Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Druskos stulpas, arba materialių prisirišimų jėga

Neseniai aš lankiausi Izraelyje. Vieną iš paskutinių  kelionės dienų šeimininkai nusivežė mane prie sūriausio pasaulio ežero, Negyvosios jūros, kuri, be to, yra pačioje žemiausioje sausumos vietoje – 300 metų žemiau vandenyno lygio. Skardūs kalnai, beveik vertikaliai iškilę prie jos krantų, ir tyli, amžinai rami Negyvoji jūra.

Pasak padavimo, šis ežeras atsirado Sodomos ir Gomoros miestų vietoje, kurie už nuodėmes buvo palaidoti po žemėmis. Amžinas žmonijos egzistavimo ciklas: iš pradžių žmonės, gyvenantys sunkiose sąlygose, trokšta malonumų ir norėdami juos gauti, sunkiai dirba. Anksčiau ar vėliau jų askezės atneša naudą ir jie suklesti. Suklestėjimą lydi malonumai, o malonumus ilgainiui pakeičia nuobodulys ir neišvengiamas nusivylimas. Neturėdami jėgų prisipažinti, kad jie apsigavo ir siekė ne to, ko reikėjo, žmonės vis tiek ieško laimės malonumuose. Kad įpūstų savyje begęstantį įkarštį, jie priversti tenkintis kuo rafinuotesniais būdais, kol pagaliau rafinuotumas virsta iškrypimais.

Aš žinau, kad šie mano žodžiai gali sukelti liberalių netradicinių seksualinių mažumų gynėjų nepasitenkinimą, kurie įnirtingai gina žmonių teisę į homoseksualizmą, remdamiesi giliai šių žmonių sąmonėje slypinčia psichologine orientacija. Aš neneigsiu šios orientacijos egzistavimo, tik leisiu sau suabejoti, kad visi šių dviejų garsių senovinių miestų gyventojai buvo tokie.

Kali-jugoje vyrai dažnai gimsta moterų kūnuose, o moterys – vyrų. Todėl kai kas tikrai gali jausti potraukį neleistiniems santykiams. Bet kaip į šį potraukį žiūrėti ir ar duoti jam valią – tai jau kitas klausimas. Kaip ten bebūtų, tai nėra pagrindinė homoseksualizmo priežastis. Pagrindinė priežastis yra nepasotinamas malonumų troškimas, verčiantis persisotinusius ir nusivylusius žmones ieškoti pasitenkinimo uždraustuose dalykuose.

Mes gyvename visiško persisotinimo laikais, kai žmonės nesusimąstydami savo malonumus užtaiso iškrypimo prieskoniais. Jų sukelta ugnis greitai sudegina žmogiškąją askezę, ir tada vėl ateina nepriteklių ir sunkių išbandymų periodas, kurio alsavimą už nugaros jau dabar galime pajausti.

Dievas, neįvertinęs Sodomos ir Gomoros gyventojų liberalizmo ir plačių pažiūrų, išliejo ant jų savo pyktį, ir miestai su baisiu trenksmu nugarmėjo po žemėmis. Už tai dabartiniai šių miestų palikuonys gali gydyti savo malonumais persisotinusius kūnus karštuose sieros šaltiniuose, trykštančiuose iš po žemių. Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Užuot pasimokę iš to, kas įvyko, žmonės su jiems būdingu utilitarizmu pamoką pavertė malonumų šaltiniu. Išties stebinanti žmonių savybė iš visko išpešti naudą! Bet dar labiau stebinanti yra Dievo kantrybė, kuris nepavargdamas mokina žmones. Tai kažkokia amžina kova: Dievas vėl ir vėl moko žmogų, o anas, užuot ko nors išmokęs, tarytum tyčiojasi iš Dievo, išradingai atrasdamas vis naujus malonumus Jo karčiose pamokose.

Negaišdami laiko, mes išsitepliojome savo kūnus riebiu ir odą dirginančiu juodu moliu. Aplink mus vaikščiojo tokie patys purvo entuziastai, tarytum iš anksto pavirtę būtybėmis, gyvenančiomis tose kūrinijos sferose, iš kurių į šias vietas prasiveržia siera. Nors būdami juodi ir baisūs, jie visa savo išvaizda leido suprasti, kad pragare nėra jau taip blogai, ir pabuvoti ten netgi labai naudinga, jei ne sielai, tai bent jau kūnui. Su užsidegimu jie tepliojo savo ir kitų kūnus, akylai stebėdami, kad neliktų nei vieno baltos odos lopinėlio, kuris išduotų jų priklausomybę kitai rasei.

Vergai mes, pabėgę vergai, nes prigimtis mūsų vergiška. Ir netgi pabėgę nuo savo šeimininko, mes ir toliau žeminamės, tik dabar jau prieš savo prisirišimus. „ Ieškoti šiame pasaulyje šlovės, malonumų  ir laimės – tas pats, kas įsimylėti praskrendančius paukščius. Viskas, ką mes šiame gyvenime taip vertiname, yra tuštuma, dūlėjimas, menkystė. Šunys, kurie kandžiojasi, vaikai, kurie mušasi, juokiasi ir vėl verkia... Visų prašmatnybių tuštuma, teatriniai reginiai, mažų ir didelių gyvulių bandos, gladiatorių kovos – visa tai ne daugiau kaip kaulas, numestas šuniui, ar duonos šmotas, patrupintas vergui“. (Markas Aurelijus)

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis