Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

GALIMA PANEIGTI LOGIKĄ, BET NE SKONĮ

 

Antroji Bhakti-rasamrita-sindhu Rytinės dalies banga pasakoja apie pirmines atsidavimo tarnystės stadijas.

Atsidavimo nektare Šryla Prabhupada atkreipia mūsų dėmesį į tris bhakti formas, kurias savo knygoje apibūdino Rupa Gosvamis: reguliuojama praktika – sadhana-bhakti, ekstatinė atsidavimo tarnystė – bhava-bhakti ir tyra atsidavimo tarnystė – prema-bhakti. Jis išskyrė dvylika jų savybių: dvi sadhanos, keturias bhavos ir šešias premos. Čia kalbama apie tris poras bhakti savybių – klešagni ir šubhada, mokša-laghutakrit ir sudurlabha, sandrananda-višešatma ir šry krišnakaršini. Kiekviename atsidavimo tarnystės etape bhakta apdovanojamas dviem naujomis savybėmis.

Sekantys Šrylos Prabhupados žodžiai Atsidavimo nektare išversti neteisingai: „... žmogų, subrendusį Krišnos sąmonei, arba atsidavimo tarnystei, galima priskirti minėtoms žmonių kategorijoms pagal tai, koks jo skonis“. Turėtų būti: „Rupa Gosvamis siūlo žmones klasifikuoti pagal jų pasiruošimą praktikuoti atsidavimo tarnystę, pagal tai, koks jų skonis“. Pirmosios bangos pabaigoje Rupa Gosvamis teigia: „Norint suvokti bhakti-tatvą (rasa-tatvą), reikia turėti bent kiek skonio, ruči“. Tokia pirminė sąlyga, siekiant gauti bhakti.

Kai kalbame apie pradines atsidavimo tarnystės pakopas, skoniu mes laikome tikėjimą, kuris užgimsta gyvos būtybės širdyje. Tai liečia ne tik atsidavimo tarnystę. Norint užsiimti kokia nors veikla, žmogui reikalingas tikėjimas. Šiuo principu remiasi reklama. Ji duoda impulsą atsirasti skoniui, potraukiui. Žmogus mato tam tikrą vaizdą, girdi tam tikrus žodžius, ir pas jį atsiranda noras daryti tai, ką siūlo reklama, ir tikėjimas, kad tada jis bus laimingesnis.

Rupa Gosvamis sako, kad atsidavimo tarnystė šiame gyvenime yra pratęsimas tos veiklos, kurią žmogus pradėjo ankstesniuose gyvenimuose. Tas, kuris anksčiau niekaip nebuvo susijęs su atsidavimo tarnyste, negali eiti bhakti keliu. Čia skonis reiškia patyrimą, atsidavimo tarnystės patirtį. O tai, kad žmogus, eidamas iš vieno gyvenimo į kitą, jo nepraranda, ir yra didi Krišnos malonė. Bhagavadgytoje Jis sako, kad net jeigu žmogus ir visai nedaug pažengs atsidavimo tarnystės keliu, vistiek tai apsaugos jį nuo didžiausio pavojaus.

Šryla Prabhupada rašo: „Žmogaus, kuris iš prigimties linkęs prie tokių knygų, kaip Bhagavadgyta ir Šrimagbhagavatam, atsidavimo tarnyba bus lengvesnė, negu filosofams“. Atsidavimo nektare Šryla Prabhupada, apibūdindamas skonį, naudoja žodį „polinkis“. Žmogui atsiranda polinkis ne Kanto ar, sakykim, Šopenhauerio idėjoms, bet būtent šventraščiams. Spekuliatyvinė filosofija turi daug formų, bet polinkis atsidavimo tarnystei visada išliks žmogaus širdyje.

Šiuo atveju ruči – tai supratimas, kad bhakti-šastri yra aukščiausios žinios, o Bhagavadgyta ir Šrimadbhagavatam – didingiausi šventraščiai. Mes tuo įsitikinę, nes logiką visada galima paneigti, o skonio nepaneigsi. Tai ir yra tas tikėjimas, šradha, kuris mums leidžia pajusti šventraščių esmę.

Tikėjimą seka praktika, abhičari. Patyrimas mums duoda potraukį šventraščių skaitymui, paskui tikėjimą jų tiesomis, ir galiausiai mes pradedame praktikuoti šventraščiuose nurodytus principus. Šryla Prabhupada bhakti apibūdina kaip aktyvią veiklą. Bhakti – tai visada veikla. Jeigu žmogus sako, kad tiki į Dievą, bet nieko nedaro, vadinasi, jis neturi potraukio tarnystei, neturi tikėjimo. Šradhą visada lydi entuziazmas. Tai Rupa Gosvamio apibūdinimas: utsahan niščayad dhairyat tat-tat-karma-pravartanat.

Kartą Šryla Prabhupada papasakojo nutikimą apie tai, kokia turi būti šradha. Čarlis Čaplinas atėjo į kažkokį pobūvį, apsivilkęs fraką. Likimas jam lėmė atsisėsti į krėslą, išteptą klijais. Stojantis frako skvernai atplyšo, ir didysis komikas atsidūrė labai kvailoje padėtyje. Tačiau jis nesumišo, pakvietė šalia stovėjusią damą valso ir su didžiausiu entuziazmu ėmė šokti. Keistuolis su tokiu įdomiu fraku patraukė visų dėmesį. O Čaplinas, nieko nebodamas, keitė vieną damą po kitos ir vis šoko, kol pagaliau taip visus užkrėtė savo entuziazmu, kad svečiai irgi ėmė plėšyti savo frakus, norėdami atrodyti kaip Čarlis.

Pamokslautojai turi elgtis taip pat. Jeigu mes patys neturėsime skonio, tai niekam ir neįsiūlysime šradhos. O kai turėsime skonį, tai ką mes bedarytume, tuo užkrėsime ir kitus žmones.

 

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis