Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Aukščiausias žmogaus gyvenimo tikslas

 

Viskas įgauna pilnutinę prasmę, kada užsimezga santykiai su Dievu, nes Jis yra didžiausia visa ko prasmė. Šiaip jau žmogus mato ne patį Dievą, o tik Jo energijas. Dievas pernelyg didis, ir mūsų akys nepritaikytos Jį matyti. Žmogaus protu taip pat neįmanoma Dievą suvokti tokiu, koks Jis yra. Dievas yra aukščiau žmogiško suvokimo. Bhagavadgytoje Viešpats sako, kad ant Jo laikosi visa materiali kūrinija, panašiai kaip ant šilkinio siūlo laikosi suverti perlai.

Žmogus mato supančio pasaulio grožį. Jis traukia visus, slėpdamas jį palaikančią galybę – patį Dievą. Tačiau intelektas yra pranašesnis už protą. Jis gali suvokti kiekvieno reiškinio visumą. „Kur aš gyvenu? Kaune? Lietuvoje? Europoje? Žemės planetoje? Visatoje? O gal dar kažkur?“ Tai klausimai, būdingi intelektui. Jis žino, kad perlų vėrinys laikosi šilkinio siūlo dėka.

Žmogus valgo, sakykim, kvietinių grūdų košę. Pas jį padaugėja fizinės jėgos, protas ir juslės taip pat sustiprėja. Iš kur grūduose ta mums reikalinga energija? Nuo lietaus? Lietus krenta iš debesų, debesis suformuoja lietus ir vėjas. Visa tai vyksta Saulės įtakoje. O Saulės energijos šaltinis – branduolinės reakcijos, vykstančios jos gelmėse. Tačiau jėga, kiekvieno atomo viduje palaikanti energiją, yra dar stipresnė. Jos dėka materija pasireiškia tokiais būviais, kaip oras, žemė, vanduo, ugnis, debesys, grūdas... Ta visa palaikanti jėga ir yra Dievas. Žmogus negali būti už ją stipresnis. Visą jam reikalingą energiją jis ima iš jos. Šia prasme žmogus yra pavaldus, bet kartu jis turi pasirinkimo laisvę: ta visa palaikančia energija jis gali naudotis savo nuožiūra, siekdamas vieno iš trijų tikslų: naikinimo, asmeninės naudos ar visuotinės gerovės. Saulė šviečia visiems, bet mes daugiau galvojame apie save.

Vienas stiprus ir drąsus žmogus tapo plėšikų gaujos vadu. Jis mokino juos, kaip naudotis ginklu ir kumščiais. Viskas buvo gerai, bet kartą po eilinio reido visi pamatė, kad vadas ima sau labai jau didelę grobio dalį. Taigi, skriaudžia savus. Nepasitenkinimas palaipsniui didėjo, kol vieną dieną plėšikai gerai primušė savo vadą ir viską iš jo atėmė. Nelaimingasis gulėjo padrikas ant žemės ir galvojo, koks neteisingas likimas. Po kurio laiko jį rado netoliese gyvenęs išminčius. Plėšikas jam pasiguodė: „Nenaudėliai, jie mušė mane, pasinaudodami mano suteiktomis žiniomis, taip, kaip aš juos mokinau muštis. Ir dar viską, ką turėjau, atėmė... Tu protingas žmogus, tai sakyk, kodėl taip atsitiko?“ išminčius atsakė: „Ko mes žmones mokiname, tą iš jų ir atsiimame. Tu juos mokinai pavydo ir prievartos, tą ir atsiėmei. Jeigu tu jiems būtum aiškinęs, kaip mylėti kitus, tai ta meilė tave būtų apsaugojusi. Kur tu čia matai neteisybę?“

Mahabharatoje pasakyta, kad tigrai gina mišką, o miškas – juos. Jeigu žmogus visaip kenkia jį supančiai aplinkai, jinai galiausiai sunaikins jį patį. Jeigu jis nuodija orą ir vandenį, tai kaip gali tikėtis sveikatos?

Savanaudį žmogų visada sups tokie patys egoistai ir apgavikai. O tas, kuris tarnauja Dievui ir kartu rūpinasi visuotine gerove, gauna paties Aukščiausiojo globą. Todėl Bhagavadgytoje ir sakoma, kad blogis niekada neįveiks to, kuris daro gerus darbus.

Kartais žmogus galvoja: „Kodėl aplink tiek daug nenaudėlių? Net artimi žmonės mane apgaudinėja“. Bet kaip jis atsidūrė tokioje padėtyje? Supantis pasaulis paprasčiausiai atlygina jo norus ir poelgius sutinkamai su Dievo įstatymais. Mokykloje mums sakė: „Žmogus – tai skamba išdidžiai!“ Arba: „Jūs privalote turėti savo nuomonę!“ O paskui visi piktinasi: „Kodėl vaikai tokie nepaklusnūs? Amžinai su mumis ginčinasi ir vos ne muštis šoka!“

Ką gi, visi pasiruošę kovoti. Komunistai ir kapitalistai, fašistai ir šovinistai. Kiekvienas nori apginti savo pozicijas. Kartais net savo gyvybės kaina. Kodėl taip yra?

Kapitalizmas – tai gobšumo įsikūnijimas, o komunizmas – pavydo. Gobšūs ir pavydūs žmonės nemyli vieni kitų. Priešiškumas būna dvejopas – įgimtas ir išprovokuotas. Pavyzdžiui, šuo su kate nesugyvena. Tokia jų prigimtis. Protingi ir kvailiai, turtingi ir vargšai taip pat vieni kitų nemėgsta. Tai irgi prigimtinis priešiškumas.

O išprovokuotas priešiškumas gali atsirasti tarp vienodų žmonių, jeigu nėra tarpusavio pasitikėjimo. Tačiau pagrindinės bet kokio priešiškumo šaknys – tai pavydas ir gobšumas. Šių savybių sąveika sukelia susierzinimą, peraugantį į pyktį ir galiausiai į naikinimą. Taip gyvena visas gyvūnijos pasaulis, o žmonės šią kovą organizuoja „civilizuotai“, priešiškus santykius įvardindami patraukliais pavadinimais – komunizmas, kapitalizmas. Tačiau kai žmonės supras, kaip gyventi taikoje ir harmonijoje, visi šitie „izmai“ praras bet kokią prasmę.

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis