Bhakti studija
Bhakti studija
Pažink save ir supantį pasaulį

Esu Rusijos Blaivybės sąjungos pirmininko pirmasis pavaduotojas. Šios sąjungos pirmininkui akademikui Fiodorui Uglovui 2004-aisiais sukako 100 metų. Jis iki šios dienos savo klinikoje atlieka sudėtingas operacijas.

1983 metais perskaičiau akademiko F. Uglovo pranešimą apie medicinines ir socialines alkoholio vartojimo pasekmes Sovietų Sąjungoje. Nuo tada visam laikui nustojau vartoti alkoholį: alų, vyną ir degtinę. Alus, vynas, degtinė, cigaretės - tai narkotikai, kurie atneša vis didesnes nelaimes ir kančias.

Prieš keletą metų Minske vyko alaus šventė. Jaunimui ta proga buvo surengtas roko muzikos koncertas. Tame koncerte reklamavo alų, o jaunos merginos atkakliai kiekvienam siūlė nemokamai parūkyti tam tikros rūšies cigaretę. Netikėtai prasidėjo audra. Apkvaitęs nuo alaus ir cigarečių jaunimas metėsi į požemines perėjas ir mirtinai sutrypė 57 jaunas merginas. Medicininė ekspertizė nustatė, kad visos sutryptos merginos buvo išgėrusios.

Po tragedijos Minske vyko laidotuvės. Stovi 57 karstai, stovi prezidentas Lukašenka su žvake ir verkia, visa vyriausybė stovi ir verkia. 500 000 žmonių susirinko merginų laidoti. Alus ir cigaretės pavertė žmones žvėrimis, kurie sutrypė silpnesnius savo kojomis.

Kas gi tie produktai - alus, vynas, degtinė, cigaretės, - kuriuos visą parą reklamuoja, parduoda ant kiekvieno kampo? Nejaugi tai tokie būtini žmogui „produktai”? Iš tikrųjų cigaretės, alus, vynas ir degtinė - tai ne produktai, bet patys pavojingiausi žemėje narkotikai, laisvai ir plačiai parduodami ir atneša tiek daug ašarų bei nelaimių.

Vyno, alaus ir degtinės sudėtyje yra alkoholio, etilo spirito, kurio cheminė formulė C2H5OH mums žinoma nuo vidurinės mokyklos laikų. Tačiau mokykloje niekas nesako, kad tai stiprus narkotinis nuodas. Mirtina šio nuodo dozė yra 8 g vienam svorio kilogramui. Jei žmogus sveria 70 kg, tai jam mirtina dozė yra 560 g gryno spirito. Šitas nuodas yra narkotikas, žmogui sukeliantis narkozę. Narkotinė dozė yra 4-6 g vienam kilogramui svorio. Ilgą laiką alkoholis medicinoje buvo naudojamas narkozei. Karo metu, kai nebuvo kitų narkotinių priemonių, prieš operaciją duodavo išgerti į tuščią skrandį tris stiklines naminės degtinės. Trys stiklinės naminės nevalgius - tai narkozė, o keturios stiklinės - mirtis. Medicinoje alkoholio buvo atsisakyta, nes jo narkotinio poveikio diapazonas labai siauras: žmogus geria, geria, o vis dar skauda. Bet dar padauginus, kai kurie žmonės netikėtai peršoka narkotizuojančio poveikio ribas ir miršta. 

 

Apie alkoholio gamybą

 

Visi gerai pažįsta alų, vyną, degtinę, bet mažai kas žino, kaip alkoholis gaminamas. Į labai naudingas vynuogių sultis prideda mielių bakterijų. Jos labai mėgsta cukrų. Per mikroskopą matyti kaip jos ryja cukrų, o išskiria alkoholį - C2H5OH. Alkoholis - tai mielių bakterijų šlapimas, išmatos, o moksliškai - ekskrementai. Kai jų šlapimo koncentracija pasiekia 11%, bakterijos, kaip ir kiekvienas organizmas (jei terpė uždara), apsinuodija savo išmatomis ir žūsta. Jei toks skystis iškart pilstomas į butelius, tai jį vadiname paprastu sausu vynu. Jei jį išlaiko dvejus metus ir nukošia bakterijų lavonėlius - tai jau išlaikytas rūšinis arba markinis sausas vynas, jis gerokai brangesnis.

Daug kas, o ypač moterys, mėgsta šampaną. Jį gamina štai kaip. Į žalio stiklo butelį įpila 5 rūšių vynuogių sulčių mišinį ir įdeda mielių. Priklausomai nuo sulčių mišinio sudėties, gaunamas įvairių rūšių šampanas. Kalnuose yra išrausti ilgi urvai, kurių sienose išgręžtos skylės buteliams. Į jas sudeda butelius, urvą uždaro, užantspauduoja ir dvejus metus laiko tamsoje. Temperatūra ten visą laiką vienoda - 14 laipsnių. Per 2 metus mielių bakterijos perdirba sultis. Pasibaigus šiam terminui, vyndariai atidaro tamsoje skendintį rūsį ir apšvitina butelius stipria šviesa. Nuo netikėtumo ir baimės bakterijos suviduriuoja ir nusigaluodamos prileidžia dujų.

Įdomu, kad šios bakterijos gali perdirbti ne tik cukrų, bet apskritai bet kokią organinę medžiagą. Hidrolizės gamyklose spiritas gaminamas iš pjuvenų. Užmerkiamos pjuvenos, pridedama mielių bakterijų. Maitintis joms nėra kuo, tai ėda pjuvenas ir šlapinasi metilo spiritu. Šitos bakterijos net išmatas paverčia alkoholiu. Kaime yra žinomas toks subtilus kerštas. Karštą vasarą į kaimo tualetą  nemėgstamam žmogui įmeta puskilį mielių. Ir prasideda putojantis procesas su dujomis ir su kvapais. Nuo tualeto dvelkia pusiau saldūs, pusiau rūgštūs „šamaniški“ kvapai.

Jeigu jums teks gerti šampaną ir jūsų nosį kutens šampano dujos, žinokite, kad tai dvesiančių bakterijų atsisveikinimas.

 

Alkoholio poveikis kraujui ir smegenims

 

Nėra nė vieno žmogaus organo, kuriam nekenktų alkoholis, bet patys didžiausi pasikeitimai vyksta smegenyse, kur kaupiasi šitas nuodas. Bokalas alaus, stiklinė vyno, taurelė degtinės - juose esantis spiritas kartu su krauju patenka į smegenis ir intensyviai ardo galvos smegenų žievę. Smegenų ardymo mechanizmas seniai žinomas ir labai paprastas.

1961 metais trys JAV fizikai tyrinėjo žmogaus akį. Per mikroskopą jie stebėjo mažiausius akies tinklainės kapiliarus. Matė, kaip jais teka kraujas, kapiliarų sieneles, tekančius raudonuosius ir baltuosius kraujo kūnelius, ir tą vaizdą filmavo. Vieną pirmadienį, stebėdami eilinio kliento akį, nustebo. Šio žmogaus kraujyje matėsi trombai: sulipę raudonų ir baltų kraujo kūnelių krešuliai. Tuose gniutuluose jie suskaičiavo po tris, penkis, dešimt, keliasdešimt, po šimtą ir net po tūkstantį sulipusių kūnelių. Fizikai tuos sulipusius gniutulus pavadino vynuogių kekėmis. Fizikai išsigando, o žmogus atrodė nieko nejaučia. Antro, trečio klientų kraujas buvo normalus, o ketvirto kraujyje – vėl trombai. Pradėjo aiškintis, ir paaiškėjo, kad anie du vyrai vakar gėrė.

Fizikai čia pat padarė eksperimentą. Blaiviam žmogui davė išgerti bokalą alaus ir po penkiolikos minučių to žmogaus kraujyje atsirado alkoholiniai eritrocitų krešuliai. Fizikai padarė mokslinį atradimą – jie įrodė, kad ne tik mėgintuvėlyje alkoholis sukrešina kraują, bet ir kraujagyslėse.

Biologijos mokytojas devintokams galėtų vaikams parodyti alkoholio poveikį kraujui. Bandymas labai paprastas. Imamas mėgintuvėlis su vandeniu, įlašinami keli kraujo lašai. Vanduo nusidažo rausva spalva. Į tą patį mėgintuvėlį įlašinama keletas lašų degtinės ir kraujas bežiūrint virsta krešuliais.

Fizikai pastudijavo medicininę literatūrą ir savo nuostabai atrado, kad medicina 300 metų alkoholį aprašo kaip narkotinį-protoplazminį nuodą. Alkoholis, patekęs į kraują, pažeidžia eritrocitus, panaikindamas jų silpną elektros krūvį. Todėl eritrocitai nebeatstumia vienas kito, o sulimpa. Stambiose kraujagyslėse tie eritrocitų gumulai didelio pavojaus nekelia, nebent tiems, kurie ilgai vartojo alkoholį. Jų veidas ir nosis įgyja tam tikrą spalvą. Žmogaus veide ir nosyje daug smulkių išsiraizgiusių kraujagyslių. Kai prie kraujagyslių išsišakojimo atitekėjęs eritrocitų gniutulas jį užkemša, kapiliaras išsipučia, apmiršta ir keičia nosies bei veido spalvą.

Tačiau visų, kas geria nors kiek alkoholio, smegenyse vyksta lygiai tas pat. Smegenyse yra 15 milijardų nervinių ląstelių – neuronų. Kiekvieną neuroną maitina mikrokapiliaras. Mikrokapiliaras yra toks plonas, kad eritrocitai į neuroną gali patekti tik iš eilės po vieną. Kai prie mikrokapiliaro prisiartina sulipę eritrocitai, jie jį užkemša. Po 7-9 minučių nervinė ląstelė – neuronas – miršta. Tik tiek ji gali išgyventi be deguonies. Po kiekvienų išgertuvių žmogaus galvoje atsiranda naujos žuvusių neuronų kapinės. Kai skrodimo metu atidaroma saikingai gėrusio, pavyzdžiui, avarijoje žuvusio žmogaus kaukolė, gydytojai mato tokį pat vaizdą: susiraukšlėjusios, mažesnės smegenys. Visas smegenų žievės paviršius nusėtas mažais randeliais ir žaizdelėmis. Tai smegenų dalys, kurias sunaikino alkoholis.

Kai gydytojai skrodžia alkoholiu apsinuodijusius alkoholikus, jie stebisi ne tuo, kiek pakenktos smegenys, o kaip su tokiomis smegenimis žmogus galėjo gyventi. Alkoholis – galingiausia ir klastingiausia priemonė, pamažu naikinanti protą. Jeigu geria visa tauta - naikinamas  visos tautos protas. Alkoholis protingus, mąstančius žmones paverčia dvikojais darbiniais gyvūnais, turinčiais vienintelę mintį: kaip nors su kastuvu ištempti iki pietų, o po pietų nusigerti ir užsimiršti.

Kodėl žmogus nuo alkoholio kvailėja? Tai svarbus klausimas. Girtuokliai tarsi poetai. Jie sako: „Mes girtėjame, mes svaigstame“. Įvairių žodžių prigalvoja. Bet aiškiai matyti, kad žmogus, veikiamas alkoholio, kvailėja. Atėjo normalus žmogus, išgėrė stiklinę - įkaušo, antrą stiklinę išgėrė - ėmė triukšmauti, rankomis mosuoti, trečią stiklinę išgėrė - jau neaišku, ar su šakute užpuls, ar miegoti pastalėn nukris.

 Kodėl žmogus nuo alkoholio praranda protą? Žmogus pila į save alkoholio turintį skystį - alų, vyną, degtinę. Spiritas, patekęs į kraują, suklijuoja eritrocitus į gniutulus. Eritrocitų gniutulai kartu su krauju patenka į smegenis, užkemša smegenų kraujagysles. Smegenų ląstelės, nebegaudamos deguonies, žūsta, normali galvos smegenų veikla sutrinka ir todėl žmogus kvailėja.

Nuo alkoholio žmonės kvailėja skirtingai. Vieniems pirmiausia būna pakenkiama užpakalinė smegenų dalis, valdanti vestibuliarinį aparatą, ir jie ima svyruoti. Kitiems pakenkiamas moralinis centras. Apie tokius sakoma - tai jis girtas pridarė, blaivas niekada nepadarytų. Žmogus, veikiamas alkoholio, tampa tarsi beprotis, nes žūva ląstelės, kurios kontroliuoja jo elgesį. Tretiems pakenkiama atmintis. Medicinoje žinomi tūkstančiai atvejų, kai girtuoklis ryte negali atsiminti, kur buvo, su kuo gėrė. Jo smegenyse atsirado naujas randas.

Vladimiras Visockis 42 metų žuvo nuo apsinuodijimo alkoholiu, tabaku ir narkotikais. Jis gerai žinojo, kad alkoholis naikina atmintį. Vienoje dainoje jis dainavo: „Ах, где был я вчера, не найду днем с огнем, только помню, что стенки с обоями“. Taigi atsimena tik tiek, kad sienos buvo su apmušalais.

 Kas atsitinka su žuvusiomis smegenų ląstelėmis? Temperatūra kaukolėje – 36oC. Žuvusios ląstelės ima pūti ir irti. Tos pūvančios smegenų ląstelės ir yra pagiringos galvos skausmo priežastis. Kad pūvančios ląstelės visiškai neapnuodytų smegenų, organizmas, norėdamas jas išplauti, į smegenis paduoda daug vandens. Tas skystis tarsi replėmis spaudžia ryte pagiringą galvą. Skysčiai išplauna smegenų ląsteles ir kartu su šlapimu patenka į kanalizaciją. Todėl įsiminkite: kas geria alų, vyną ar degtinę, tas kitą dieną šlapinasi savo smegenimis!  Absoliučiai tikslus mokslinis aforizmas. Daug alaus išgėrei – daug smegenų į unitazą išpylei, mažai išgėrei – mažai išpilsi, tačiau išpilsi bet kuriuo atveju, nes toks yra narkotinio nuodo – alkoholio veikimas.

 

Alkoholio poveikis ląstelėms. Apsigimimai

 

Alkoholis ardo ne tik smegenų ląsteles. Visi žinome, kad etilo spiritas yra universalus tirpiklis. Tačiau ypatingai gerai spiritas tirpina riebalus. Betgi žmogaus ląstelių apsauginius apvalkalus sudaro iš riebalinės ląstelės. Nesvarbu, ar žmogus geria alų, vyną ar degtinę, spirito molekulės prisiartina prie riebalinių ląstelės molekulių, sąveikauja su jomis ir spirito molekulė išmuša riebalinę molekulę iš ląstelės apvalkalo. Ląstelė jau pažeista. Per tą pažeidimą į ląstelės vidų gali patekti šlakai ar kitokia chemija, kita alkoholio molekulė, virusas ar panašiai. O ląstelėje yra branduolys su chromosomomis. Alkoholio poveikis ląstelei gali būti įvairus - iki visiško jos sunaikinimo. Paprastų organizmo ląstelių gal ir nėra ko labai gailėti. Tačiau žmogaus organizme yra ląstelės, kurias reikia labai, ypatingai saugoti. Tai vadinamosios lytinės ląstelės, iš kurių prasideda ir gimsta vaikai. Jeigu, neduok Dieve, alkoholis pakenks tokią ląstelę, tai kūdikis pasaulį išvys apsigimęs. Apsigimę vaikai - tai tėvų išgerto alkoholio pasekmė.

Pažiūrėkite alkoholio suluošintų vaikų nuotraukas. Štai šiam debilui –16 metų. Jis toks dėl tėvų išgerto alkoholio. O štai apsigimėlis iš Novosibirsko: jis turi ausis, nes bijo garsų, turi burną, bet nėra akių ir nosies. Abu tėvai su aukštuoju išsilavinimu.

Kai alkoholis pakenkia lytinę ląstelę iš kurios gimsta dvynukai, tada sulaukiame Siamo dvynių. Siamo dvyniai - tai alkoholio pakenkti dvynukai.

Baisiausios alkoholio vartojimo pasekmės yra vis didėjantis žmonių išsigimimas. Girtuoklystė tapo nacionaline nelaime. Nubrėšiu šalies gyventojų degradavimo kreivę. Ji vaizduoja didėjantį skaičių mokinių, besimokančių atsilikusių vaikų mokyklose. Paskutiniai oficialūs yra 1960 metų duomenys. 1962 metais duomenys apie debilius vaikus buvo įslaptinti. 1982 metais, mums reikalaujant, Pedagoginių mokslų Akademija paviešino duomenis apie debilius vaikus. 1982 metais 3,5% Sovietų Sąjungoje gimusių vaikų turėjo sunkių psichinių ir fizinių apsigimimų. Apsigimėliai vaikai gimsta be rankų, be kojų, be lyties organų, be proto. O dar 13% gimė su vidutinio sunkumo apsigimimais. 1982 metais – 16,5% gimusių vaikų buvo nenormalūs. Taip mokame už girtuokliavimą.

1998 metų apsigimimų skaičiai tiesiog sukrečiantys. Oficialūs duomenys rodo, kad nenormalių vaikų gimė 37,5%. O labiausiai girtaujančiuose regionuose, tokiuose kaip Novokuzneckas, nenormalių vaikų skaičius siekia 60%. Apsigimusių vaikų gimsta daugiau negu normalių. Visi jie yra geriančių tėvų vaikai. Ne girtuoklių ir alkoholikų, bet paprastų, „normaliai“ išgeriančių tėvų vaikai. Viskas priklauso nuo gėrimo „stažo“ ir to kiekio, kurį išgėrė tėvas, – o ypač motina.

Mus ilgai įtikinėjo, kad alkoholis organizme išlieka dvi paras ir tiek laiko reikia susilaikyti nuo giminės pratęsimo. Tai labai pavojingas melas. Alkoholis ir jo skilimo produktai organizme išlieka ilgiau kaip 20 parų, o jauno vyro reproduktyvinė funkcija atsistato tik po 100 dienų visiško susilaikymo nuo alkoholio (abstinencijos). Tris su puse mėnesio nė lašo į burną vyno, alaus ar degtinės. Per tą laiką pilnai atsinaujina lytinės ląstelės ir vyras gali pradėti sveiką gyvybę.

Dėl ypatingos fiziologijos moteriai iš viso negalima gerti. Visi moters kiaušinėliai užsimezga gimstant mergaitei ir būna jos organizme visą gyvenimą. Kas mėnesį vienas iš šių kiaušinėlių subręsta ir tampa tinkamas apvaisinimui. Nežinia, kuri išgerto šampano ar vyno taurė gali pakenkti būtent tą kiaušinėlį iš kurio gims nauja gyvybė.

 Visos pasaulio tautos žinojo ir šventai saugojo jaunimo, o ypač merginų blaivumą. Sibire iki 1930 metų didžiausia nuodėme buvo laikoma, jei moteris gerdavo alkoholį, o iki 1965 metų buvo priimta, kad moteriai iš viso negalima rūkyti. Kaip viskas pasikeitė per paskutinius penkiolika vadinamosios laisvės metų!

Mes pagrįstai didžiuojamės, kad mūsų šalyje nuo 1940 iki 1980 metų viskas išaugo: akmens anglies, naftos gavyba, plieno lydymas, bet labiausiai nuo 1940 iki 1980 metų išaugo moterų alkoholizmas. Per 40 metų jis padidėjo 1200 kartų. Štai, gerbiamos moterys, „nekaltų“ pasisėdėjimų prie taurelės pasekmės. Dabar kiekvienas šeštas šalies alkoholikas - moteris. Išsilaisvinti iš tos negalios moteriai žymiai sunkiau nei vyrui.

 

Kiek galima išgerti?

 

Jauni žmonės dažnai klausia: Kiek galima išgerti per šventes, kad nepakenktum? Ar yra moksliškai pagrįsta, nepavojinga alkoholio dozė?  Atsiminkite visam laikui ir kitiems pasakykite:  Moksliškai pagrįsta nepavojinga alkoholio dozė šaltų kraštų gyventojams, o tai reiškia mums (rusams, lietuviams, estams), lygi nuliui. Nėra mums nekenksmingos alkoholio dozės.

Toliau abejoja: Kitos tautos juk geria. Kodėl iki šiol neprasigėrė prancūzai, kodėl neprasigėrė italai, žydai, gruzinai, armėnai, moldavai? Na tie, kurie tą nuodą gamina ir parduoda. Kodėl jie neprasigėrė? Mokslas tai paaiškina. Kiekvieno žmogaus organizme gaminasi specialus fermentas, vadinamas alkoholio dehidrogenazė. To fermento paskirtis - neutralizuoti patekusį į organizmą alkoholį. Daug šito fermento gamina organizmai visų žmonių, gyvenančių šiltuose kraštuose ir tūkstantmečiais maistui vartojančių vynuoges. Jie valgo vynuoges, virškinimo sistemoje jos rūgsta, gaminasi alkoholis ir gaminasi fermentas, kuris neutralizuoja alkoholį. Šiaurės kraštų gyventojų organizmuose, - o mes, rusai (ir lietuviai, - red.), esame šiaurės tauta, - fermentas alkoholdehidrogenazė beveik nesigamina arba labai mažai. Štai kodėl čiukčiui, chantui, jakutui penkis kartus įpila po 100 gramų, o nuo šeštos stiklinaitės - jie jau alkoholikai. Jų organizme visiškai nėra šito fermento.

Prieš šimtą metų rusų gydytojai atrado keistą – ir mums baisų – dėsningumą. Vidutinei metinei oro temperatūrai sumažėjus penkiais laipsniais, mirtingumas nuo alkoholio išauga 10 kartų. Alkoholiu, kaip žinome, buvo išnaikinti Šiaurės Amerikos indėnai, alkoholiu buvo išnaikinta dešimtys Rusijos federacijos tautų. Tai mažos Sibiro, Šiaurės ir Tolimųjų Rytų tautelės.

Hare Krišna Hare Krišna

Krišna Krišna Hare Hare

Hare Rama Hare Rama

Rama Rama Hare Hare

 

goswami.ru

 

www.bhaktijoga.lt

   Torsunov.ru

Ajurveda visiems

Vegetarinių patiekalų

gaminimo kursai

JOGOS

MITYBA

Ekologiški

produktai

   Usanin.com

Trečias tūkstantmetis