Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

DVASINĖ SĄMONĖS EVOLIUCIJA

 

Knygos pradžioje mes kalbėjome apie didžiąją sąmonės evoliucijos spiralę ir 8 milijonus 400 tūkstančių gyvybės rūšių, užpildančių jos vijas.

Visoms mūsų evoliucijoje laukiančioms užduotims atlikti vieno gyvenimo neužtenka, todėl gyvos būtybės, pasiekusios žmogiškosios sąmonės būklę, kiekviename lygyje (o jų yra 400 tūkstančių) turi pereiti taip vadinamą mažąją evoliucijos spiralę, kurią sudaro dvylika įsikūnijimų. Kuriame šios spiralės įsikūnijime yra žmogus, nurodo planeta Rahu. Priklausomai nuo jos vietos Zodiake galima sužinoti, kokios užduotys mūsų laukia šioje inkarnacijoje. Kiekvienoje mažosios spiralės vijoje galima įsikūnyti nuo vieno iki dešimt kartų, priklausomai nuo to, kaip mums seksis pildyti karmines užduotis (dharma-karma). Visatos dėsniai prižiūri, kad kiekviena gyva būtybė materialiame pasaulyje nuolatos evoliucionuotų, artėdama prie Dievo. Tik pasiekę visišką harmoniją dabartiniame lygyje (vienoje mažosios spiralės vijoje), mes galime judėti toliau. O pabaigę mokslus mažojoje spiralėje, patenkame į sekančią, aukštesnę evoliucijos pakopą (į naują didžiosios spiralės viją), kur mūsų laukia kita mažoji spiralė. Ir tai reiškia, kad net palankiausiomis aplinkybėmis mes vėl turėsime įsikūnyti mažiausiai dvylika kartų, kol pasieksime sekančią evoliucijos pakopą. Toks laipsniškas žmogaus vystymosi kelias vadinamas pravriti-marga, ir juo eina dauguma žmonių. Padauginkime dvylika iš 400 tūkstančių, ir sužinosime, koks minimalus įsikūnijimų skaičius reikalingas, kad pagaliau sugrįžtume į dvasinį pasaulį.

Bandymai forsuoti šį procesą dažniausiai nepasiseka. Tiesa, yra tokia sąvoka kaip „dvasinis liftas“, kas paprasčiausiai reiškia dvasinę praktiką. Jos pagalba galima išvengti daugybės įsikūnijimų ir žymiai sutrumpinti kelią namo, pas Dievą. Tačiau tai pavyksta ne taip jau dažnai. Bhagavadgytoje pasakyta: „Iš daugelio tūkstančių žmonių tik vienas siekia tobulumo, iš daugelio tūkstančių siekiančių tobulumo tik vienas jį pasiekia“. Toks kelias vadinamas nivriti-marga. Eidamas šiuo keliu, žmogus turi sąmoningai atsižadėti juslinių malonumų ir materialios gerovės. Savo dharmą jis turi naudoti tik glaudesniam ryšiui su Dievu, nesitikint jokių materialių savo veiklos rezultatų. Reikia apvalyti savo jusles, protą ir intelektą, atverti širdį ir pamilti Dievą. Jeigu žmogus savo kosminio koridoriaus neįveikia vieno įsikūnijimo metu, jis pasiliks toje pačioje „klasėje“ tol, kol neatliks visų jos užduočių ir nepasieks reikiamos harmonijos.

Pirmoji stadija (pirminis pasaulio pažinimas) – tai didžiosios evoliucijos spiralės eilinės vijos pradžia. Paskui kylame į sekantį sąmonės lygį. Tai nereiškia, kad gimsime kitoje planetoje, juk ir Žemėje pakankamai žmonių, turinčių įvairius sąmonės lygius. Yra inteligentiški žmonės, yra paprasti darbininkai, yra politikai ir verslininkai, yra dvasiniai mokytojai ir šventieji, yra ir visai laukiniai. Pilna gradacija – nuo visiško neišmanymo iki tobulo žinojimo.

Perėjimą į kitą sąmonės evoliucijos lygmenį visada lydi baimės jausmas, nepasitikėjimas savimi... Panašiai jautėsi Robinzonas Kruzo, patekęs į negyvenamą salą ir susidūręs su visiškai nepažįstamu pasauliu. Jis nebuvo įpratęs gyventi, kai kiekvieną žingsnį lydi didžiausi sunkumai. Bet svarbiausia – jis negalėjo susigaudyti, kur pateko. Laivas paskendo, o jį bangos išmetė į krantą, apie kurį jis nieko nežinojo ir negalėjo suprasti, ar tai žemynas, ar sala. Ką daryti? Pirmiausia reikėjo imtis kuo aktyvesnės veiklos. Robinzonas ėjo krantu, kol sugrįžo į tą pačią vietą. Tokiu būdu jis suprato, kad atsidūrė saloje. Iš sudužusio laivo jis paėmė viską, ko jam galėjo prireikti ateityje. Rado saugią vietą poilsiui, nors paskui sužinojo, kad saloje nėra pavojingų gyvūnų. Bet jeigu jis būtų gulėjęs išdrikas ant kranto, apimtas depresijos ir nieko neveikdamas, būtų paprasčiausiai pražuvęs.    

  Pirmoji „mažosios spiralės“ vija, kai Rahu yra Avino žvaigždyne, nurodo neįtikėtiną aktyvumą. Šiuo atveju mums reikia dėti didžiausias pastangas savo veikloje ir vengti pasyvumo. Čia galimi metodai, kai žmogus mokosi iš savo paties klaidų, ir jokiu būdu negalima vadovautis principu „devynis kartų pamatuok, dešimtą – kirpk“. Negalima analizuoti, būti pernelyg lankstiems ar nepasitikėti savimi, nuleisti rankas ar pulti į neviltį, pasiduoti baimei ar vengti likimo smūgių. Kas beatsitiktų, reikia veržtis į priekį ir kovoti iki galo. „Atėjau, pamačiau, nugalėjau“ – toks principas žmogaus, pas kurį Rahu yra Avine. Nereikia per daug galvoti apie tolimus tikslus, o vadovautis esamomis aplinkybėmis ir išmokti greitai keisti taktiką. Tokia asmenybė iš prigimties yra tikras karys (kšatrijas). Jis gali aukotis kitų labui, nesirūpindamas savimi.

Antroji stadija (materiali stabilizacija) nereiškia, kad žmogus turi virsti niekingu materialistu, traukti antklodę į save, griebti, kas pakliūva, ir vaikytis pinigų, nesiskaitant su priemonėmis. Jam paprasčiausiai reikia susikurti tam tikrą stabilų materialaus gyvenimo būdą ten, kur jis atsidūrė. Vėl prisiminkime Robinzoną. Jis pasistatė namą – tikrą tvirtovę, kur galėjo jaustis kuo saugiausiai. Sudužusiame laive rado grūdų ir pradėjo auginti javus. Jis kepė duoną, medžiojo, augino ožkas. Tokiu būdu jis susikūrė savo pasaulį. Tai ir yra materialus stabilumas. Paprastai tokius žmones neteisingai kritikuoja religiniai veikėjai, sakydami: „Tu turi atsižadėti savo materialių siekių, viską mesti ir atsidėti meditacijai!“ Tačiau toks žmogus kaip tik šito ir neturi daryti, nes susigriaus visą gyvenimą. Deja, dabar dvasingumas suprantamas kaip meditacija ar dalyvavimas religinėse apeigose bei ritualų atlikimas. Iš tikrųjų dvasingumas – tai sąmonės transformacija. Šioje evoliucijos stadijoje žmogui nerekomenduojamas chaotiškas, su rizikos elementais, gyvenimo būdas, ar visokios askezės bei atsižadėjimai. Jam reikia kultivuoti arthą, tai yra siekti materialios gerovės, vystant savo sugebėjimus ir juos realizuojant. Jis turi būti arčiau namų židinio, kur jaus visapusišką šilumą ir komfortą. Svarbiausios tokio žmogaus savybės – stabilumas ir pastovumas. Jis turi užtikrinti harmoningą vedybinį gyvenimą, mylėti savo žmoną ir vaikus. Tokią karminę užduotį nurodo Rahu Jaučio žvaigždyne. Vyrams šiame etape geriau užsiimti kokiu nors vienu reikalu, o moterims labiau tiks namų ruoša ir artimųjų priežiūra.

Trečioji stadija (pažinimas). Jeigu pirmoje evoliucijos stadijoje aplinkinio pasaulio pažinimas buvo gana paviršutiniškas, nes reikėjo tik kaip nors išsilaikyti naujose sąlygose, tai dabar mūsų laukia rimtesni mokslai. Rahu Dvynių žvaigždyne nurodo, kad reikės visko mokytis iki pat mirties.

Robinzonas labai atidžiai ištyrė salos fauną ir florą, metų laikų trukmę, reikalingų augalų auginimo galimybes, taip pat apytikrę salos padėtį vandenyne. Jis išmoko visko, ko niekad gyvenime nedarė ir nesiruošė daryti.

Čia labai svarbu išmokti klausytis kitų. Senovės išminčiai šį sugebėjimą vadino dėmesingumu Dievui. O tam reikia kuklumo ir kantrumo.

Žmogaus mokytoju gali būti visa visata. Jam reikia rinkti informaciją ir nuolatos klasifikuoti. Jis turi įveikti išdidumą, pavydą, smerkimą, tuščiažodžiavimą ir šlovės troškimą. Jis turi daugiau klausyti ir daugiau suprasti, išmokti kontroliuoti savo kalbą, mokytis įvairių amatų ir stengtis viską daryti savo rankomis. Kartas nuo karto jis bus „egzaminuojamas“. Jį užplūs didžiulis informacijos srautas, kuriame reikės atsirinkti tai, kas svarbiausia. Jis turi vengti mokyti kitus ir nesiekti vadovauti. Labai svarbu susirasti dvasinį mokytoją. Šie žmonės, kaip taisyklė, turi polinkį mokytis svetimų kalbų. Jie gali dirbti programistais, žurnalistais, menedžeriais, rašyti knygas. Bet kokiu atveju jų darbas neturi būti susijęs su monotoniška veikla.

Ketvirtoji stadija (VEIL stabilizacija). Ji prasideda, kai Rahu įeina į Vėžio žvaigždyną. (Primename, kad abreviatūra VEIL reiškia bet kokį vieningą energinį-informacinį lauką, vienijantį vienos giminės, ar vienos šalies, tautos, partijos, religijos etc žmones). Tarp bet kurio VEIL ir žmogaus, esančio jame, nuolatos vyksta energiniai-informaciniai mainai. Daugelį sprendimų mes nesąmoningai priimame VEIL įtakoje. Kai mums trūksta energijos, mes ją pasipildome iš VEIL, kai jos per daug – grąžiname tam pačiam VEIL. Po mirties visa informacija apie asmenybę lieka tų VEIL matricose, su kuriomis jie buvo susiję. Kuo senesnis VEIL, tuo jis galingesnė, nes turi sukaupęs gigantiškas informacijos ir energijos atsargas. Bet tam jis turi būti veikiantis, gyvas. Daugelio išnykusių giminių bei religijų VEIL praktiškai mums neprieinami. Bet jeigu yra nors vienas su juo susijęs žmogus, VEIL egzistuos ir įtakos mūsų planetos gyvenimą.

Šioje evoliucijos stadijoje žmogus turi būtinai priklausyti kokiai nors tradicijai. Jis turi išmokti tarnauti tam tikram VEIL. Jeigu sielos evoliuciją palyginsime su kariuomenės žygiavimu priešo teritorija, tai šią stadiją galima palyginti su užnugario įtvirtinimu. Tokiam žmogui svarbiau praeitis, o ne ateitis. Jis nuolatos turi gręžiotis atgal, analizuoti praeitą kelią ir daryti teisingas išvadas. Jam reikia pasirinkti vidujinį vystymąsi, o ne išorinį, tai yra būti intravertu, o ne ekstravertu. Iš šalies gali pasirodyti, kad jis nieko nesiekia, tačiau jo viduje vyksta labai didelis darbas. Jis neturėtų likti vienas, jam labai svarbu šeima ir jos giminė. Pageidautina, kad jis žinotų savo genealoginį medį ir atgaivintų giminės tradicijas. Kiekvieną dieną jis turi apžvelgti atliktus darbus ir analizuoti savo klaidas. Jis gali „ištrinti“ įvykius, kurie tą dieną jam buvo nepalankūs. Tokiam žmogui reikia studijuoti filosofiją ir istoriją. Jis turi vengti pernelyg didelio asketizmo ir atsižadėjimo, o tikslai turi atitikti jo galimybes. Tokios asmenybės gali būti vėl atgimstančių VEIL‘ų pasionarijais.

Penktoji (vadovavimo) stadija. Rahu yra Liūto žvaigždyne. Dabar mūsų laukia daugybė užduočių. Pirmiausia reikia tapti lyderiu, ir su savo pavaldiniais elgtis tiesiog tėviškai. Dabar, deja, vadovo įvaizdis labai diskredituotas: vos ne kiekvienas žmogus, atsisėdęs į bent kiek aukštesnę kėdę, pradeda visaip piktnaudžiauti gauta valdžia.

Tironas paklausė šventojo: „Kokiu būdu man geriausia garbinti Viešpatį?“ – „Kuo daugiau miegoti“. – „!?“ – Nes tuo metu tu negali skriausti savo pavaldinių“.

Tikrasis lyderis pirmiausia yra savo pavaldinių tarnas. Jis turi išmokti juos mylėti, žinoti, kuo jie gyvena. Jeigu jam staiga reikės kažką nubausti, jis turi tai padaryti taip, kaip mylintis tėvas baudžia savo vaikus. Jis turi prisiimti atsakomybę už kiekvieną savo pavaldinį. Vadovais seniau būdavo žmonės su ryškiai išreikštu pasionariu aktyvumu. Šventraščiuose sakoma, kad bet kokia valdžia yra duota Dievo, ir tai tikra tiesa. VEIL išsirenka žmogų, sugebantį išreikšti kolektyvinę valią, ir padeda jam iškilti. Jeigu jis nesugeba susidoroti su savo užduotimis, patiria nuopuolį ir būva priverstas grįžti į pirmąsias evoliucijos stadijas. Kartais jam suteikiama galimybė pabandyti dar kartą, kartais turi viską pradėti iš pradžių.

Šioje stadijoje jis neturi teisės nusimesti atsakomybę už savo pavaldinius, net jeigu jinai ir labai jį slegia ar kuo nors nenaudinga.

Žmonės, esantys penktoje stadijoje, turi atkreipti ypatingą dėmesį į santykius su vaikais. Pavyzdžiui, jie gali būti gerais auklėtojais. Tačiau ir šeimoje, net jeigu jie labai apkrauti savo socialinėmis pareigomis, jie turi skirti daug dėmesio savo vaikams.

Šeštoji (tarnystės) stadija. Šį sąmonės evoliucijos etapą nurodo Rahu Mergelės žvaigždyne. Išmokti būti vadovu daug lengviau, negu būti tarnu. Štai kodėl vadovavimo pakopa yra pirmiau šitos. Čia jau reikia įveikti savo išdidumą ir tapti nuolankiu, kantriu, darbščiu, organizuotu bei realistu. Negalima skrajoti padebesiais bei remtis vien tik savo nuojauta. Be jokių išlygų turi dominuoti blaivus protas. Nebūtina tarnauti kažkokiam pareigūnui; galima užsiimti kažkokiu darbu, prisiimant už jį visą atsakomybę. Šiame etape žmogus negali pasakyti, kad jam kažkas pasirodė ar jis kažką pajuto, pamatė tam tikrus ženklus. Jis turi tiksliai žinoti, ko iš jo reikalaujama. Jeigu jam kilo kažkokia idėja, jos gyvybingumą ir pagrįstumą jis turi įrodyti bent jau sau. Pavyzdžiui, Mendelejevas turėjo logiškai pagrįsti jam prisisapnavusią periodinę elementų lentelę.

Toks žmogus turi išmokti tvarkyti savo laiką ir būti labai punktualiu. Didelį dėmesį jiems reikia atkreipti į savo mitybą, nes netinkamas maistas šiems žmonėms gali pakenkti labiau nei kitiems. Jie gali būti gerais mokslininkais, tyrinėtojais, matematikais, programuotojais, gydytojais (vakarietiškoje medicinoje), mikrobiologais ir sekliais.

Septintoji (materialios harmonijos) stadija. Žmonės, kurių Rahu yra Svarstyklių ženkle, renkasi subalansuotą vystymosi kelią, pagal principą: „Devynis kartus matuok, dešimtą – kirpk“. Nerekomenduojama bet kokia agresija, skubėjimas, neatsargumas ir neatsakingumas, nes po to gali patirti labai stiprų presingą. Jokiu būdu nesistengti pramušti galva sienos, o išmokti kuo didesnio lankstumo, diplomatijos ir išlaikyti pusiausvyrą bet kokiose situacijose. Klaidos tokiam žmogui neatleidžiamos. Jis turi aiškiai suprasti, kad situacijų be išeities nebūna. Visi jo planai turi būti strategiškai apskaičiuoti.

Tokie žmonės savo gyvenimą turi harmonizuoti visais aspektais. Jiems labai tinka speciali ajurvedinė gimnastika su arkliais. Geriausių rezultatų savo veikloje jie pasieks teisėsaugos, diplomatijos, kosmetologijos, dizaino, psichologijos ir fen-šui srityse.

Pirmos septynios sąmonės evoliucijos stadijos yra kaip sielos apmokymo procesas. Toliau prasideda rimti išbandymai.

Aštuntoji (išbandymų) stadija. Ji prasideda, kai Rahu įeina į Skorpiono žvaigždyną. Tai metas, kai reikia praktiškai parodyti, ko mes išmokome ankstesnėse stadijose. Jeigu žmogus dabar nepripažins devizo „Kuo blogiau, tuo geriau“, šis etapas jo gyvenimą gali paversti tikru košmaru. Jis galbūt šauksis Dievo ir visų šventųjų pagalbos, nesuprasdamas, kad jo likimas yra jo paties rankose. O juk jis ramiai gali rizikuoti, bandyti tai, kas draudžiama, ir žiūrėti mirčiai į akis. Ir svarbiausia – jis gali visiškai įveikti baimę.

Ši stadija panaši į vindserfingą, kai sportininkas balansuoja ant lentos ne tam, kad išsigelbėtų, o tam, kad patirtų rizikos malonumą. Todėl tokios asmenybės visada pasiruošusios sutikti didžiausius išbandymus.

Jie gali rinktis įvairias profesijas, susijusias su rizika bei mirtimi (kaskadininkai, darbas jėgos struktūrose, reanimatologai, sportininkai, netradicinės medicinos gydytojai). Tie, kurie neatlaiko šios stadijos išbandymų, visada grįžta į pirmąją mažosios spiralės evoliucijos pakopą.

Devintoji (mokytojavimo) stadija. Čia Rahu yra Šaulio ženkle, o žmogus turi mokytojo karmą. Jis tampa informacijos, žinių laidininku. Praktiškai jis perduoda kitiems savo patirtį, įgytą ankstesnėse vystymosi stadijose. Visas žinias, gautas iš knygų ar paskaitose, jis išjaučia širdimi, ir dabar pasiruošęs dalintis jomis su kitais. Jis būtinai turi baigti aukštąjį mokslą ir gal net ne vieną. Čia negalima būti infantilišku ir sakyti „aš negaliu“ ar „aš nesugebu“. Žmogus su prigimtinėmis mokytojo savybėmis nepriklauso pats sau, jam nėra išeiginių. Jis dirba ištisomis dienomis, nuolatos dalindamasis savo patyrimu.

 Tokiems žmonėms labai palanku keliauti ir pažinti įvairias pasaulio kultūras.

Visuomeninėje sferoje jis galėtų užsiimti pedagogine veikla arba politika. Jis turi vengti išdidumo ir pranašumo jausmo, nežiūrėti į kitus tik kaip į visuomenės mechanizmo sraigtelius. Jeigu jis neįveiks šios stadijos, turės grįžti į trečią ir vėl pradėti mokytis.

Dešimtoji (tikslo siekimo) stadija. Rahu Ožiaragio ženkle reiškia, kad pasiekėme būtent šį sąmonės lygį. Ir čia reikia susimąstyti – o kur man eiti toliau? Reikia išmokti pasiekti bet kokį užsibrėžtą tikslą, o tam prireiks nemažai asketizmo, atsižadėjimo, stiprios valios ir kantrybės. Galbūt jis bus vienišius, koncentruojantis savyje visą gyvenimo patyrimą ir žinias. Jo devizas – „Tik pirmyn!“ Jam nereikia labai gilintis į savo jausmus, taip pat į praeitį, gailėtis kažkada padarius ką nors negero.

Šioje stadijoje suteikiama unikali galimybė apskaičiuoti savo gyvenimą toli į priekį. Devizas „pagyvensim – pamatysim“ jam visai netinka. Jis neturi teisės būti bevaisiu fantazuotoju. Jis turi tiksliai žinoti, kas su juo bus po metų, dešimties ar penkiasdešimties.

Jam geriausia būti kosmopolitu, nes prisirišimas prie kokios nors religijos ar tradicijos gali sugriauti visą jo gyvenimą. Svarbiausia, ką jis turi suprasti, – kad pats yra savo likimo kalvis. Budhi-karma šiame etape įgauna ypatingą reikšmę. Kai mes apie kažką įtemptai galvojame arba kažko labai norime, ar, atvirkščiai, kažko labai bijomės – visatos energija koncentruojasi apie mūsų mintis ir visa tai realizuoja materialiame lygyje.

Visuomenėje tokie žmonės dažnai tampa įvairių idėjų laidininkais, ačarjomis (tais, kurie mokina savo pavyzdžiu). Dvasinėje srityje jie dažnai pasirenka nivriti-marga kelią, tapdami vienuoliais ir visiškai atsižadėdami materialios veiklos.

Vienuolikta (širdies atsivėrimo) stadija. Rahu yra Vandenio ženkle.

Norint išmokti mylėti, pirmiausia reikia atverti savo širdį, priimti visus tokius, kokie jie yra, o ne vertinti ir smerkti. Tokiam žmogui reikia pažinti tikrąją draugystę. Kiekvienoje asmenybėje jis turi atrasti vienos ar kitos dieviškos savybės personifikaciją. Jam nereikėtų apriboti kitus socialiniais ar religiniais rėmais. Žmogus turi žinoti, kad visiems yra tik vienas Dievas ir tik viena religija – Meilė. „Laisvė, lygybė, brolybė“ – toks asmenybės, esančios šioje stadijoje, devizas.

Reikia išmokti atskirti tiesą nuo melo, grūdus nuo pelų; vengti anarchijos, egocentrizmo bei neprincipingumo ir visada turėti savo nuomonę, nepasiduoti „minios jausmui“.

Gyvenime geriau būti nepriklausomu žmogumi, „laisvuoju šauliu“, ir vengti glaudesnių kontaktų su įvairiais VEIL. Atverti visus sielos turtus ir išmokti suprasti kitus ne protu, o širdimi.

Profesinėje veikloje šiems žmonėms geriau būti vieniems arba su draugais, kuriais galima visiškai pasitikėti.

Dvylikta (dvasinės harmonijos) stadija.

Rahu Žuvų ženkle nurodo, kad žmogus turi pavirsti visatos „ląstele“. Panašiai kaip kiekviena mūsų kūno ląstelė, turinti šimtus receptorių, mes, pasinaudodami savo 350 tūkstančių energinių-informacinių kanalų (
nadi ), turime įsilieti į visuotinę pasaulio harmoniją ir persiimti meile, džiaugsmu bei laime. Šioje stadijoje reikia atsikratyti nereikalingo pragmatizmo ir intelektualinių žaidimų. Svarbu nuolatos jausti žemiškus ir kosminius ritmus, sugebėti atrasti reikalingą informaciją sapnuose ir ženkluose, kuriuos siunčia Svargos pasaulis ir Dievas. Gyvenimas šioje stadijoje įgauna misterijos charakterį. Žmogus turi panaudoti visą buvusių įsikūnijimų patirtį, kad pajustų tikrą meilę visiems ir viskam – žmogui, gyvūnui, augalui, vabzdžiui ar akmeniui. Jis kaip kempinė – sugeria viską, kas vyksta aplinkui, o paskui grąžina tam tikra kūrybos forma.

Ypatingą svarbą įgauna įvairios dvasinės praktikos, pirmiausia meditacija. Taip pat palanku užsiimti muzika, daile, fen-šui, poezija, šokiais, teatriniu menu ir psichologija. Šie žmonės turi gabumų užsiimti rytietiška medicina. Kai kurie iš jų tampa „pilkaisiais kardinolais“ socialiniuose bei religiniuose VEIL, vengdami oficialių postų ir titulų.       

Pasiekęs tobulumą šioje stadijoje, žmogus pereina į aukštesnį „Didžiosios spiralės“ lygį.

Taip byloja senovės išminčių kanonai, aprašantys sielos tobulumą.

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis