Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Fontanas – juokdarys

 

Tie, kas esate buvę Petergofe, tikriausiai matėte fontanus juokdarius linksmuosius fontanus. Pats geriausias iš jų vadinamas „Akmenėliai“. Fontanai, paslėpti akmenyse, staiga pradeda veikti, ir vaikai, būriais bėgiojantys po tuos akmenis, spiegdami išsilaksto.

Aš gerai pamenu, kaip pats būdamas vaikas, džiaugsmingai lipdavau ant tų akmenų, bandydamas išsiaiškinti dėsningumus: kurį akmenį ir kaip stipriai reikia paspausti, kad iš po žemių imtų trykšti vanduo. Kartais man atrodydavo, kad aš tą akmenį jau aptikau, bet po to paaiškėdavo, kad fontanas suveikdavo ne nuo jo, ir išsvajotasis mygtukas greičiausiai yra paslėptas po kitu akmeniu. Paprastai nuo to fontano aš nueidavau visas permirkęs, bet su aiškia nuojauta, kad jau tuoj tuoj išsiaiškinsiu šią paslaptį – reikia tik atlikti keletą paskutinių eksperimentų, ir iš po žemių trykštančio vandens kontrolė bus mano rankose, tiksliau, mano kojose.

Prieš keletą metų aš lankiausi Petergofe ir vėl aplankiau savo mylimą fontaną. Ten kaip ir anksčiau sukiojosi ir spygavo susižavėjimo pilni vaikai, ir kiekvienas iš jų mynė ant savo akmens – to paties, išsvajoto, suteikiančio galią. Bet dabar aš pastebėjau, kad ant netoliese esančio suoliuko sėdi ramutis senučiukas, o koją jis pasidėjęs ant geltono pedalo. Kartais jis pajudina koją, ir kiekvieną kartą pasigirsta pergalingas klyksmas. Žaismingas reginys: naivi vaikiška laimė ir – kaip kontrastas – senuko veide tvyrantis nuobodulys, kuriam turbūt moka grašius už tokį ramų darbą.

Stebėdamas visa tai, aš pagalvojau, kad visas šis pasaulis – didelis juokdarys. Žmonės, kaip tie vaikai, bėgioja po jį ir bando atspėti, ką gi reikia padaryti, kad gausybės fontanas ištrykštų iš po žemių. Vieni skuba savo atradimais pasidalinti su visu pasauliu, kiti daug dirba, kad įmintų šią paslaptį patys, bet visi įsitikinę, kad laimės paslaptis, tegu dar neatrasta, bet tuoj tuoj bus jų rankose. Kažkodėl mažai kam iš jų ateina į galvą apsidairyti aplink ir pamatyti netoliese sėdintį žilaplaukį senuką, reikiamu momentu ramiai spaudantį mažą pedalą. Jam jau seniai atsibodo vaikiškas susižavėjimas tų, kuriems teko patirti jo malonę. Jam jau seniai nejuokinga skaityti kvailystes apie žmonių atrastas laimės paslaptis. Jis tik dirba savo darbą ir kantriai laukia, kada jie paaugs ir taps protingesni.

prakriteh krijamanani gunaih karmani sarvašah

ahankara vimudhatma kartaham iti manjate

 „Netikro ego apgauta dvasinė siela mano, kad ji pati atlieka veiksmus, kuriuos iš tiesų vykdo trys materialios gamtos gunos“. Bhagavatgyta 3.27

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis