dušu.

Dar užsiteršiama, valgant viešojo maitinimo įstaigose. Net jeigu ten patiekalai gaminami iš dorybingų produktų, užsiteršimo rizika išlieka didelė. Ruošiamiems patiekalams visada persiduoda virėjo psichinė būsena, kuri vėliau įtakoja žmones, valgančius tuos patiekalus. Žinoma, jeigu maistą ruošia dvasiškai pažengę žmonės, tai jį valgyti – didelis gėris.

Mus įtakoja netgi oro sąlygos. Saulėta diena – tai dorybės guna, vėjuota – aistros guna, apsiniaukusi ar lietinga – neišmanymo guna. Todėl blogu oru žmonės, kaip taisyklė, vaikšto irgi apsiniaukę ir sušniurę. Tačiau vienas iš stipraus intelekto požymių – tai netgi blogiausiu oru sugebėti teisingai orientuoti protinę veiklą ir tokiu būdu išlikti dorybės gunoje

Pasaulinės reikšmės įvykius taip pat įtakoja gunos. Neteisingi, grobikiški karai susiję su stipresniu neišmanymo gunos pasireiškimu, didelis ekonomikos pakilimas – su aistros guna, o dorybingo bei religinio gyvenimo pozicijų stiprėjimas – su dorybės guna.

Gunų poveikis nuolatos keičiasi, ir mes jokiu būdu negalime numatyti, kas su mumis atsitiks sekančią akimirką.

Skaitytojas: Kaip tada pasiekti, kad protas būtų stabilus?

Autorius: Paprastai – reikia dirbti su savimi. Faktiškai tik tas, kuris nuolatos galvoja apie Dievą, gali išvengti negatyvaus gunų poveikio. Visiems kitiems nėra jokių garantijų, kad jų gyvenimas klostysis ilgai ir laimingai.

Teisybė – štai pats geriausias vaistas nuo visų netikėtumų.

Skaitytojas: Labai jau kartūs tie jūsų vaistai.

Autorius: Yra tokie vaisiai – amalaka vadinasi. Kai juos valgai, iš pradžių jauti kartumą, bet paskui burnoje atsiranda saldus skonis. Bhagavadgytoje pasakyta, kad tas, kuris siekia tikrojo pažinimo, pradžioje patiria kartumą, kuris tačiau paskui keičiasi į saldumą.

Išvada: gunas valdo amžinasis laikas. Manipuliuodamas jomis, jis kuria mums netikėčiausias situacijas.

Negatyvioje gunų įtakoje užsiteršia ne tik protas bei juslės, bet ir intelektas. Tačiau žmonės praktiškai to nepastebi, nežiūrint kasdieninių ir gana ženklių sąmonės pokyčių. Dauguma galvoja, kad jie puikiausiai mato visas juose vykstančias permainas.

Tik protingas žmogus supranta, kad jo sąmonė beginklė prieš žemesnių gunų įtaką, ir todėl jis gali pastebėti permainas savyje. Jis nuolatos stengiasi kontroliuoti savo jusles, neleisdamas joms spontaniškai užsiimti nereikalinga informacija. Nesistengiant išvengti negatyvios gunų įtakos, neįmanoma būti stabiliam ir ramiai laukti rytdienos.

Daugelis šventų žmonių buvo įvaldę įvairius savikontrolės metodus, norėdami išvengti negatyvios gunų įtakos ir tokiu būdu tapti laimingais. Vieni iš jų praktikavo labai sudėtingus ir sunkius tobulėjimo būdus, tokius kaip aštuoniapakopė joga ar meditacija į tuštumą. Jų kelias buvo erškėčiuotas, nes reikėjo įveikti labai didelius sunkumus.

Tačiau Vedose yra praktiniai patarimai, kurių laikantis tobulėjimo kelias žymiai supaprastėja. Tam tikslui reikia koncentruoti dėmesį į Viešpaties Asmenį, ir gunų poveikis mūsų sąmonei nedelsiant pradeda silpnėti. Mūsų degradacijos ir vaidų amžiui Vedos siūlo patį paprasčiausią tokios koncentracijos metodą, nereikalaujantį kažkokio ypatingo pasiruošimo – kartoti šventus Dievo vardus.

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis