Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

- 2 -

 

Praėjo mėnuo nuo paskutinio mūsų pokalbio. Per tą laiką aš daug galvojau, kas su manimi atsitiko. Ir nusprendžiau, kad visa tai labai keista.

Kas būtent?

Mūsų bendravimas. Galų gale, man nelabai svarbu, su kuo aš kalbu. Aš niekam nieko nesiruošiu įrodinėti. Tiesiog man kartais rodosi, kad tai kažkoks apsėdimas. Viena mano pažįstama taip pat girdėjo vidinį balsą. Ją greitai patalpino atitinkamoje įstaigoje.

Tu bijai, kad ir tave...

Ne, juk apie tai niekas nežino.

Pas tave labai geras „apsėdimas“! Tik galiu pasakyti, kad visi tokie. Tai Aš jus „apsėdęs“. Visada.

Aš pradedu suprasti, kas man patiko „Pokalbiuose“. Dievas, kuris prieinamas bet kada. Aš juk labai noriu būti su Tavimi, pažinti Tave! O „Pokalbiuose“ Dievas taip gražiai atsiveria... su tokia meile! Ir tą meilę galima pajusti jau dabar, o ne tada, kai aš pasieksiu didžiausio atsižadėjimo lygį.

Aš labai sujaudintas. Žinau, kad tu sakai tiesą, nesistengdama parinkti žodžius. Bet leisk Man kai ką patikslinti. Prašau, nusispręsk konkrečiai, kokį Mane tu nori pažinti? Nes taip bus lengviau ir Man, ir tau.

Tu juk žinai, kad aš pasirinkau Krišną.

Aš vėl sujaudintas. Bet jeigu tai tiesa, esu priverstas pasakyti, kad tu judi ne į tikslą, o priešinga kryptimi.

Taip, žinau. Ir man labai liūdna, kad tai tiesa. Aš norėčiau, kad Krišna būtų toks pat mylintis, kaip Dievas „Pokalbiuose“.

Aš vertinu tavo nuoširdumą, tačiau bijau, kad tai neįmanoma.

Žinau, kad neįmanoma, todėl man ir liūdna.

Tu turi arbūzą ir liūdi, kad jis ne toks, kaip, sakykim, slyva. Ar ne geriau tokiu atveju palikti arbūzą ramybėje ir pasiimti slyvą, negu mėginti daryti iš jų hibridą?

Aš negaliu palikti arbūzo, negaliu palikti Krišnos.

Kolgi? Kiek suprantu, kažkokios Jo savybės tau netinka. Pasirink tai, kas tave pilnutinai patenkins.

Aš nenoriu susilieti su beasmeniu Brahmanu!

Suprantu. Tau patinka pati praktika, bet ne jos rezultatas. Ir atvirkščiai. Tu neatsisakytum pakliūti į Goloką Vrindavaną, tačiau liūdi, kad negali to padaryti bet kuriuo metu.

Taip, aš tikiu, kad Golokoje sutiksiu Krišną ir pasinersiu į Jo žaidimus. Aš tikiu, kad Krišna mane mylės, ir aš Jį mylėsiu, bet visa tai bus ten ir tada. O ką man daryti čia ir dabar?

Visa tai prasideda čia ir prasitęsia tenai.

Bet čia prasidės labai negreitai.

Tai priklauso nuo tavęs. Nėra jokio taisyklės, kada tai turi prasidėti. Gal ir rytoj, jeigu tokia bus tavo valia.

Žinau, kad nei rytoj, nei, ko gero, artimiausiu laiku...

Gerai. Tebūnie taip.

Bet aš noriu patirti Dievo meilę jau dabar, eidama gatve, o ne būdama samadhi būsenoje.

Tokioje būsenoje galima būti ir einant gatve. Ir aplamai bet kur. Bet Aš suprantu, ką tu turi galvoje.

Dievo meilę aš jaučiu ir be samadhi, tuo metu, kai skaitau „Pokalbius“. Mane apima begalinis džiaugsmas ir laimė, norisi šaukti ir dainuoti.

Suprantu. „Pokalbių“ filosofija tau tiktų, tik visa bėda, kad ji veda į Brahmaną. Tavo tikslas – Goloka, tik, deja, tu negali suprasti Krišnos meilės. Ir jeigu „Pokalbiai“ su šita savo filosofija vestų į Goloką, tu būtum visiškai patenkinta. Tai būtų kaip tik tai, ko tau reikia.

Taip, taip, taip! Kaip gerai Tu mane supratai!

Dievas visada tave supranta, be to, daug geriau, negu tu pati. Bet Aš noriu pasakyti, kad jeigu tu čia nematai, kaip tave myli Krišna, tai nepamatysi ir ten (žinoma, jeigu manysime, kad tai iš viso įmanoma). Ir jeigu tu taip gerai jauti beasmenę meilę čia, vadinasi, tu jau esi Brahmano aspekte! Niekas nepasikeis, kai tu iš čia pereisi į ten, nes iš tikrųjų čia jau yra ten, o ten yra čia. Goloka ir Brahmanas – tai ne tam tikros vietos, o sielos sąmonės lygiai. Jeigu tu čia nesijauti esanti Golokoje, tai kitur jos irgi nerasi. Ir jeigu tu esi Brahmane jau dabar, tai kur bebūtum, jame ir pasiliksi.

Viešpatie, aš noriu suprasti Krišnos meilę čia!

Atleisk, bet tai netiesa. Kaip Aš galiu patikėti, kad tu labai labai nori kažką gauti, jeigu nededi jokių pastangų? Arba beveik jokių. Nors tu puikiausiai žinai, ką būtent reikia daryti.

Man skaudu ir gėda... Atrodo, aš bandžiau Tave apgauti...

Neatsiprašinėk, nes apgauti Mane neįmanoma. Tačiau save tu apgaudinėji (ir gana dažnai), kai atsisakai pripažinti, jog tai, kuo tu užsiimi, nenuves tavęs į tikslą. Nes tau patinka užsiimti būtent tuo, o gauti visai ką kita. Bet tai neįmanoma. Todėl tu nusprendi save užliūliuoti ir pasinerti į išgalvotą realybę.

Prisipažįstu. Ir vis tik aš noriu kai ką išsiaiškinti. Tu man padėsi?

Pamėginsiu.

Aš jau dešimt metų Krišnos sąmonėje, perskaičiau visas rusų kalboje išleistas knygas ir kai kurias angliškas. Man atrodė, kad aš viską supratau. Bet kodėl aš nejaučiu Krišnos meilės? Ar tai įmanoma tik nama-samadhi būsenoje?

Ir dar. Man atrodė, kad aš puikiai žinau, ko verti visi tie beasmenio aspekto mokymai. Ir staiga su visa galva pasineriu į tuos „Pokalbius“! Sakyk, kas mane juose taip traukia?

Tu uždavei du sudėtingus klausimus. Pradėsime nuo pirmo.

Ką tu norėjai pasakyti užsimindama, kad esi Krišnos sąmonėje jau dešimt metų? Jeigu kalbi apie sąmonės lygį, tai kalbi netiesą. Norint būti tokiame lygyje, neužtenka perskaityti visas pasaulio knygas visomis kalbomis. Aš tik galiu pasakyti, kad tu klauseisi apie tokį sąmonės lygį ištisus dešimt metų. Klauseisi, bet net nesiartinai link jo.

Jeigu kalbi apie tai, kad esi Krišnos sąmonės judėjimo dalyve, tada Aš sunkiai, bet pripažįstu, kad tai tiesa. Ir tikrai ne dešimt metų, o žymiai mažiau. Dabar tu visai nesistengi bendrauti su tais žmonėmis. Faktiškai seniai esi vienišas vilkas. Su šiuo judėjimu dabar tave jungia tik atsiminimai apie pirmuosius tarnystės džiaugsmus ir tikėjimas, kad jo įkūrėjas yra tikras šventasis.

Taip, aš beveik su niekuo nebendrauju, nes iš jų nejaučiu jokiuos meilės. Kažkokios stiklinės stovylos... Aš juk galiu būti atvira su Dievu? Taigi atleisk, kad aš taip kalbu. Ką padarysi – netobula. Toks mano netobulas supratimas apie visus tuos žmones.

Aš žinau, apie ką tu kalbi. Sunku įžvelgti meilę ten, kur jos nėra.

O, tai aš, pasirodo, teisi?

Na, taip, savo lygyje. Nes su tavo sąmone neįmanoma įžvelgti meilę žmoguje, kuris iš visų jėgų stengiasi tave nepamilti. Tas, kuris pasiekė tobulumą, mato meilę netgi tokiame žmoguje, kuris gyvena tik neapykanta. Bet tu, sprendžiant iš visko, kol kas neturi tokio regėjimo.

Jie stengiasi mane nepamilti?

Taip. Pradžioje jiems tai sunkiai sekėsi, bet paskui, gerai padirbėję su savimi, išmoko.

Kodėl jie to mokėsi?

Jie skaitė, kad puolę jogai myli visus, ir nepanorėjo būti panašūs į juos. Majavadžiai pilnai gali sakyti, kad mylėti visus – reiškia mylėti Dievą, nes Brahmanas talpina Savyje visas gyvas būtybes.

Dar jie perskaitė, kad vaišnavai, skirtingai nuo majavadžių, laisto medžio šaknis – tada visa, kas reikalinga, gauna ir kamienas, ir šakos, ir lapai. Jie gerai išsiaiškino, kad laistyti reikia tik šaknis (tai yra, tarnauti Krišnai), o ne kiekvieną lapelį atskirai. Tačiau jie nežino, kaip teisingai laistyti tas šaknis ir ką iš tikrųjų reiškia šie žodžiai, todėl daro, ką gali. O ką jie gali? Jie galvoja, kad gerai žino, ko nereikia laistyti – ir nelaisto.

Majavadžiai galvoja, kad Dievas yra visuma, todėl ją mylėti – reiškia mylėti Dievą. Tie, apie kuriuos tu kalbi, nenori būti majavadžiais, nenori mylėti visumos, todėl ir nemyli. Jie suprato, kad reikia mylėti tik Krišną, bet jiems tai kol kas sunku, todėl, kad neapsiriktų, jie bevelija nemylėti nieko.

Supratau. Jie galvoja, kad aš ir esu tas lapas, kurio nereikia laistyti.

O kas gi tu daugiau? Juk ne šaknis!

Aš ne Krišna, todėl mane nereikia mylėti.

Jokiu būdu! Kitaip jie „rizikuoja patekti į Majos gniaužtus“. Ir tai yra vienas iš tų iškrypimų, kuriuos jūs įsigudrinote susikurti. Juk mylėti Dievą – reiškia mylėti Jo tarno tarno tarno tarną.

Tai kas gi nuostabaus, kad aš pavargau nuo iškrypimų?

Na, taip, pavargai, ir todėl seniai nusprendei nutraukti bendravimą su bet kuo. Tačiau šiame pasaulyje viskas juda. Kaip tu sužinosi, kad situacija gal jau pasikeitė?

Tačiau aš su daugeliu bendrauju.

Su „Pokalbių“ pasekėjais.

Kartais ir su atsidavusiais.

Aš kalbu apie artimą, patiklų bendravimą. Gal staiga kažkieno širdyje jau prabudo meilė.

Juk ne kiekvienam gali atverti širdį. Argi ne taip?

Todėl ir tu, kad neapsiriktum, uždarei savo širdį visiems ir visam laikui.

Jeigu jau mes nusprendėme būti atvirais, tai galiu pasakyti, kad nematau prasmės artimesniems santykiams su jais. Tiesiog nėra apie ką kalbėti.

O apie Mane?

Aš nemoku kalbėti apie Tave. Kaip ir jie.

Originalus sprendimas! Jūs nesugebate kalbėtis apie Dievą, o apie ką nors kita „kalbėti negalima“, todėl geriau visai nebendrauti. Normalus žmogus, matydamas, kad kažko nemoka, ir žinodamas, kad jam tai reikalinga, bando mokytis. Ir jeigu tokių žmonių yra daugiau, jie mokosi kartu – pas tą, kuris moka.

Bet jie nenori kalbėti apie tave, ir nenori mokytis.

O tu?

Aš noriu.

Tai kodėl neieškai tokių, kurie taip pat nori?

Aš jau nebetikiu, kad yra tokių žmonių.

Visoje planetoje tik vienas žmogus nori išmokti kalbėti apie Dievą – tu!

Bet Tu juk pripažįsti, kad yra iškrypimai?

Sunku to nepastebėti.

Per tuos dešimt metų aš nemačiau nieko, išskyrus tuos iškrypimus!

O dabar sąžiningai pasakyk, ar tai tiesa, ką tu tik ką parašei.

Na, tai tiesiog vaizdus išsireiškimas, kuris atspindi pačią esmę... Aš pavargau... nuo visko.

Kaip pajusti Krišnos meilę, kaip išmokti Jį suprasti?

Aš nežinau.

Žinai. Negali šito nežinoti, nes apie tai labai labai daug pasakyta.

Na, taip... tad vidhi pranipatena pariprašnena sevaya...

Teisingai.

Vienu metu buvo madinga mintinai mokytis „Bhagavadgytą“. Man taip pat šitame dalyke sekėsi...

Nepiktžodžiauk!

Atleisk, aš tik norėjau pasakyti, kad šlokų žinojimas – tiktai teorija...

Ir kas tau trukdo pereiti prie praktikos?

„Pasistenk sužinoti Tiesą pas dvasinį mokytoją, nuolankiai jo klausinėk ir tarnauk jam. Sielos, suvokusios save, gali duoti...“ Ar tai realu mano atveju?

Kodėl gi ne? Aš žinau, kaip tau sunku, bet čia niekas nekaltas, tik tu pati. Pajusti Krišnos meilę galima bendraujant su tokiu žmogumi, kuris ją jaučia. Suprasti Krišną padės tas, kuris Jį gerai pažįsta. Ir jeigu tau sunku, kodėl neieškai tokio bendravimo?

Aš buvojau paskaitose, bet labai seniai. Aš suprantu taip – pajusti meilę Krišnai galima tik artimai bendraujant su save suvokusia siela. Bet kur man rasti tokį bendravimą?

Keistas klausimas. Bendrauti su šventuoju galima ten, kur jis buvoja.

Ir jis bendraus su manimi?

Argi šventuoju gali būti tik kurčnebylis?

Sanjasis neatviraus su kažkokia mergina.

Kur pasakyta, kad tik sanjasis gali būti ta save suvokusi siela? Galų gale, kuris iš šventų sanjasių atsisakytų su tavimi kalbėti?

Aš kalbu apie artimą bendravimą.

Tu nori rasti bendravimą ar tik ieškai argumentų, kurie pateisintų tavo žodžius, jog toks bendravimas neįmanomas? Matau, kad tu jau seniai bandai įtikinti Dievą, jog Jis nesugebės pakeisti tavo situacijos. Taigi visai nesunku suprasti, kodėl tu taip mažai jauti Krišną. Nes mažai ką darai, kad pajustum.

Eidama nama-samadhi keliu, su sąlyga, kad viską darysi teisingai, tu palaipsniui pradėsi jausti Krišnos meilę. Tačiau, užuot aiškinusis, kaip teisingai tuo keliu eiti ir pagaliau kažkada pradėti judėti, tu nusprendei pakeisti kryptį. Dabar tu eini keliu į brahma-samadhi ir vis labiau jauti beasmenio Brahmano meilę. Tačiau ji niekada nenuves tave pas Krišną, o Krišnos meilė niekada nenuveda į beasmenį Brahmaną. Todėl Aš tau sakau, kad jeigu dabar tave traukia Brahmano meilė, tai paprasčiausiai išmesk iš galvos Krišną. Ir atvirkščiai. „Pokalbiuose“ tave daug kas masina, ir pirmiausia – globos, saugumo jausmas. Šiame pasaulyje siela godžiai ieško prieglobsčio, nes tai surų pasaulis, o jo dėsniai jai rodosi žiaurūs ir pavojingi, dėl ko ji nuolatos gyvena baimėje. Todėl, kai siela pajunta prieglobsčio galimybę, ji tuoj pat veržiasi į ten, užmiršusi visus kažkada gautus nurodymus.

Tu įžengei į kito Dievo aspekto realybę ir patyrei, kaip patikimai veikia jos dėsniai. Tu pajutai gyvą globą, kai tuo metu instrukcijos, liečiančios visus beasmenius mokymus, liko tik sausa teorija.

Tai buvo tikras prieglobstis?

Tavo supratimu – taip. Globa – tai saugumo jausmas iš Dievo pusės. O Aš globosiu tave visada, nepriklausomai nuo to, į kokį Dievo aspektą tu kreipsiesi – Alachą, Budą, Kristų, beasmenį Brahmaną... Aš visada tau padėsiu, bet visada skirtingai, priklausomai nuo tavo pasirinkto Mano aspekto.

Tai labiausiai stulbinantis aiškinimas iš visų, kuriuos aš kada nors girdėjau. Tik nesakyk, kad aš tai žinojau.

Gerai, nesakysiu, nors tai teisybė.

Bet kodėl man sunkiau pajusti Krišnos meilę, negu beasmenio Brahmano?

Priežastis paprasta. Krišna – tai asmenybė, o Brahmanas – beasmenis.

Nesuprantu. Nejaugi gyvos asmenybės meilę pajusti sunkiau, negu kažkokio nesuprantamo beasmenio aspekto?

Dabar mes kalbame apie tai, ką tu vadini meile. Dievo meilė tau rodosi kaip Jo globa ir tavo norų pildymas. Globą tu supranti kaip tavo materialaus kūno apsaugą nuo visokių bėdų, kuriomis tau grasina išorinė aplinka, o norus – kaip potraukį malonumams, kurių geidžia tavo materialios juslės ir protas.

Kuo paprastesnis ir labiau prieinamas Dievo aspektas, kurį tu pasirenki, tuo paprastesnis ir labiau suprantamas šių dviejų veiksmų mechanizmas. Tai yra, tu geriau supranti, kokiu būdu Dievas tave globoja, ir kokiu būdu pildo tavo norus. Ir atvirkščiai, kuo gilesni santykiai, tuo sudėtingesnė ši mechanika. Kai tu nesupranti, kaip pasireiškia Dievo globa, tu nustoji ją jausti, nustoji tikėti Jo meile.

Taigi kuo paprastesnis Dievo aspektas, tuo lengviau man suprasti, kaip Jis mane globoja? Tuo aiškiau aš juntu Jo meilę?

Pasakysiu kitaip. Kuo arčiau ateizmo kokia nors Dievo koncepcija, tuo ateistui ją lengviau suprasti. Sakykim taip – buvusiam ateistui.

Kodėl Tu prakalbai apie ateizmą?

Pirmiausia pasiaiškinkim, kaip tu jį supranti. Kaip manai, kas tai yra ateizmas?

Tai mokymas, neigiantis Dievo egzistenciją.

Tai tik viena iš ateizmo apraiškų. Bet pamėgink įžvelgti esmę ir apibūdinti giliau.

Argi tai ne viskas? Yra dar kokios nors apraiškos?

Taip. Sakykim, toks mąstymas, kad Dievas yra, ir Jis niekada nepažeidinėja dėsnių ar įstatymų, kuriuos Pats ir sukūrė. Tai irgi ateizmas. Toks Dievo įvaizdis paverčia Jį mechanizmu, veikiančiu pagal atitinkamus dėsnius. Jo veiksmai gali būti sunkiai suprantami, tačiau vis dėlto nusakomi, ir žmogui, norinčiam pažinti Dievą, paprasčiausiai reikia išsiaiškinti esamus dėsningumus.

Tokie žmonės sako: „Galbūt Dievas ir yra, todėl galima daryti prielaidą, kad dėsniai, kuriuos mes bandome išsiaiškinti, sukurti kažkokio Aukščiausio Proto. Bet jeigu Jo sukurti dėsniai nekintami ir mes galime jais naudotis, tai koks skirtumas, yra tas Dievas, ar ne?“

Ateizmas – tai abejingumas Dievo atžvilgiu. Vienas ar kitas mokymas, darantis išvadą, kad Dievas nereikalingas.

Priežastys gali būti įvairios, tačiau išvada viena. Abejingumas Dievui gali atsirasti, sumanius, kad Jo paprasčiausiai nėra arba kad Jis niekada niekur nesikiša, kartą ir visam laikui nusprendęs nieko nekeisti. Gali būti ir kitos priežastys

Aš žinau – nyaya, vaišešika, karma-mimamsa... Tik aš nesuprantu, kaip tai susiję su „Pokalbiais“ ir Dievo meile.

Paaiškinsiu dar kartą. Tu ieškai Dievo meilės, kuri, kaip tu manai, pasireiškia tuo, kad Dievas tave (tiksliau - tavo kūną) globoja ir vykdo visus tavo (tiksliau – juslių ir proto) įgeidžius. Tu bandei tokią meilę rasti pas Krišną, ir... kai kuriuos tavo norus Jis lyg ir išpildė, kai kuriuos – nesuprasi... O ir pati Jo globa kažkokia... nėra jokių garantijų. Argi tai meilė?

Bet kartą tu susidūrei su „tikru“ Dievu, kuris tave patikino, kad Jis visada veikia pagal vieną ir tą pačią griežtą schemą. Be jokių nukrypimų. Ši schema niekada nesikeičia, nes nėra jokių priežasčių, dėl kurių ją reikėtų keisti. Naujasis Dievas tau patikliai pranešė, kad Jis nėra asmenybė! Ir tu supratai, kad pagaliau turi kuo patikimiausią mechanizmą, kuriuo gali visiškai pasikliauti. Žinoma, su sąlyga, kad tu žinai, kaip jį valdyti. Ir tavo baimės pasibaigė. „Štai kur tikra meilė!“ – pagalvojai tu.

Nieko panašaus! Kai skaitai „Pokalbius“, tikrai neatrodo, kad kalbiesi su kažkokiu robotu. Tai labai gyvas bendravimas!

Bendravimas tikrai gyvas. Beasmenis aspektas „Pokalbiuose“ su Uolšu juokavo ir net barėsi. Jis gali apreikšti, ką tik panorės, netgi kokį nors pavidalą. Tačiau tai tebus nuolaida netobulai iliuzijoje esančios sielos sąmonei. Bet Savo pirminėje būsenoje beasmenis Brahmanas yra visur esantis ir tyriausias: „Aš apsireiškiu iš neišreikšto būvio ir visada į jį sugrįžtu“. Jis neturi jokių asmenybės apraiškų – charakterio, emocijų, nuotaikos, norų, jau nekalbant apie žaidimus. Jam būdinga tik amžinas ir nesikeičiantis tyrumas. Žmonės, pasirinkę šį Dievo aspektą, aukščiau išvardintas asmenybei būdingas savybes laiko ta nešvara, kuri Jo niekada neužteršia. Todėl tave globoti ir pildyti tavo norus Jis gali tik pagal griežtai apibrėžtą, vieną ir tą pačią schemą. Ji niekada nesikeičia, nes nėra tų faktorių – norų, jausmų, žaidimų ir t. t. – kurie ją įtakotų.

Nagi, pažiūrėkime, ką beasmenis Brahmanas šiuo klausimu sako „Pokalbiuose“.

Jei manote, kad Dievas yra kažkokia visagalė būtybė, kuri klausosi žmonių prašymų, vieniems sako „taip“, kitiems „ne“ arba „galbūt, bet ne dabar“, vadinasi, jūs klystate.

Didžiausia iliuzija, kurioje jūs skendite – kad Dievas vienaip ar kitaip kišasi į tai, ką jūs darote. Man nerūpi, ką jūs darote, nors tai jums ir sunku girdėti.

Aš linkiu tau to, ko tu pats sau linki. Nei daugiau, nei mažiau. Aš nenagrinėju tavo prašymų ir nesprendžiu, kuriuos iš jų reikia išpildyti.

Aš sukūriau visatos dėsnius, kurie jums leidžia įsigyti – sukurti – tiksliai tai, ko panorėsite. Šių dėsnių negalima pažeisti, jų negalima nepaisyti.

Tu esi kurianti būtybė, panaši į Mane, todėl gali turėti viską, ką panorėsi.

...Visa, ką tu pasakai po žodžio „Aš“, tampa tavo kūrybine komanda. Džinas butelyje „Aš esu“ reikalingas tik tam, kad paklustų. (Antra knyga, psl. 30)

Mintis ar žodis, kurį reiškiate, reiškiate ir reiškiate, galop tai ir padaro – pasireiškia... Tampa apčiuopiama tikrove.

...visų meistrų paslaptis tokia: nuolatos galvok apie savo norą, kol tavoji valia išsipildys tavo realybėje.

Nėra nieko, kuo negalėtumėte būti. Nėra nieko, ko negalėtumėte padaryti. Nėra nieko, ko negalėtumėte turėti.

Tokiu būdu, „Pokalbių“ Dievo meilė pasireiškia tuo, kad Jis duoda tau schemą, paaiškina, kaip ji veikia, ir... pasišalina!

Dievas išgyvena palaimingą akimirką būtent tada, kai jūs suprantate, jog Dievas jums nereikalingas.

Ar tai meilė? Taip. Ar tai globa? Taip. Nes Aš duodu schemą iš baimės ir nerimo protą praradusiai sielai ir sakau: „Štai, pažiūrėk, kaip ji veikia. Šį mechanizmą Aš sukūriau specialiai tau. Su jo pagalba galėsi susikurti gyvenimą, kokį tik panorėsi“. Pradžiugusi siela pradeda bandyti schemą ir labai greitai įsitikina, kad ji puikiai dirba, kad Dievas jos neapgavo. Greitai ji kuo puikiausiai susitvarko gyvenimą, dingsta visos problemos. Natūralu, kad siela pradeda jausti dėkingumą ir meilę Tam, Kuris jai davė tokią nuostabią schemą. Būtent tą meilę tu ir pajutai, kai su „Pokalbiuose“ duota schema susitvarkei finansinę savo gyvenimo pusę.

Dabar aš viską supratau. Atsimenu, kaip baisiai kentėjau nuo skurdo. Artimiausioje ateityje nemačiau jokių prošvaisčių. Aš tiesiog pavargau gyventi nuolatinėje nervinės įtampos būsenoje. Ir staiga sužinau, kad tereikia tiek mažai – tiesiog nuolatos įsivaizduoti save turtingą, ir pinigai ateis patys. Pradėjau taip daryti – ir jie iš tikro atėjo. Mano džiaugsmas buvo beribis.

Tada aš supratau, kad Dievas man davė amžiną garantiją. Dabar aš visada turėsiu tai, ko panorėsiu.

Tave patraukė būtent šio proceso mechaniškumas. Mechanizmas – tai garantija, apsauga, galimybė numatyti jo veikimo rezultatus. Ir čia kalba ne tik apie pinigus. Juk „nėra nieko, kuo tu negali būti ir ko negali padaryti. Nėra nieko, ko tu negali turėti“. Tai visiško saugumo, kurio tu taip ieškojai, formulė.

Tačiau kai aš visa tai gavau ir su dėkingumu pamilau „Pokalbių“ Dievą, netikėtai pamačiau, kad pradedu tolti nuo Krišnos.

Bet ar tu buvai su Juo? Nes nutolti galima tik nuo to, šalia kurio buvai.

Nežinau, ar aš buvau su Krišna, tačiau Jo globos kažkodėl nejaučiau. Man gėda.

Sakyk, ar tuo sunkiu laikotarpiu buvo nors viena diena, kai tu neturėjai ką valgyti?

Ne... Tačiau maisto užtekdavo tik tai dienai. Kiekvieną kartą užmigdavau, galvodama, kad rytoj, ko gero, prisieis pasninkauti. Tai mane labai kamavo.

Aš mačiau, kad būdama su Krišna, tu vis tiek kamuojiesi. Todėl nusprendžiau, kad Krišnos aspektas tavęs netenkina, ir pasiūliau tau kitą Savo aspektą, taigi kitą realybę, kuri, Mano nuomone, turėjo tau labiau tikti. Ir ji tau iš tikrųjų tiko.

Aš supratau, kad neturiu tikėjimo. Tu tiesiog pastatei mane prieš veidrodį.

Kai nėra tikėjimo, reikalingos garantijos. Kitaip sukyla baimė.

Ir tas garantijas aš radau „Pokalbiuose“. Bet kodėl baimė niekur nedingo, kai aš skaičiau apie Krišną? Juk Jis taip pat žadėjo rūpintis manimi. Ir pagaliau „Pokalbiai“ taip pat reikalauja tikėjimo, nes net jų schema nesuveiks, jeigu tikėjimo nebus. Jis reikalingas ir ten, ir ten.

Tikėti lengviau tuo, ką supranti. Schemos darbą suprasti lengviau, negu asmenybės veiklą. Mechanizmas su tavimi nežais!

Tai štai koks reikalas! Atsimenu, koks akmuo nukrito nuo širdies, kai aš pamačiau schemą! O Dievas – ne schema.

Kartais jis gali apsimesti schema.

Man tai labai svarbu. Aš nenoriu kažką atmesti vien dėl to, kad tai neatitinka šventraščių. Aš noriu suprasti iki galo. Žinau, kad fanatiškai atsiriboti nuo kažko labai pavojinga. Anksčiau ar vėliau protas paklaus – kodėl? Ir jeigu tebuvo aklas atsiribojimas ar aklas tikėjimas, viskas gali lengvai sugriūti.

Vadinasi, Krišna veikia ne pagal schemą?

Jis yra didelis išdykėlis.

Jo veiksmus sunku prognozuoti?

Nusakyti Jo elgesį beveik visada neįmanoma, ir vienus tai žavi, kitus baimina. Ir tai yra pirmoji priežastis, kodėl tau sunku suprasti Krišną.

Aš ir noriu išsiaiškinti, kodėl, nepaisant šastrų ir šventųjų patikinimų, kad Krišna būtinai apsaugos, pas mane nėra tokio tikėjimo? Kodėl aš tebegyvenu baimėje ir ieškau schemos? Kokia gi antroji priežastis?

Globoti galima dviem būdais. Pirmasis – kai Dievas mechaniškai, pagal tam tikrus žinomus dėsnius, duoda tau viską, ko tu nori. Antrasis – kai Dievas tau duoda, bet tokiu būdu, kad tu kuo greičiau Jį pasiektum. Ir šiuo, antruoju atveju, tu gali gauti ne visai tai, ko nori, arba net visai ne tai. Jeigu tu pasirenki realybę su Krišna, tai gausi būtent tokią globą. Prisimeni, kai tave ištiko apendicito priepuolis?

Taip, vaikystėje. Tai buvo baisu.

Tai buvau Aš.

Man labai skaudėjo, ir Tu mane išgelbėjai.

Tu tuos skausmus patyrei Mano valia.

Tavo? Bet ar tai nebuvo mano karma?

Ne. Tai buvo „Mano karma“, Krišna-karma.

Bet kodėl Tu taip...

Tada tu pirmą kartą gyvenime kreipeisi į Dievą. Tavyje pakirdo kažkas panašaus į tikėjimą. O atsimeni, kaip tu neįstojai į universitetą dėl apmaudžios smulkmenos?

Taip. O ką, tai irgi buvai Tu?

Aš, kas daugiau. O pameni tą lietingą rudens vakarą, kai savo draugą pamatei su kita?

Fui! Nenoriu to prisiminti. Kam Tu kalbi apie tuos pasaulietiškus įvykius?

Tai dabar tau nesmagu, o ką jautei tada?

Tada... Aš vos neišprotėjau... galėjau ir nusižudyti.

Tai Aš jus išskyriau.

Bet argi tai nebuvo karminė skola? Tiesiog mano draugas grąžino man tas kančias, kurias jis kažkada patyrė nuo manęs.

Ne, tai buvo Mano skola.

Tavo? Kam?

Tau. Mano skola tau didelė.

Dabar Aš parodysiu, kuo Krišna skiriasi nuo beasmenio Brahmano. Jeigu tu būtum baigusi universitetą, turėjusi mėgstamą darbą, mylintį vyrą, vaikus... tavo gyvenime būtų buvę daug laimės ir džiaugsmo, bet nebūtų Manęs. Krišna negalėjo šito leisti, nes tu pasirinkai Jį.

Vadinasi, Dievas nusprendžia vietoj manęs?

Priklauso nuo to, kokį Dievo aspektą tu pasirenki ir kaip su Juo elgiesi.

Pradedu suprasti. Krišna – toks „globėjas“, kuris nesiruošia mane globoti. Apie tai kalbama šastrose.

yasyaham anugrihnami     harišye tad-dhanam šanaih

tato ‘dhanam tyadžanty asya     svadhana duhkha-duhkhitam

„Iš to, kuriam Aš ypatingai palankus, palaipsniui atimu visus turtus, jis patiria vieną nelaimę po kitos. Galiausiai jis visiškai nuskursta, ir tada nuo jo nusisuka visi draugai ir giminės“.

Tad argi nuostabu, kad manęs nepaleido baimė? Todėl aš taip įnikau skaityti „Pokalbius“. Supranti, aš noriu atsikratyti baimės, o Krišna neduoda jokių garantijų.

Meilė gali pasireikšti įvairiai. Krišna – tai pilnutinė meilė, ne dalinė. Ypatingai, kai Jis tampa Šači sūnumi. Tai maksimaliausia malonė, maksimaliausia trauka ir maksimaliausias „buksyras“. Ar supranti?

Taip... Atvirai kalbant, dar visai neseniai man buvo sunku pagalvoti, kad aš bent kiek dominu Dievą...

Ir taip kalba žmogus, girdėjęs apie Mahaprabhu! Prisimink, kaip Nitjananda voliojosi dulkėse prie ateistų pėdų. Ar galima tai parodyti aiškiau? Dievas, gulintis prie tavo kojų! Ar galima paaiškinti suprantamiau?

Šis Dievas nekantriai laukia, kada tu Jam leisi „vairuoti tavo mašiną“, kada tu iš tikrųjų savo problemų sprendimą atiduosi į Jo rankas. Kitaip sakant, kada tu atsiduosi Jo valiai. Nes Aš žinau, ką daryti, kad tu Mane pasiektum kuo greičiausiai. Ir Aš tai dariau ir darau. Iki tol, kol nepersigalvosi.

Aš prašiau Krišnos vesti mane...

Toks prašymas reikalauja geros atminties. Kitaip jau pirmas įvykis, kurį Aš suruošiu tavo prašymu, tau pasirodys visiškai nepriimtinas, ir tu panorėsi kito, „švelnesnio“ padėjėjo.

Gali kurti savo gyvenimą pati, bet gali tai patikėti Dievui.

Bet pati aš ne visada žinau, ar mano norai geri, ar ne.

Teisingai. Todėl paskutiniu laiku negavai to, ko prašei pas Krišną. Tau reikėjo susimąstyti, o tu išsigandai.

Aš supratau, bet noriu paklausti dėl apendicito. Vaikystėje aš niekada negirdėjau apie Krišną. Ir tada, kai išsiskyriau su savo vaikinu. Kodėl mane globojo būtent Krišna? Tuo metu aš buvau krikščionė. Ar čia turėjo įtakos praeiti gyvenimai?

Į Krišną tu kreipeisi labai seniai. Tada turėjai kitos lyties kūną ir buvai kitoje vietoje. Jaunas grihastha, lenkdamasis prieš murti, ištarė: „Aš – Tavo!“ Jis tai padarė, paveiktas trumpalaikio susižavėjimo, kurį patyrė, bendraudamas su keliais brahmačariais, šventyklos tarnais, o po to greitai užmiršo, pasinėręs į kasdieninius rūpesčius. Tačiau Aš neužmiršau. Išgirdęs tuos tavo žodžius, kuriuos taip seniai geidžiau išgirsti, Aš nedelsiant pasukau link tavęs.

Kai meilė užtemdo Mano akis, Aš nebepastebiu tokių nereikšmingų dalykų, kaip karma, arba likimas. Aš einu pas tave, pašėlusiai griaudamas visas erdvės ir laiko kliūtis, pertvarkydamas tavo žvaigždynus ir pamindamas griežtus dėsningumus. Tavo delnų linijos Man – nulis, tuo labiau tavo kvaili planai. Nes Aš – Hari, šalinantis visa, kas nereikalinga. Apimtas meilės, Aš pasiruošęs „sudarkyti“ visą tavo gyvenimą. Aš sunaikinsiu visa, kas tau trukdo eiti pas Mane ir atitolina mūsų susitikimo momentą. Aš pasiruošęs visa tai padaryti, tačiau Man trukdo didelė pasipriešinimo jėga, sklindanti iš tavęs. Tad paprasčiausiai suprask, koks Aš, ko Aš noriu, ir atsiduok, atsiduok, atsiduok! Nes netgi visata dreba nuo Mano balso, tave šaukiančio. Leisk ir sau jį išgirsti!

Matau, kad nugąsdinau tave. Atleisk! Suprantu, sunku pasikliauti tuo, kuris grasina sudarkyti visą tavo gyvenimą. Bet suprask, kad visa tai Aš pasakiau įsikarščiavęs. Įžvelk, kad už to slypi švelniausia Dievo meilė!

Tau nevertėtų pabėgti, stengiantis išsaugoti savo planų įgyvendinimą. Nebijok pasikliauti Krišna! Pažadu, kad visi tavo planai bus realizuoti. Aš išpildysiu tavo norus, bet taip, kad mūsų santykiai, mūsų meilė tvirtės. Aš nepaversiu tavo gyvenimo pragaru, viską iš tavęs atimdamas, aš tik būsiu tavo rūpestingu vedliu. Meilės žaidimuose Aš tikras profesionalas, patikėk!

Nesijaudink, kai Aš atmesiu tavo norus, kurie nepadeda atsirasti tyriausiam atsidavimui. Kam, jeigu ne Man, žinoti, kad toks atsidavimas neatsiranda per vieną dieną.

Aš nenukirsiu tau rankos, jeigu tu ją ištiesi ne į tą pusę. Aš ją pabučiuosiu, ir tu suprasi, kad tiesti ją reikia kita kryptimi.

Taip, kartais Aš tikrai griaunu viską, kas žmogaus gyvenime nereikalinga. Iš šalies žiūrint, tai gali atrodyti žiauriai. Tik Aš niekada taip nepasielgsiu, jeigu matysiu, kad tu tam nepasiruošęs. Aš niekada nevairuosiu tavo mašinos tokiu greičiu, kuris tave gali išgąsdinti.

Patikėk, Aš sugebėsiu rasti kompromisą tarp Mano norimo greičio ir tavosios baimės. Aš tik laukiu tavo leidimo pradėti šias paieškas. Ir tik tada, kai Mano genialus vairavimas išsklaidys tavo baimes, kada tu nekantriai pašauksi: „Taip, Viešpatie! Taip!“, motoras suriaumos visu galingumu! Būtent tada su trenksmu grius tavo senas, supuvęs namas, ir atsivers švytintis kelias pas Mane! Būtent tada, arba truputį anksčiau...

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis