Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Apie laimę

     Laimė ateina, kai viena siela prisiliečia prie kitos. Kodėl šiame pasaulyje šeima yra laikoma laimės idealu? Todėl, kad joje viena siela nuolatos liečiasi su kita. Jos nori viena su kita suartėti. Tik tas artumo supratimas pasireiškia iškreiptomis formomis. Siela nori kontaktuoti su kita siela. Kai žmogus, neturintis artimųjų, išeina į pensiją, jis įsigyja šunį arba katę. Kam jam reikalinga katė? Kad gulėtų ant jo kelių ir murktų. Ji murkia, ir jo siela taip pat pradeda murkti. Širdis džiaugiasi, nes viena siela pajaučia kitą.

     Brihadaranjaka-upanišadoje aiškinama, kodėl auksas teikia laimę. Kodėl būtent auksas yra laikomas turtų simboliu? Auksas turi ypatingą savybę – jis švyti ir atspindi šviesą. Taigi ten pasakyta, kad pats auksas nėra labai vertingas, šią vertę jis įgavo todėl, kad žmonės į jį įdėjo tam tikrą sąmonę. Jame ta sąmonė ir atsispindi. Jis švyti todėl, kad jame yra žmogaus įdėta  dvasia, atmanas. Kodėl žmona mums yra tokia artima? Ne todėl, kad ji graži, o todėl, kad ji turi sielą. Kodėl žmogui reikalingi vaikai, žmona, draugai? Todėl, kad pas juos visus yra siela. Sielai reikia kitos sielos. Iš tikrųjų, kad ir kokius materialius turtus turėtų siela, ji niekada nebus patenkinta. Kad ir kiek materialaus purvo ji būtų sukaupusi, nesvarbu ar geltono ir spindinčio purvo, ar juodo ir nespindinčio, vis tiek tai bus purvas, „nes purvas yra purvas, kad ir kokia spalva tu jį nudažysi“. Siela yra susipainiojusi, ji sudvasina ją supančius daiktus, sudvasina savo mašiną, savo namą ir visa kitą. Ir jai pradeda atrodyti, kad tai ir yra laimė.

     Tačiau tikrąją laimę mes galime gauti tik iš kitos sielos. O pačią didžiausią laimę mes galime gauti iš aukščiausios, absoliučios, beribės sielos. Jei visą laimę mums teikia tik maža kibirkštėlė, įsitaisiusi mums ant kelių ir kažką sapaliojanti, tai įsivaizduokite, kiek laimės mes patirsime iš Krišnos, sielos, kuri neturi ribų. Iš tikrųjų kiekvienas žmogus, kiekviena siela ieško sielos. Laimės šaltinis yra siela. Brahma sukham prištam, mes susiliečiame su sieloje esančia laime, nes tai sielos prigimtinė ir aukščiausia savybė yra ananda. Kodėl žmonės taip myli vaikus? Nes vaikai visada laimingi, jie turi šį sugebėjimą bet kokiomis aplinkybėmis būti laimingais. Jiems dar nelabai rūpi jų materialūs troškimai. Tie, kas turi daug materialių troškimų, yra surūgę. Ir atvirkščiai, žmogus, neturintis materialių troškimų, yra laimingas. Kai esu šalia žmogaus, iš kurio širdies trykšta laimė, aš ir pats tampu laimingas. Ar aš būsiu laimingas šalia žmonos, kuri nuolatos burbuliuoja? Nebūsiu. Aš laimingas šalia to, kuris yra laimingas. Todėl žmonės siekia bendravimo su sadhu, nes sadhu turi būti laimingas.

     Laimė kyla iš laimės. Žmogus ja užsikrečia, o laimės šaltinis yra siela, nes tokia jos prigimtinė, neatsiejama savybė – būti laiminga. Todėl žmogus turi siekti būti kuo arčiau sielos. Bhagavadgytoje pasakyta: brahma-bhuta prasanatma na šočati na kankšatikai žmogus pasiekia brahma-bhutos lygį, kai protas susiliečia su dvasia ir jame daugiau nebesiautėja materialūs norai, tada žmogus tampa laimingas. Nes laimė neatsiejama nuo dvasinės sielos.

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis